- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- 1S-252-485/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. V.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutarties, kuria nuteistojo A. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 26 d. nutarimo netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2006 m. kovo 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 30 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijai svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo mažesnė kaip 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. sausio 26 d. nutarimu priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
4. Nuteistajam apskundus šį nutarimą, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos pataisos proceso metu.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nuteistasis skundžia Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas įvertino tik formaliai, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, taip pat pakankamai neįvertino aplinkybių, kad nuo 2017 m. nuteistasis mokėsi, atliko gerbūvio tvarkymo darbus, nuo 2020 m. pateikė prašymą įsidarbinti. Teismas vertino tik ankstesnius jo teistumus ir aplinkybę, kad dėl įvykdyto nusikaltimo kaltės jis nepripažino, tokiu būdu nuteistąjį bausdamas antrą kartą. Skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta į nuteistojo turimus paskatinimus, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, sureikšminant turėtą nuobaudą.
5.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį į Ministrų Komiteto rekomendaciją Nr. Rec(2003)22, pagal kurią lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių alternatyvių priemonių laisvės atėmimo bausmei, todėl rekomenduojama plėsti jos taikymą. Be to, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo bausmės atlikimo, kadangi nuteistajam bus taikomi apribojimai ir suvaržymai, dėl kurių bausmės tikslų įgyvendinimas bus tęsiamas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš straipsnio lingvistinio aiškinimo darytina išvada, kad teismas gali, bet neprivalo, asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, būtina įvertinti ir kitas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Nagrinėjamu atveju, iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis A. V. yra atlikęs didesnę nei minimali įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Be to, nuteistasis yra pateikęs prašymą jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, iš skundo turinio matyti, jog jis neprieštarauja dėl intensyvios priežiūros taikymo. Kaip pagrįstai teigiama skundžiamoje nutartyje, tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo, tačiau lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina įvertinti ir materialiųjų sąlygų egzistavimą, o šių aplinkybių visumos vertinimas, priešingai nei teigiama skunde, nėra laikytinas tik formaliu BVK 157 straipsnio nuostatų taikymu.
10. Susipažinus su skundui nagrinėti pateikta nuteistojo asmens byla matyti, kad jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (49 balai), didesniąją jos dalį (29 balus) sudaro kintantys veiksniai, kuriuos nuteistasis bausmės atlikimo metu savo kryptingu elgesiu turi galimybę sumažinti, tačiau nuo 2020 m. balandžio 30 d. vertinimo šis svertinių balų skaičius išlieka nepakitęs. Dėl to skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymima pažangos šią riziką mažinant pataisos proceso metu svarba. Pažymėtina, kad aptariama rizika nustatoma svertiniais balais įvertinant kiekvieno nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus bei kitus faktorius, taikant Lietuvos Respublikoje aprobuotą OASys metodiką, todėl šia metodika nustatomas balų kiekis reikšmingas vertinant nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, be kita ko, nuteistojo pažangą analizuojant dinaminių riziką sudarančių balų pokyčio kontekste. Aukštesnysis teismas pažymi, jog šiuo atveju esant santykinai reikšmingam dinaminių svertinių taškų kiekiui, nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad jis galimos probacijos laikotarpiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
11. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.
12. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas bei Komisija visų lygtinio paleidimo klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visumoje įvertino nuteistojo nusikalstamų veikų pavojingumą, ankstesnius teistumus bei drausmines nuobaudas, kurios nuteistajam buvo paskirtos bausmės atlikimo metu. Šios bei kitos nuteistojo nenaudai bylojančios aplinkybės nebuvo suabsoliutinamos, tuo suteikiant joms išskirtinį dėmesį prieš kitas. OASys metodika pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatoma įvertinant joje nurodomus aspektus, susijusius tiek su nuteistojo mąstymu bei elgesiu, tiek su gyvenimo stiliumi ir kitomis aplinkybėmis, kurias skundžiamoje nutartyje analizuodamas teismas išsamiai motyvavo, tuo pačiu pagrįsdamas jų egzistavimą bei įtaką galimybei nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju nuteistojo socialinės aplinkos, asmenybę charakterizuojančių aspektų aprašymas, kuris pateikiamas socialinio tyrimo išvadoje, taip pat nuteistąjį bei jo elgesį pataisos proceso metu apibūdinančios aplinkybės vis dar nerodo pakankamos jo pažangos pataisos proceso metu tam, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
13. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo. Jis, nuo 2019 m. gruodžio 12 d. bausmę atlikdamas lengvojoje grupėje, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo specialybių, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įstaigos renginiuose, kitose pozityvaus užimtumo priemonėse. Taip pat jis palaiko socialinius ryšius, yra 8 kartus paskatintas, yra gauta duomenų, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo socialinę aplinką bei jo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo norą pasitaisyti. Tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu, kadangi socialinius ryšius nuteistasis palaikė ir iki bausmės atlikimo, tačiau jie nebuvo pakankamas faktorius, sulaikantis jį nuo nusikalstamo elgesio. Taigi vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
14. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami keturi kriminogeniniai veiksniai – informacija apie ankstesnius smurtinius veiksmus, mąstymas ir elgesys, lėšų tvarkymas, gyvenimo stilius ir draugai. Aptariant juos, išvadoje akcentuojama, kad nuteistasis, savo kaltės baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nepripažinęs, šiuo metu nors ir supranta savo teisei priešingų veiksmų nusikalstamą pobūdį, tačiau stengiasi sumenkinti padaromą žalą visuomenei, stokoja probleminių sričių įžvalgos, yra linkęs pateikti save daugiau iš teigiamos pusės. Svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis iki šiol savo kaltės dėl įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo kito asmens gyvybei nepripažįsta. Priešingai nei teigiama skunde, ši aplinkybė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra svarbi ir negali būti sumenkinama, kadangi asmuo, neigiantis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Tai, kad nuteistasis nekritiškai vertina savo smurtinius veiksmus, patvirtina ir jo socialinio tyrimo išvados rengėjui išsakyti teiginiai, iš kurių galima spręsti, jog nuteistasis, nepasimokydamas iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs susitelkti į tiesioginį atlygį, minimizuodamas galimas neigiamas pasekmes, neigdamas agresijos panaudojimo prieš kitus asmenis problemą, tvirtindamas, kad į nusikalstamas veikas įsitraukdavo pažįstamų asmenų ar draugų prašymu. Šių duomenų kontekste įvertinus A. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, gyvenimo stiliui ir draugams vis dar išliekant dinaminiu kriminogeniniu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančiu veiksniu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad nepaisant nuteistojo lankytų socialinės reabilitacijos programų, pozityvaus užimtumo priemonių, jo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip pakankama.
15. Nuteistasis taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, susijusias su jo baustumu drausmine tvarka. Teigiama, kad teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, jog nuteistasis yra baustas drausmine tvarka, kadangi nuobaudos jam jau nebegalioja (paskutinioji skirta 2017 metais). Atmetant šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad nuobaudos pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobaudos buvo paskirtos. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Ankstesnių nuobaudų skyrimas vertinamas kaip nuteistąjį bei jo elgesį pataisos proceso metu charakterizuojanti medžiaga, tačiau toks vertinimas, priešingai nei tvirtinama skunde, niekaip nesikerta su aplinkybe, jog nuobaudos terminui pasibaigus asmuo laikomas nebaustu, tai yra nebeturinčiu galiojančių drausminių nuobaudų ir nesąlygoja manymo, jog asmuo yra baudžiamas antrą kartą. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis bausmės atlikimo metu pakartotinai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus (jis 5 kartus baustas drausmine tvarka). Paskutinė nuobauda iki Komisijos svarstymo jam buvo skirta 2017 m. sausio 11 d. dėl itin šiurkštaus pažeidimo – alkoholio vartojimo pataisos įstaigoje. Taigi, nuteistajam bausmę atliekant nuo 2006 m., tik nuo minėtos nuobaudos galiojimo pabaigos gali būti vertinama, jog nuteistasis tinkamai laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų.
16. Vertinant nuteistajam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, taip pat atkreiptinas dėmesys į jam apkaltinamuoju nuosprendžiu priteistą žalą, kuri sudaro 53 591 Eur. Nors, nuteistojo tvirtinimu, dalis šios žalos yra atlyginta, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Kaip pagrįstai pažymima skundžiamoje nutartyje, A. V. viso bausmės atlikimo metu, t. y. beveik 14 metų, nedirbo, prašymo įsidarbinti nepateikė, dėl įdarbinimo kreipėsi į pataisos namų administraciją tik 2020 m. vasario 12 d., nors suimtas ir bausmę atlieka nuo 2006 m. kovo 30 d. Atlikinėdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, jis iš pradžių nei dirbo, nei mokėsi, ir tik suėjus lygtinio paleidimo taikymo terminui, 2018/2019 metais mokėsi profesinio rengimo centre ir įgijo apdailininko specialybę, nuo 2019 m. mokosi baldžiaus profesijos. Taigi, įvertinus aptartus duomenis, nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų turtinį motyvą, jam vis dar išliekantį kriminogeninį veiksnį – finansinius įsipareigojimus, konstatuotina, kad pakankama nuteistojo pažanga šioje srityje dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
17. Nuteistojo skunde dėmesys skiriamas analizuoti lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad skundo autorius, remdamasis, be kita ko, Ministrų Komiteto rekomendacijomis, dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent A. V. lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad, be kita ko, įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Tokio manymo nepaneigia ir nuteistojo skunde dėstomos šeiminės aplinkybės dėl sudėtingos jo motinos sveikatos būklės, būtinybės padėti buityje. Neabejotina, kad pastarosios aplinkybės sukelia nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus nuteistajam bei jo artimiesiems, tačiau lygtinio paleidimo klausimui spręsti turi būti vertinami aspektai, susiję su nuteistojo pažanga pataisos proceso metu, tuo tarpu socialiniai ryšiai, šeiminės aplinkybės, nors ir vertintini kaip apsauginiai veiksniai nuo nuteistojo tolesnio nusikalstamumo, tačiau savaime nesudaro pagrindo probacijai taikyti. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad A. V. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri nors buvo pakankama asmenį perkelti tęsti bausmės atlikimą lengvojoje grupėje, tačiau šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.
18. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, tiek BVK, tiek BPK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Dėl šios priežasties, remiantis nuteistojo skundo argumentais, negalima spręsti, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs lygtinio paleidimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė. Kaip minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir skundą dėl pastarosios nutarimo nagrinėjantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakęs tenkinti skundą dėl Komisijos nutarimo apylinkės teismas padarė byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrįstą išvadą, dėl ko nuteistasis šiuo metu dar neatitinka BVK 157 straipsnio nuostatų lygtiniam paleidimui taikyti, tai yra šiuo metu pakankama nuteistojo pažanga, kuri yra materialusis kriterijus probacijai taikyti, nėra nustatyta. Tuo tarpu skunde nurodyti duomenys, kurie teisingai buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teismo, priešingo vertinimo nesąlygoja, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.