- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-15
- Bylos Nr.
- TS-70-753/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00029-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- T. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. V. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. LK-N-466 netaikyti nuteistajam T. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pakeitė 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendį: panaikino nuosprendžio dalį dėl išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir pripažino kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikavo veiką iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 260 straipsnio 3 dalies į BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis skirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi panaikino 2020 m. balandžio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalis, kuriomis nuteistas pagal BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą disponavimą 16-18 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, jo platinimą ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukė. Pašalino iš nuosprendžio aprašomųjų dalių nusikalstamą veiką, pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir BK 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes subendrino ir skyrė galutinę bausmę – 11 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo, kurią dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelnino iki 10 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 14 d., bausmės pabaiga – 2029 m. rugpjūčio 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. birželio 4 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-466 netaikyti nuteistajam T. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, ją vykdo jau penkerius metus, sumažino riziką nuo vidutinės iki mažos bei įvykdė turimus finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinių poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus, yra skatintas. Nuteistasis taip pat turi stiprius apsauginius šeimos palaikymo veiksnius, neturi priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų, turi įgijęs išsilavinimą, dirba ir tęstų darbą įmonėje, kurioje dirbo iki įkalinimo. Tačiau asmuo yra teistas už priklausymą nusikalstamam susivienijimui, bendrininkų grupei, kurios forma yra pati pavojingiausia ir jautriausia, o dalyvavimas tokios grupės veikloje yra laikomas savarankišku nusikaltimu ir tai rodo, kad jo nusikaltimai yra neatsitiktiniai, o planuoti, organizuoti, vykdyti ilgą laiką. Visa tai indikuoja į stabilias kriminalines nuostatas ir mąstymą, palaikantį pajamų gavimą iš nusikalstamo elgesio. Nuteistojo įvykdyti nusikaltimai, dalyvaujant nusikalstamame susivienijime, suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą. Nors nuteistajam nustatyta mažėjimo tendencijas turinti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau didelės žalos rizika vidutinė, nukreipta į visuomenę. 2025 m. vasario 20 d. nuteistasis perkeltas bausmę atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis neprisiima atsakomybės už vykdytas nusikalstamas veikas, net ir po penkerių metų laisvės atėmimo vykdymo bausmės, yra linkęs kategoriškai neigti vykdęs teisės pažeidimus, jis kategoriškai neigia dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje bei disponavęs narkotinėmis medžiagomis, nors tęstines nusikalstamas veikas vykdė nuo 2009 metų iki 2014 metų. Mąstymo ir elgesio srityje išlikę aktualūs kriminogeniniai poreikiai tokie kaip: nepakankamas problemų identifikavimas, netinkami problemų sprendimo būdai, pasekmių įvertinimo stoka ir šie kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo. Nuteistasis dar nėra atlikęs du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo taikymas nors ir su intensyvia priežiūra dar neatitiktų teisingumo principo ir visuomenės intereso, jog nuteistasis atliktų tokią paskirtos bausmės dalį, kuri paveiktų jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2025 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. LK-N-466 ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas neatitinka faktiškai pasiektos pažangos, priimtas remiantis netiksliais ar klaidingais duomenimis, prieštarauja individualizavimo bei teisingumo principams. Nuteistasis yra aktyvus resocializacijos procese, dalyvauja programose, pokalbiuose su specialistais, lavina problemų sprendimo bei savęs pažinimo įgūdžius. Palaiko ryšius su šeima, dirba, laikosi įstaigos vidaus taisyklių. Elgesys yra pavyzdingas. Įkalinimo metu mokėsi, savanoriavo, vykdė individualią veiklą. Šiuo metu dirba darbų vadovu.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė teismui pateiktu atsiliepimu prašo nuteistojo T. V. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. V. skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis T. V. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Tačiau, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas. Vis tik susipažinus su bylos duomenimis, konstatuojama, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, dabartiniame pataisos procese, dar neegzistuoja, o tokia išvada grindžiama sekančiai.
Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tačiau kaip minėta aukščiau, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2025 m. gegužės 12 d. atlikus pakartotinį nuteistojo T. V. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika. Pažymėtina, kad atlikto vertinimo metu nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Vertinimo metu nustatyti apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos; išsilavinimas; mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas ir pajamos; ryšiai, tačiau šie apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi nuteistasis gyvenamąją vietą, išsilavinimą, darbą turėjo iki nusikaltimų įvykdymo, šeimą taip pat turėjo, nes nors šiuo metu vedęs pirmą kartą, tačiau su drauge yra susilaukęs dukros, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas, padarymu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis kalinimo metu buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka, 2021 m. balandžio 29 d. Vilniaus kalėjime, už tai kad nenešiojo administracijos išduoto asmens ženklo su nuteistojo vardu, pavarde bei foto nuotrauka, buvo skirtas papeikimas, ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau dėl šios priežasties teismas nevertina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią galėtų grįžti gyventi lygtinio paleidimo atveju, šiuo adresu vyksta į trumpalaikes išvykas, išvykos taisyklių nebuvo pažeidęs. Nuteistasis yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, be to įkalinimo įstaigoje nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio įstojo mokytis į Lietuvos verslo kolegiją, studijuoti statybos ir verslo vadybą. Šiuo metu nuteistasis dar nėra atlikęs praktikos bei neapgynęs diplomo, tačiau iškėlęs sau tikslą tęsti mokslus. Nuo 2022 m. birželio mėnesio nuteistajam leista užsiimti individualia veikla - teikti sąmatininko paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, 2023 m. gruodžio mėnesį Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu nuteistojo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. Nuo 2022 m. sausio mėnesio nuteistasis pasirašė sutartį su savanoriškų darbų organizatoriumi VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“, pagal kurią vykdė savanoriškas veikas, susijusias su nuteistųjų laisvės atėmimo bausme asmenų reintegracijos programa bei bausmių vykdymo vietos sąlygų gerinimo. Bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, savanoriauja. Vertinamojo pokalbio metu nuteistasis teigia, kad neturi įsiskolinimų, dirba, gaunamo darbo užmokesčio jam užtenka kasdieniniams poreikiams patenkinti, pragyvenimui. 2025 m. gegužės 7 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjimo Finansų skyriaus duomenimis, įstaiga vykdomųjų dokumentų dėl skolų išieškojimo negavus. Nuteistasis palaiko artimus ryšius su šeimos nariais (tėvu, žmona, vaikais), yra lankomas pasimatymų metu. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis stengiasi išvengti galimų rizikingų situacijų, pasižymi disciplinuotu elgesiu. Už nepriekaištingą elgesį buvo tris kartus skatintas. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo vidutinės sumažėjo iki žemos, nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja programose, įkalinimo įstaigoje organizuojamuose renginiuose, įsitraukia į resocializacijos procesą. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad T. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir šiuo metu teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, priešingu atveju, nuteistasis netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kiekvieną savaitgalį vyksta į trumpalaikes išvykas aplankyti artimuosius giminaičius, aplanko savo šeimą.
Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Juo labiau, kad bylos duomenys atskleidžia, kad T. V. bausmę už dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą. Nustatyta, kad 2009 m.–2013 m. laikotarpiu dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, tapo nusikalstamo susivienijimo dalyviu ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu - 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis - 35,55 kg kokaino. Šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti ir nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Taigi, T. V. nusikalstamas elgesys yra tiesiogiai susijęs su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais bei priemonėmis. Nuteistasis savo kaltės inkriminuojamuose nusikaltimuose nepripažino, neigia turėjęs finansinių sunkumų, dėl kurių būtų padaręs nusikaltimą. Anot nuteistojo, jam turimų pinigų visuomet užtekdavo. Taigi, nuteistojo sąmoningas apsisprendimas dalyvauti tęstinėse nusikalstamose veikoje, sąlyginai ilgą laiko tarpą, liudija apie tai, kad jo tuometinis nuteistojo gyvenimo stilius pasižymėjo tam tikromis asocialaus elgesio apraiškomis. Nuteistojo susidūrimai su teisėsauga, dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, suponuoja prielaidą apie nepakankamą nuteistojo vadovavimąsi nustatytomis bei visuotinai priimtinomis elgesio normomis. Nuteistasis yra linkęs kategoriškai neigti vykdęs teisės pažeidimus, už kuriuos jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas, gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis kaltės, nesigailintis, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Be to, ši aplinkybė kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Šios aplinkybės tik sustiprina manymą, jog pataisos procesas nuteistajam T. V. iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis disponavo psichotropinėmis medžiagomis, kurios kelia ypatingą ir vienareikšmiškai didelį pavojų visuomenės sveikatai ir jos saugumui ir disponavo, kaip minėta, labai dideliu šių medžiagų kiekiu. Padarytos nusikalstamos veikos, tiek veiksmai suponuoja ženkliai didesnį pavojingumą atsižvelgiant į tai, jog labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, disponavo turėdamas tikslą jas parduoti. Nuteistasis bendrai remia visuomenės vertybes, tačiau savo nusikalstamu elgesiu neatsižvelgė į jas, vykdė nusikalstamą veiką siekdamas pasipelnyti. Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbu didinti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į resocializacijos procesą.
Pabrėžtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji T. V. neatlikta bausmės dalis - daugiau nei 4 metai iš jam skirtos galutinės 10 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės už jo padarytus du labai sunkius nusikaltimus vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį T. V. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad T. V. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo T. V. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. LK-N-466 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo T. V. skundo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.