Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 58-214 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 199 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendis pakeistas ir L. P. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 8 metams 8 mėnesiams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi L. P. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 8 mėnesiams dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia: 2020 m. gegužės 25 d.

Bausmės pabaiga: 2023 m. lapkričio 25 d.

1/2 bausmės atliko: 2020 m. vasario 25 d.

Neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 1 metai 3 mėnesiai 15 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad L. P., vykdydamas Komisijos pateiktas rekomendacijas dalyvauja VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos instituto projekto „Karjeros portretai“ veiklose, lanko užsiėmimus skirtus lavinti darbinius ir socialinius įgūdžius, planuoti karjerą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Įstaigos psichologo teikiamais duomenimis dalyvauja į mąstymo ir elgesio, nuostatų korekciją orientuotoje intervencinėje priemonėje, siekia dengti savo turimus įsiskolinimus, vykdo individualią veiklą. Turi įgijęs vidurinį išsilavinimą. 2021 m. Vilniaus komunalinių paslaugų centre baigė mokymo programą ir įgijo suvirintojo specialybę. Iki patekimo į laisvės atėmimo įstaigą dirbo (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu nedirba. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju ketina įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu nuteistajam, pagal jo prašymą suteiktas leidimas užsiimti individualia veikla: teikti paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims (vertimai raštu ir žodžiu, konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla), bei turėti šiai veiklai reikalingą priemonę – asmeninį kompiuterį. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, ateities tikslų įgyvendinimą linkęs planuoti remdamasis visuotinai priimtino bei socialiai pageidautino elgesio strategijomis. Išreiškia poreikį darbiniam užimtumui, atsižvelgdamas į savo turimą darbinę patirtį. Šiuo metu nuteistasis itin įsivertina laisvės atėmimo bausmės negatyvias pasekmes sau ir savo aplinkai, stebimos pro-socialios nuostatos, priešingos nusikalstamam elgesiui, tokio elgesio pateisinimų neieškantis, poreikis nuostatų ir mąstymo korekcijai nestebimas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis išskirtiniais adaptacijos sunkumais nepasižymi. Visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu L. P. pasižymėjo nuosekliu disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų laikymusi. Nebuvo baustas, už nepriekaištingą elgesį bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, skatintas du kartus. 2022 m. liepos 19 d. Vilniaus pataisos namuose atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarime Nr. 58-214 taip pat yra pateikta atskiroji nuomonė netaikyti L. P. lygtinio paleidimo, kuri motyvuojama tuo, kad nuteistasis yra teistas jau ne vieną kartą, išvadų nepadarė ir tęsė nusikalstamą veiklą, yra pažeidęs priežiūros sąlygas (b. l. 2-4).

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajam L. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Pažymėtina, kad vien tik Komisijos priimtas nuteistajam palankus sprendimas neįpareigoja teismo jį besąlygiškai patvirtinti, jei teismas nustato, kad nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo kriterijų neatitinka.

Iš Komisijos nutarimo, taip pat iš nuteistojo L. P. asmens bylos matyti, kad nuteistasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi yra nuteistas galutine subendrinta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos būtina vadovautis BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu teisiniu reguliavimu. Matyti, kad L. P. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2020 m. vasario 25 d. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vykdo režimo, dienotvarkės ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Bausmės atlikimo metu L. P. pasižymėjo nuosekliu disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų laikymusi. Už nepriekaištingą elgesį bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką skatintas du kartus, nebuvo baustas. Nuteistojo L. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jis nepadarė pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau stebėtos išliekančios teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei jam rekomenduojamų socialinės reabilitacijos priemonių vykdymas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai nuteistasis buvo pristatytas keturis kartus, paskutinį kartą – Komisija 2022 m. kovo 2 d. nutarimu priėmė sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi nepatvirtino minėto nutarimo. L. P. rekomenduota tęsti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad L. P. vykdydamas Komisijos pateiktas rekomendacijas dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: sportuoja, lanko ispanų kalbos kursus, dalyvauja nuteistųjų kolektyvo tarybos veikloje, į mąstymo ir elgesio, nuostatų korekciją orientuotoje intervencinėje priemonėje, siekia dengti savo turimus įsiskolinimus, vykdo individualią veiklą.

Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, bausmės atlikimo metu nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pradėjo mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų centre, 2021 m. baigė mokymo programą ir įgijo suvirintojo specialybę. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad L. P. kaupė oficialią darbo patirtį nuo 2004 m. iki 2020 m. balandžio mėn. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirbo, tačiau nuo 2022 m. vasario 1 d. nuteistajam, pagal jo prašymą, suteiktas leidimas užsiimti individualia veikla: teikti paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims bei turėti šiai veiklai reikalingą priemonę – asmeninį kompiuterį. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis ketina įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2022 m. liepos 19 d. duomenimis, nuteistasis L. P. skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 15 005,55 Eur. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 646,95 Eur. Lyginamoji Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymų analizė parodo, jog nuteistojo turimi įsiskolinimai nežymiai didėjo, nors tam tikru laipsniu jie ir buvo dengiami iš trečiųjų asmenų gautų lėšų. Pastebėtina, jog nuteistasis palaiko ryšius su seserimi V. P., ji neprieštarauja, kad paleistas iš pataisos įstaigos L. P. gyventų pas ją bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad nuteistasis L. P. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Jis yra atlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuriai nustačius, gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taip pat nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina nuteistojo L. P. asmenybės teigiamus pokyčius.

Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau minėtų bei nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių negalima suabsoliutinti. Pabrėžtina, jog lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. vasario 1 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu nuteistajam leista užsiimti individualia veikla: teikti paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims (vertimai raštu ir žodžiu, konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla) bei turėti šiai veiklai reikalingą priemonę – asmeninį kompiuterį. Pabrėžtina, jog nuteistasis nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios ilgą laiką nedirbo. Pradėjo dirbti tik 2022 m. vasario 1 d., leidus L. P. užsiimti individualia veikla. Teismo vertinimu, nuteistojo akcentuojama motyvacija darbui ir tai, kad jis pradėjo vykdyti individualią veiklą, gali būti labiau susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, mažinant ją, ir tikru siekiu įsidarbinti pataisos įstaigoje, o labiau formaliais pagrindais. Teismo vertinimu, reikalingas kiek ilgesnis laikas, kad susiformuotų pastovus ir nekintamas nuteistojo įgūdis užsidirbti tik teisėtais būdais.

Teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai per pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį iš esmės nekinta. Tiek anksčiau, tiek šio Komisijos nutarimo priėmimo metu nustatyta, kad pakartotiniam nuteistojo nusikalstamam elgesiui gali turėti įtakos tam tikri gyvenimo ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio, vienpusis savęs vertinimas, nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos, mąstymo lankstumo stoka, be to, 2022 m. liepos 22 d. socialinio tyrimo išvadoje prisidėjo dar vienas dinaminis veiksnys – apsunkinta finansinė padėtis dėl turimų įsiskolinimų. Pabrėžtina, jog dinaminiai kriminogeniniai veiksniai tai tokie veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Be to, kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pabrėžtina, jog nors Socialinio tyrimo išvadoje dinaminių nuteistojo L. P. kriminogeninių veiksnių turinio aptarimui nėra skirta daug dėmesio, plačiau aptariami pastarojo apsauginiai, riziką nusikalsti mažinantys veiksniai, tačiau teismas, sugretinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat minėtų kriminogeninių veiksnių kitimo dinamikos nebuvimą, neturi pagrindo abejoti, jog Komisijos nutarimo priėmimo metu minėti dinaminiai veiksniai buvo ir yra aktualūs.

Minėtų aplinkybių kontekste teismas pabrėžia, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors minėtoje socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis savo elgesį keičia teigiame linkme, yra skatintas du kartus, nebuvo baustas, tačiau įvertinus nekintantį nustatytų kriminogeninių veiksnių pobūdį, taip pat įvertinus ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, ilgą laiką trukusį nedarbą, manytina, jog nuteistasis maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius nedėjo, kas neduoda pagrindo daryti išvadai, kad nuteistojo pastangų pakanka konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes bei jas tarpusavyje sugretinęs, konstatuoja, kad Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės bei nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti būtinybę šios nutarties priėmimo metu nuteistajam L. P. taikyti lygtinį paleidimą. Teismo įsitikinimu, L. P. dar nėra visiškai pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti visiškai neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 58-214 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. P., netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 7 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

Netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 58-214 taikyti nuteistajam L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.