- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-06
- Bylos Nr.
- 1S-390-628/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00029-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Bieliauskienė (pirm.), Linas Šiukšta, Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- T. P.
- Advokatai
- Linas Belevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
T. P. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 redakcija), 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo:
- jog S. V., N. T., A. P. ir D. P. 2005 metais, dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitarus bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavus (įkūrus) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („(duomenys neskelbtini)“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., T. P. nuo 2005 metų, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, tapo šio susivienijimo dalyviu ir iki 2014 metų kartu su tuo laikotarpiu nusikalstamam susivienijimui priklausiusiais A. P., D. P., N. T., A. R., K. L., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), V. V. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), L. P., Ž. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), V. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), A. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), S. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), Č. S., G. C., R. V., M. P., N. P. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), T. V., S. V., D. R., taip pat atskiriems nusikaltimams daryti pasitelktais nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais N. R., A. K., E. P., A. P., V. F. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), R. B. (kuris už aprašytą veiką 2010-04-28 nuteistas Liverpulio m. teismo ir kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. K. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), G. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. S. (už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federacijoje), D. P., E. R. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), S. E., N. M., Š. J., R. J., M. M., V. V., P. Č., V. M., S. R., V. N., R. M., V. S., L. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. A. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir paieškomas Ispanijos Karalystėje), V. D. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. K. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), T. K. (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. P. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), J. L. (L.) (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje) bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, T. P. su S. V., A. P., D. P., N. T., V. V., A. R., D. Č., K. L., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose,
- jog neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 litrų BMK kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną,
- jog neteisėtai disponavo labai dideliu – 16-20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje,
- jog neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 litrų BMK kiekį, neteisėtai gabenos šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tikslu realizuoti Nyderlandų Karalystėje,
- jog neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje,
- jog neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją bei neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje,
- jog neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti.
T. P. sulaikytas 2013 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi T. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2016 m. liepos 22 d. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi T. P. kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į 30 000 eurų piniginį užstatą, dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nors ankstesnėmis nutartimis T. P. suėmimo terminas buvo tęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, tačiau yra pagrindas manyti, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, įvertinus suėmimo T. P. taikymo trukmę bei kitas bylos aplinkybes, tame tarpe tai, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui ir nagrinėjama pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamųjų posėdžių grafiką, tačiau 2016 m. dėl objektyvių priežasčių Klaipėdos apygardos teisme įvyko tik trys posėdžiai, kiti posėdžiai numatyti tik spalio-gruodžio mėnesiais, bylos nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių gali tęstis ir 2017 m., gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Lietuvos apeliacinio teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį, kuria kaltinamajam T. P. nuo 2016 m. liepos 22 d. nepratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, kaltinamajam T. P. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos. T. P. buvo sulaikytas 2016 m. rugpjūčio 5 d.
Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi kaltinamajam T. P. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 5 d., teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.
Šalies argumentai
Kaltinamojo T. P. gynėjas advokatas Linas Belevičius skunde nurodo, kad skundžiama nutartis priimta, iš esmės pažeidžiant BPK nuostatas, todėl yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į T. P. taikomo suėmimo terminą, į proceso eigą, į kaltinamojo elgesį tuo metu, kai jis buvo paleistas iš suėmimo, daroma išvada, jog objektyvūs bylos duomenys nepagrindžia nutartyje nurodytų suėmimo taikymo pagrindų.
Gynėjo teigimu, skundžiamos nutarties motyvai (nutarties 4-5 lapai) yra iš esmės pažodžiui perrašyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016-08- 05 nutarties 8-11 lapų. Tai rodo, jog Klaipėdos apygardos teismas suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimo iš esmės net nesvarstė, nevertino aplinkybių, aktualių šio klausimo išsprendimui skundžiamos nutarties priėmimo momentui, o tiesiog nukopijavo kito teismo ankstesnio sprendimo dalį. Toks teismų sprendimų perrašymas vietoj savarankiško procesinio sprendimo priėmimo teismų praktikoje paprastai pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu, kadangi procesinis sprendimas yra grindžiamas ne jį priimančio teisėjo vidiniu įsitikinimu, o kito teismo kitoje procesinėje situacijoje priimtu sprendimu.
Skunde nurodoma, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2016-08-05 nutarties esminiai motyvai buvo pagrįsti klaidingai išverstais ir teisėjų klaidingai suprastais arba net neišverstais ir teisėjų neperskaitytais, o tiesiog prokuroro kalboje 2016-08-04 teismo posėdžio metu klaidingai (sąmoningai ar dėl nesupratimo) cituotais EŽTT sprendimais bylose Bąk prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 7870/04, Wrona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 29345/09. Tokiu būdu Lietuvos apeliacinio teismo 2016-08-05 nutarties motyvai iš esmės prieštarauja ne tik šioje nutartyje neva cituotiems, o iš tiesų iškraipytiems minėtiems EŽTT sprendimams, bet ir kitai EŽTT praktikai.
Vienas iš esminių procesinės prievartos taikymo teisėtumo kriterijų yra tai, kad bet kokia procesinė prievarta turi būti taikoma tik griežtai ir tiksliai laikantis įstatyme įtvirtintos tvarkos ir procedūrų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 5 straipsnyje yra įtvirtinta, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Taikant bet kurią kardomąją priemonę, o ypatingai pačią griežčiausią, turi būti vertinamas ne tik įtarimo (kaltinimo) sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo (kaltinimo) pagrįstumą, kas savaime yra būtinoji sąlyga kardomosios priemonės taikymui, bet ir turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. EŽTT sprendime, priimtame byloje Jėčius prieš Lietuvą, pabrėžė, kad teismas privalo nustatyti ar teisminių institucijų nurodyti pagrindai yra reikšmingi ir pakankami, kad pateisintų asmens laisvės suvaržymą. BPK 122 straipsnio nuostatos įsakmiai reikalauja, jog konstatuojant bet kurį iš šiame straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų, būtų nustatytas objektyvus pagrindas išvadai, jog įtariamasis (kaltinamasis) atliks atitinkamus veiksmus, galinčius trukdyti procesui.
EŽTT ne kartą yra konstatavęs, jog suėmimo termino pagrįstumo klausimas negali būti vertinamas abstrakčiai. Tai, ar kaltinamasis yra laikomas suimtas pagrįstai, turi būti vertinama kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios griežčiausios kardomosios priemonės pratesimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės - teisės į laisvę - suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. EŽTT ne viename savo sprendime, priimtame sprendžiant asmeniui taikomo ilgalaikio suėmimo teisėtumo klausimus, ne kartą yra kategoriškai pabrėžęs, jog po tam tikro laiko tarpo net ir pagristo įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (EŽTT sprendimas byloje Ilijkov v. Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratesimo) pagrindu (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją, Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją, Bykov prieš Rusiją bei kt.). Teismų praktikoje yra konstatuojama, jog net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Todėl kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus.
EŽTT yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagristi formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas.
Nacionalinės teisminės institucijos pirmiausiai privalo užtikrinti, kad kaltinamojo asmens suėmimo laikas neviršytų pagristo laiko tarpo. Šiuo atžvilgiu, laikydamosi nekaltumo prezumpcijos principo, jos privalo išnagrinėti visus faktus, patvirtinančius ar paneigiančius viešojo intereso užtikrinimo būtinumą, kuris leidžia nukrypti nuo Konvencijos 5 straipsnio reikalavimų, ir turi tuos faktus išdėstyti savo sprendimuose dėl prašymų paleisti iš suėmimo vietos (sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96).
ETTŽ vienoje iš naujesnių bylų Wrona prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 29345/09, judgment 10 March 2015), apibendrino ir kitose bylose, susijusiose ir su organizuotu nusikalstamumu, taikomo suėmimo pagrįstumo vertinimo aspektu suformuotą EŽTT praktiką (EŽTT sprendimai bylose Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, Bak prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 7870/04, McKay prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 543/03 ir kt.). EŽTT pakartojo, kad pagrįstas įtarimas dėl sunkių nusikalstamų veikų padarymo iš pradžių gali pateisinti suėmimą. Taip pat būtinybė surinkti didelį kiekį įrodymų ir nustatyti kiekvieno iš kaltinamųjų, dalyvavusių nusikalstamoje grupuotėje, atsakomybę, sudaro pateisinamą pagrindą pradiniam suėmimui. Teismas taip pat pakartojo, jog nors galimos bausmės griežtumas ir yra svarbus elementas vertinant asmens slėpimosi ar pakartotinio nusikaltimų darymo riziką, kaltinimų sunkumas kaip toks negali pateisinti ilgos kardomojo kalinimo trukmės (EŽTT sprendimai bylos Michta prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 13425/02, Bak prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 7870/04).
Žemesnės instancijos teismas
Bylose, susijusiose su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, yra didelis pavojus, kad sulaikytasis, jei bus paleistas, gali daryti poveikį liudytojams ar kitiems bendrininkams ar kitaip trukdyti procesui, taip pat tokiose bylose būna sudėtinga surinkti ir išnagrinėti įrodymus. Todėl šios aplinkybės gali būti priimtos kaip pagrindas taikyti suėmimą pirminėse proceso stadijose ir tam tikromis aplinkybėmis gali pateisinti suėmimo termino pratęsimą. EŽTT cituojamoje byloje aiškiai apibrėžė laikotarpį, kuriuo suėmimas gali būti pateisinamas aukščiau įvardintais pagrindais, t. y. siekiu užtikrinti tinkamą proceso eigą, - laikotarpiu, kuris reikalingas užbaigti tyrimą, surašyti kaltinamąjį aktą ir išklausyti kaltinamųjų bei svarbiausių liudytojų („key witnesses“) parodymus (ŽTT sprendimo byloje Wrona prieš Lenkiją 38, 39 punktai). Šioje byloje EŽTT pripažino, kad Lenkijos institucijos šiais pagrindais galėjo pateisinti pareiškėjo suėmimą 2 metų 11 mėnesių ir 15 dienų laikotarpiui, o po to, šiems pagrindams išnykus, suėmimą pakeitė švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, dėl ko ir nebuvo konstatuotas Konvencijos pažeidimas. Šioje byloje teismas taip pat akcentavo, jog vertinant suėmimo trukmės pagrįstumą būtina išsiaiškinti ar valstybės teisėsaugos institucijos dirba pakankamai atidžiai, ar byla teismo posėdžiai rengiami reguliariai ir trumpais intervalais, ar teismai ėmėsi tinkamų priemonių sparčiam bylos procesui užtikrinti (ŽTT sprendimo byloje Wrona prieš Lenkiją 42 punktas, sprendimo byloje Bak prieš Lenkiją 64 punktas).
Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-03 nutartis neatitinka aukščiau nurodytų EŽTT praktikoje suformuluotų reikalavimų, teismo nutarties motyvai, šabloniškai perkelti iš ankstesnių nutarčių, patvirtina, jog suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo sprendžiamas tik formaliai, realiai net nesigilinant ar tebeegzistuoja būtinieji suėmimo taikymo pagrindai ir ar ši pati griežčiausia kardomoji priemonė, yra neišvengiama procesiniams tikslams pasiekti.
Teismas deklaratyviai, nevertindamas byloje nustatytų aplinkybių, nurodė duomenis, kurie leidžia manyti, kad T. P. padarė nusikalstamas veikas, taip pat suėmimo pratęsimo pagrindus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytus pagrindus pagrindžiantys argumentai nėra patvirtinti bylos duomenimis.
Tiek apygardos teismas, tiek apeliacinis teismas savo ankstesnėse nutartyse yra pripažinę, kad byloje nėra jokių duomenų, jog T. P. laisvėje ruoštųsi daryti kokias nors naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šis pagrindas į teismo nutartį yra įrašytas be jokio faktinio pagrindimo, o jokiais duomenimis nepagrįstas spėjimas vertintinas tik kaip subjektyvi nuomonė, kurią negalima grįsti procesinių sprendimų. Kiekvienas nutarties teiginys turi atitikti faktines bylos aplinkybes, turi būti pagrįstas tyrimo metu nustatytais duomenimis, nutarties negalima grįsti vien tik spėjamais, objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstais motyvais.
Vien kaltinamajam inkriminuojamų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, jų pobūdis, bendrininkavimo forma, tęsiant suėmimą daugiau nei trejus su pusę metų, nebegali pagristi neabejotino teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Visų pirma, šioje baudžiamojo proceso stadijoje asmuo yra tik kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, šie kaltinimai yra grindžiami tik pirminiais duomenimis, kurių visapusiškai dar nepatikrino teismas, todėl negalima pagrįstai ir neabejotinai teigti, jog nusikalstamos veikos apskritai buvo padarytos ir, kad kaltinamasis ateityje bus pripažintas kaltu dėl jų padarymo bei nuteistas. Antra, net jei kaltinamasis praeityje ir darė kokias nors veikas, iš to negalima neabejotinai manyti, jog jis analogiškas veikas darys ir ateityje. Jau pats ilgą laiką vykstantis baudžiamasis procesas daro itin didelį poveikį kiekvienam jo dalyviui, tiek dėl buvimo kaltinamojo procesiniame statuse, tiek dėl taikomų ilgalaikių griežtų prievartos priemonių, todėl jau vien dalyvavimas procese gali keisti kaltinamojo elgesį ateityje. Trečia, tai, kad teismas, jau iš esmės išnagrinėjus visus bylos įrodymus, nesugeba pagrįsti, kas konkrečiai leidžia spręsti apie pagrįstą manymą, jog T. P., būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, tik patvirtina, kad tokia grėsmė yra nebent tik teorinio lygmens ir remiasi vien tik kaltinamajam pateiktais kaltinimais. Ketvirta, ir be suėmimo BPK yra numatyta eilė kardomųjų priemonių, kurių kiekviena gali būti taikoma ir siekiant atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, suteikiant galimybę teisėsaugos institucijoms kontroliuoti jo elgesį ir nebūnant suimtam.
Kardomoji priemonė suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, išimtinai taikoma tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų. Šiuo atveju naujų nusikalstamų veikų darymą neabejotinai galima užkardyti ir taikant kaltinamajam T. P. kitas kardomąsias priemones - intensyvią priežiūrą, namų areštą, užstatą ir pan.
Skundžiamoje nutartyje suėmimo pratęsimas BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu grindžiamas iš esmės vien tik inkriminuotų nusikaltimų sunkumu ir gręsiančios bausmės griežtumu, kas parodo, jog teismas pačios griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą sprendė vien formaliai, nesigilinant į konkrečias aplinkybes. Įstatymo normoje (BPK 122 straipsnio 2 dalis) nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, tuo tarpu, sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pirmiausia būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir nepaminėjo jų skundžiamoje nutartyje, kaip turinčių reikšmės tolesniam kardomosios priemonės taikymo pagrįstumui. Tačiau gresianti bausmė ir jos griežtumas savaime nėra pakankamas spręsti apie šio suėmimo pagrindo egzistavimą, juo labiau atsižvelgiant į itin ilgą kaltinamajam taikomo suėmimo terminą. Manymas, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo turi būti grindžiamas visų pirma BPK nustatytomis aplinkybėmis, o gresiančios bausmės griežtumas šį manymą gali tik sustiprinti.
Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Šios garantijos turi būti taikomos kiekvienam asmeniui, todėl ypatingai pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam laikotarpiui, turi būti nurodomi pagrįsti ir įtikinami motyvai, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės negali padėti pasiekti siekiamų tikslų. Tokios pozicijos laikosi ir EŽTT byloje Stogmuller v. Austria pažymėjęs, jog pabėgimo pavojus yra pakankamas pagrindas sulaikymui, tačiau galimybė paskirti užstatą labai sumažina pabėgimo tikimybę ir besitęsiantis sulaikymas vien šiuo pagrindu yra nepateisinamas. Paskyrus tinkamo dydžio užstatą, kai įmokėtos sumos praradimas kaltinamajam ar užstato mokėtojui reikštų ženklų turto dalies netekimą, tai yra itin veiksminga kardomoji priemonė. Švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma, o ne atmetama be jokių motyvų.
Žemesnės instancijos teismas
Ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtinais atvejais, kai, įvertinus įtariamojo (kaltinamojo) asmenybės bruožus, inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tik išskirtinės priežastys, tokios, kaip pavyzdžiui - suimtas įtariamasis, būdamas piliečiu užsienio valstybės, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą, įtariamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kai įtariamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, įtariamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, įtariamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan., gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo tęsimą ilgą laiką. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių T. P. turi būti laikomas suimtas taip ilgai. Jis turi sugyventinę, mažametį vaiką, iki sulaikymo dirbo, per itin ilgą laiką trunkantį procesą nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui.
Skunde nurodoma, kad nei didelė bylos apimtis, nei inkriminuojamų veikų sunkumas nebegali pateisinti tokį itin ilgą laiką T. P. taikomos pačios griežčiausios kardomosios priemonės. Šie pagrindai galbūt ir buvo reikšmingi skiriant kardomąją priemonę, tačiau po 46 mėnesius trunkančio suėmimo jie nebegali pateisinti kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo. Šiuo aspektu analizuotina, ar T. P. suėmimo trukmė gali būti pateisinama vertinant ją pagal aukščiau cituotuose EŽTT sprendimuose suformuluotus kriterijus.
Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla nėra pradinėje tyrimo ar teisminio nagrinėjimo stadijoje. Kaip minėta, T. P. buvo sulaikytas ir suimtas dar 2013-01-22, o pats ikiteisminis tyrimas byloje atliekamas dar nuo 2011 m. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teisminiam nagrinėjimui buvo perduota 2014-07-21, taigi byla teisme nagrinėjama jau virš dviejų metų. Taigi procesas šioje byloje vyksta virš 6 metų.
Gynėjo tvirtinimu, neegzistuoja ir kita EŽTT įvardinta sąlyga - siekis užtikrinti netrukdomą pagrindinių bylos įrodymų ištyrimą teisme. Pažymėtina, jog visi liudytojai šioje byloje buvo apklausti per teismo posėdžius, vykusius nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. Per teismo posėdžius, vykusius 2015 m. spalio - lapkričio mėn., buvo apklausti ir beveik visi kaltinamieji, taip pat ir pats kaltinamasis T. P.. Taigi, šiuo metu nebeegzistuoja joks pavojus, kad kaltinamasis būdamas laisvėje galėtų sutrukdyti įrodymų ištyrimui ir tiesios nustatymui byloje, nes įrodymų tyrimas iš esmės jau yra pabaigtas. Bylą nagrinėjant teisme nebuvo daromas joks poveikis bylos liudytojams ar kitiems kaltinamiesiems.
Vertinant EŽTT suformuluotą kriterijų dėl valstybės institucijų pareigos procesą bylose, kuriose asmenys ilgą laiką yra suimti, vykdyti itin kruopščiai, turi būti atkreiptas dėmesys į tai, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme iš esmės nevyksta jau beveik metus laiko (procesas nevyksta nuo 2015 m. gruodžio mėn., kuomet įvyko paskutiniai teismo posėdžiai, kuriuose buvo atliekami įrodymų tyrimo veiksmai). Taigi, jau beveik metus laiko trunka pasyvusis proceso etapas, kuomet jokie realūs proceso veiksmai nėra atliekami, o suėmimo taikymas šį laiką kaltinamajam T. P. tęsiamas, nesant byloje išskirtinių priežasčių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.
Teismo subjektyvią prielaidą apie tai, kad kaltinamasis laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus ar pabėgti, pasislėpti nuo teismo, paneigė paties kaltinamojo elgesys tuomet, kai jam nuo 2016-07-22 iki 2016-08-05 buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės: užstatas, intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas. Per šį laikotarpį kaltinamasis nepabėgo, nepasislėpė nuo teismo, nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, jokiu būdu netrukdė proceso eigai. Taigi, paties kaltinamojo elgesys tuo metu, kai jis buvo paleistas iš suėmimo, pilnai įrodo, kad tuo laikotarpiu jam parinktos kitos kardomosios priemonės buvo pilnai pakankamos tam, kad būtų pasiekti kardomųjų priemonių tikslai.
Kaltinamojo T. P. gynėjas skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį ir pakeisti kardomąją priemonę suėmimą švelnesne kardomąja priemone: 30000 Eur dydžio užstatu, intensyvia priežiūra bei kita švelnesne kardomąja priemone, paskiriant vieną ar keletą švelnesnių kardomųjų priemonių.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. P. gynėjo skundas atmetamas.
Skiriant T. P. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos nepažeisti.
Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus.
Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos T. P. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti.
Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, jog T. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamojo K. L., liudytojų M. K., R. M., E. R. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, kratos, įvykio vietos, daiktų apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadose, telefoninių pokalbių išklotinėse, užsienio teisėsaugos institucijų pateiktoje bei kitoje bylos medžiagoje.
Suėmimas T. P. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Būtina pažymėti, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. pagrįstu spėjimu, prielaida, kad įtariamasis (kaltinamasis) gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.
T. P. kaltinamas kelių tyčinių nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 5, 6 dalys). Už šiuos nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos (BK 249 straipsnio 2 dalis). Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.
Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, paminėtu pagrindu pratęsdamas T. P. suėmimo terminą, vertino ne tik kaltinimo sunkumą ar gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos ir kitos aplinkybės, o būtent, nors T. P. turi sugyventinę, mažametį vaiką, iki sulaikymo dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau pagal bylos duomenis jis buvo tris kartus teistas. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, svarbu ir tai, kad T. P. pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų, galimai susijusių su labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda veikiant nusikalstamu susivienijimu kelių valstybių teritorijoje, padarymu, jis buvo aktyvus šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotos nusikalstamo susivienijimo („(duomenys neskelbtini)“) dalyvis, visi nusikaltimai savanaudiški ir galimai padaryti siekiant nusikalstamai praturtėti. Visa tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Įvertinus T. P. inkriminuojamų nusikaltimų tarptautinį pobūdį, ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad T. P. turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali slėptis nuo teismo. Ryšiai užsienyje nebūtinai turi būti siejami konkrečiai su kaltinamuoju. Tarptautinis nusikalstamų veikų pobūdis rodo tokių ryšių galimai esant.
Apeliacinio teismo nuomone, nurodytos aplinkybės, inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, kaltinamasis T. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Esant šį pagrindą nepaneigia šeimyninės aplinkybės, gyvenamosios vietos turėjimas ar sveikatos būklė (kaltinamajam nustatytos ligos – hepatitas C, kepenų cirozė). Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti. Teismo pagrįstai konstatuota, kad kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimų nusikalstamų veikų darymo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl turimų sveikatos problemų kaltinamajam negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Pažymėtina, kad kvalifikuota medicinos pagalba kaltinamajam gali būti suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama ir valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą (Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 4 dalis).
Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.
Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad T. P. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamos veikos, kurias padaręs jis kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą, bet ir tai, kad jam inkriminuoti nusikaltimai, kaip matyti iš kaltinimo ir bylos duomenų, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo daromi pakankamai ilgą laikotarpį, yra savanaudiško pobūdžio, buvo gerai organizuoti, padaryti pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma – veikiant nusikalstamame susivienijime, o pats T. P. buvo aktyvus šio susivienijimo dalyvis ir jo vadovas. Be to, kaip minėta, praeityje jis teistas tris kartus, o tai rodo, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog kaltinamojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės padeda daryti atitinkamas išvadas apie kaltinamojo gyvenimo būdą, pastangas laikytis įstatymų, taigi ši aplinkybė pagrįstai įvertinta visų kitų reikšmingų aplinkybių kontekste.
Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.
Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių T. P. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.
Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.
Kaltinamojo T. P. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, jų sunkumas leidžia susiformuoti vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti suimtą T. P. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Pritartina apygardos teismo išvadai, jog paskyrus T. P. švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Ta aplinkybė, kad kaltinamasis, pakeitus jam suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, neatliko jokių veiksmų, kurie kokiu nors būdu būtų trukdę procesui, lyginant ją su kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdžiu, intensyvumu, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti T. P. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Baudžiamoji byla, kurioje T. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2014 m. liepos 21 d. perduota Klaipėdos apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kardomoji priemonė – suėmimas T. P. paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi, po Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties priėmimo kaltinamasis 14 parų buvo laisvėje ir vėl buvo suimtas.
Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad T. P. yra suimtas ilgą laiko tarpą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už T. P. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.
Sutiktina, kad suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.
Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda, veikiant nusikalstamame susivienijime.
Nors kaltinamasis yra suimtas jau ilgą laiką, tačiau įvertinus aukščiau pateiktų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas T. P., kiekį, pobūdį ir sunkumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi (bylą sudaro 142 tomai) bei sudėtingumu (byloje yra 13 kaltinamųjų, daug liudytojų, dalis duomenų gauta iš užsienio valstybių, atlikta nemažai ekspertizių) kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.
Skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Skundą nagrinėjanti kolegija neturi pagrindo pilnai sutikti su skundo argumentais, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas nepagrįstai ilgai užsitęsė tik dėl neefektyvaus, nepakankamai sklandaus teismo darbo organizavimo. Byla nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą posėdžių grafiką. Nors gynėjas skunde nurodo, jog procesas byloje nevyksta nuo 2015 m. gruodžio mėn., iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad kaltinamiesiems K. L. ir R. V. buvo paskirtos stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės, į teisiamąjį posėdį vykusį 2016 m. birželio 16 d. neatvyko kaltinamieji K. L. ir L. P., į 2016 m. spalio 25 d. teisiamąjį posėdį neatvyko kaltinamieji L. P., R. V., K. L.. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi kaltinamajam L. P. taikytos kardomosios priemonės pakeistos į suėmimą bei paskelbta jo paieška, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pavesta spręsti klausimą dėl Europos arešto orderio išdavimo kaltinamajam L. P.. 2016 m. lapkričio 29 d. posėdyje apklaustas kaltinamasis R. V.. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi kaltinamajam R. V. paskirta teismo medicininė ekspertizė. Byloje numatytos kitos teisiamojo posėdžio datos – 2017 m. vasario 17 d., kovo 17 d., 24 d., balandžio 3 d., 11 d., gegužės 3 d., 16 d., 17 d.
Pažymėtina, kad teisiamieji posėdžiai vyko pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamųjų posėdžių grafiką, atsižvelgiant būtent į kaltinamųjų gynėjų, kurių yra aštuoni, užimtumą kitose bylose. Iš esmės bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl kaltinamiesiems R. V. ir K. L. paskirtų ir vykdytų ambulatorinių ir stacionarių teismo psichiatrinių ekspertizių, kurios paskirtos atsižvelgiant į šių kaltinamųjų gynėjų prašymus.
Gynėjas skunde prašo pakeisti T. P. suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – 30 000 Eur užstatą, intensyvią priežiūrą ir (ar) kitą švelnesnę kardomąją priemonę. Kaip matyti iš 2016 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties, pripažinęs esant neišnykusius suėmimo taikymo pagrindus, apygardos teismas taip pat konstatavo, kad švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai. Šiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl skunde cituojamos EŽTT praktikos, pažymėtina, jog konkrečioje byloje suformuota teismo pozicija nereiškia tos pačios pozicijos automatinio taikymo kitos bylos atžvilgiu. Skunde nurodytuose EŽTT sprendimuose nusikalstamų veikų aplinkybės nėra visiškai tapačios, kaip ir šioje konkrečioje byloje. Pažymėtina ir tai, kad ankstesnėje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas gynėjo skunde išanalizuotais EŽTT sprendimais rėmėsi kaip precedentais tik vertinant tam tikrus bylos aspektus. Sprendime Kudla prieš Lenkiją EŽTT yra suformulavęs taisyklę, pagal kurią klausimas, ar suėmimo terminas yra pagrįstas, negali būti vertinamas abstrakčiai. Nustatant, ar yra pagrįsta įtariamąjį (kaltinamąjį) laikyti suimtą, privaloma vertinti kiekvienos bylos aplinkybes. Suėmimo pratęsimas gali būti pateisinamas, jeigu yra konkrečios aplinkybės, apibūdinančios viešojo intereso dominavimą prieš nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į laisvę, numatytą Konvencijos 5 straipsnyje.
Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pritaria 2016 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams, jog šioje konkrečioje byloje viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas T. P., pobūdį ir sunkumą, jo asmenybę, pagrįstai manytina, jog toks asmuo yra pavojingas visuomenei. Šiame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti tokius asmenis nuo visuomenės, kad ji būtų apsaugota nuo tolimesnių galimų nusikalstamų veikų, bet ir tikslas netrukdomai ištirti ir įvertinti teisme labai pavojingas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, jų kontrabanda iš vienos valstybės į kitą.
Lietuvos apeliacinis teismas aukščiau minėtu EŽTT sprendimu rėmėsi kaip precedentu, kuriame suformuluota taisyklė dėl skirtingų interesų pusiausvyros paieškos konkrečioje byloje, įvertinant ir viešąjį interesą. Gynėjo akcentuojamais EŽTT sprendimais Bak prieš Lenkiją ir Wrona prieš Lenkiją Lietuvos apeliacinis teismas rėmėsi grįsdamas išvadą, kad baudžiamosiose bylose, kuriose tiriamos ir nagrinėjamos organizuotos grupės padarytos nusikalstamos veikos, ilgesnis kaltininkų izoliavimas vienas nuo kito, dažniau nei kitais atvejais, gali būti pripažintas pateisinamu Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme.
Skundą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su gynėjo skundo argumentais dalyje, jog skundžiamos nutarties motyvai yra iš esmės pažodžiui perrašyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016-08-05 nutarties.
Pažymėtina, kad tai, jog apygardos teismas nustatė tuos pačius suėmimo taikymo kaltinamajam pagrindus, bei grindė juos tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir 2016-08-05 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, jokiu būdu nerodo Klaipėdos apygardos teismo sprendimo neteisėtumo ar to, kad suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimo jis iš esmės nesvarstė. Kaip jau išdėstyta aukščiau, apygardos teismas, spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą, išsamiai įvertino visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Tai, kad įvertinus šias aplinkybes, teismo išvados sutapo su esminėmis išvadomis, padarytomis ir 2016-08-05 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, jokiu būdu nerodo skundžiamos nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo. 2016 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, atvirkščiai nei teigiama gynėjo skunde, vertintina kaip savarankiškas procesinis sprendimas, kurio priėmimo metu jokių esminių BPK pažeidimų padaryta nebuvo. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad joje iš dalies pasikartoja argumentai iš aukštesniojo teismo priimtos nutarties, kuria T. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas jos terminas. Ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad aktualūs bylos duomenys iš naujo nebuvo apsvarstyti ir įvertinti. Kaltinamojo gynėjo skundo argumentai, susiję su Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarties pagrįstumu, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.
Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo T. P. gynėjo Lino Belevičiaus skundą atmesti.
palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi kaltinamajam T. P. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.