Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė, sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 18 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 266 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktus kaltinamas tuo, kad 2005 metais kartu su S. V., N. T. ir A. P. Kauno mieste organizavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą „agurkiniai“, įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kitus asmenis ir iki 2014 metų neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose; neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 litrų BMK kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną; neteisėtai disponavo labai dideliu – 16-20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje; neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 litrų BMK kiekį, neteisėtai gabenos šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tikslu realizuoti Nyderlandų Karalystėje; neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje; jog neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją bei neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje jog neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti bei rengėsi nužudyti A. P. dėl savanaudiškų tikslų, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą.

D. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas 2011 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi D. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, kuris to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartimi kardomąją priemonę – suėmimą panaikino. Tą pačią dieną prokuroro nutarimu D. P. buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. P. vėl buvo sulaikytas 2013 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams iki 2013 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis panaikinta ir įtariamasis paleistas iš suėmimo. Tą pačią dieną prokuroro nutarimu jam paskirta kita kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. D. P. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka vėl buvo sulaikytas 2013 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Gynėjo teigimu, suėmimo pratęsimo D. P. motyvacija yra formalizuota, o atsižvelgiant į taikomo suėmimo trukmę nepakankama tam, kad pagrįsti suėmimo, kaip pačios griežčiausios kardomosios priemonės tolesnio taikymo teisėtumą. Suėmimo taikymo pagrindas grindžiamas išimtinai tik kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumu ir pobūdžiu, objektyvūs bylos duomenys nepagrindžia suėmimo taikymo pagrindo.

Nesutikdamas su kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimu D. P. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, gynėjas nurodo, kad per itin ilgą laiką trunkantį procesą kaltinamasis nebėgo, nesislėpė ir neketina to daryti, jį su gyvenamąją vieta sieja tie patys itin tamprūs socialiniai ryšiai kaip ir anksčiau (gyvenamosios vietos turėjimas, šeimos, mažamečių vaikų turėjimas, darbo ir teisėtų pajamų turėjimas, nekilnojamojo turto turėjimas), todėl neaišku, kokios aplinkybės, išskyrus gresiančios bausmės griežtumą, rodo pasislėpimo tikimybę. Gynėjo teigimu, deklaratyvi yra teismo išvada, kad būdamas laisvėje D. P. gali trukdyti procesui, juo labiau, kad per jau daugiau trejus metus trunkantį procesą visi tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai yra surasti ir paimti.

Skunde gynėjas taip pat pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių kaltinamajam paskirto suėmimo terminas turėtų būti pratęsiamas. D. P. kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymu, yra susituokęs, turi šeimą, mažamečius vaikus, dirba, per itin ilgą laiką trunkantį procesą laikėsi kardomųjų priemonių sąlygų, neatliko jokių tyrimui trukdžiusių veiksmų. Vien tik nagrinėjamos bylos sudėtingumas ir didelė apimtis negali nulemti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo ilgalaikio taikymo. Priešingai, baudžiamosios bylos apimtis ir sudėtingumas, suplanuotų teismo posėdžių skaičius leidžia daryti išvadą, kad ilgalaikis suėmimo tęsimas, nesant išskirtinių aplinkybių, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos reikalavimams.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo D. P. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas atmetamas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kaip jau buvo pasisakyta ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartyje, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai bus daroma išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Kaltinamajame akte esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad D. P. pagrįstai kaltinamas jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tokie duomenys yra: kitų kaltinamųjų (R. M. ir kt.), liudytojų (V. V. ir kt.) parodymai, jų parodymų patikrinimo vietoje protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, automobilio ir jame esančių daiktų apžiūros protokolas, kratos protokolas, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolas, specialistų išvados ir kiti kaltinamajame akte nurodyti duomenys.

Iš skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad kaltinamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus, t. y. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas taikomas atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: (įtariamojo) kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. D. P. kaltinamas nusikalstamo susivienijimo veikloje padaręs tyrinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Skunde pagrįstai nurodoma, kad už juos galimai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ši aplinkybė negali būti vertinama atsiejamai nuo visų byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pobūdį. Bylos duomenimis, D. P. anksčiau jau buvo teistas, ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje nesilaikė jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų, kas rodo, jog D. P. nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų. Pasislėpimo tikimybę sustiprina ir tai, kad D. P. galimai organizuotos nusikalstamos veikos buvo vykdomos tarptautiniu mastu, kas rodo jo turimus ryšius užsienyje, taip pat ir ne Europos Sąjungos valstybėse. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laisvėje, siekdamas išvengti jam galimai gresiančios baudžiamosios atsakomybės, D. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Gynėjo skunde nurodomos aplinkybės susijusios su D. P. turimais tvirtais socialiniais ryšiais nešalina šio suėmimo taikymo pagrindo,

BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimas taikomas esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje (įtariamasis) kaltinamasis gali trukdyti procesui. Kai pagrįstai manoma, jog (įtariamasis) kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog (įtariamasis) kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus (įtariamuosius) kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Baudžiamosios bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu D. P. buvo susitikęs su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, nors buvo įpareigotas nebendrauti su jais, slėpė šaunamuosius ginklus, rengėsi nužudyti parodymus duodantį nusikalstamo susivienijimo narį. Priešingai negu teigiama skunde, šių aplinkybių pakanka konstatuoti BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje D. P. gali trukdyti bylos nagrinėjimui teisme, siekdamas sušvelninti savo teisinę atsakomybę. Šiuo metu baudžiamoji byla dar nepradėta nagrinėti iš esmės, todėl, siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą ir tiesos nustatymą, suėmimo terminas D. P. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu pratęstas pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas D. P., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, buvo daromi ilgą laiko tarpą, veikiant pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamame susivienijime. Be to, viena iš inkriminuojamų nusikalstamų veikų – rengimasis nužudyti kitą nusikalstamo susivienijimo narį – galimai padaryta jau atliekant ikiteisminį tyrimą. Šios aplinkybės, o taip pat ir ankstesnis D. P. teistumas rodo jo polinkį nusikalsti, todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamojo gynėjo skunde teisingai nurodoma, kad D. P. yra suimtas jau gana ilgą laiką. Ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais. Tik išskirtinės priežastys, tokios, kaip – suimtas kaltinamasis, būdamas piliečiu užsienio valstybės, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan., gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinėmis priežastimis, pateisinančiomis ilgalaikį kaltinamojo D. P. kalinimą, yra jo asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis. D. P. anksčiau teistas, šiuo metu kaltinamas nusikalstamo susivienijimo veikloje neteisėtai disponavęs labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais, rengimusi nužudyti.

Kaltinamajam D. P. taikomas suėmimas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Šiuo metu be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. D. P. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks kaltinamojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis – teisėta ir pagrįsta, naikinti ją gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.