- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-11
- Bylos Nr.
- 1S-298-1049/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00029-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- T. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. T. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 10 punktą, 260 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, T. V. paskirta galutinė subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi T. V., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 9 (devyniems) mėnesiams. Paskirta galutinė subendrinta bausmė dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sumažinta ir paskirta galutinė – 10 (dešimties) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 14 d., bausmės pabaiga – 2029 m. rugpjūčio 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2025 m. birželio 4 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam T. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 85 straipsniu, motyvuojant tuo, kad šiuo metu lygtinio paleidimo taikymas su intensyvia priežiūra dar neatitiktų teisingumo principo ir visuomenės intereso, jog nuteistasis atliktų tokią paskirtos bausmės dalį, kuri paveiktų jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kas rodo stabilias kriminalines nuostatas ir mąstymą, palaikantį pajamų gavimą iš nusikalstamo elgesio. Atsižvelgta į tai, kad nuteistasis neprisiima atsakomybės už vykdytas nusikalstamas veikas, net ir po penkerių metų laisvės atėmimo vykdymo bausmės, yra linkęs kategoriškai neigti vykdęs teisės pažeidimus. Vertindamas save, kaip asmenybę, išlieka labiau palankus sau bei ieškantis savo netinkamo elgesio ar asmeninių trūkumų pateisinimo galimybių. Įkalinimo pradžioje nuteistasis atsisakė dirbti kalėjimo siūlomus darbus, laukė kol jam bus suteiktas leidimas vykdyti individualią veiklą, kas suponuoja tai, kad nuteistasis galimai laikosi subkultūros bei rodo neigiamą požiūrį į bausmės tikslus ir resocializacijos procesą. Komisija konstatavo, jog nuteistasis T. V. neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų.
4. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartimi atmetęs nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Teismas konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, jog būtų galima spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis T. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti nuteistojo 2025 m. birželio 10 d. skundą ir panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Lygtinio paleidimo komisiją iš naujo išnagrinėti lygtinio paleidimo galimybę vadovaujantis BVK 82 ir 85 straipsniais.
5.1. Skunde nurodoma, jog Komisija nurodė melagingą faktą, jog nuteistasis yra įvykdęs finansinius įsipareigojimus. Apeliantas pažymi, kad finansinių įsipareigojimų neturėjo. Šis pateiktas faktas galėjo lemti sprendimo turinį, kurio apylinkės teismas neanalizavo ir neįvertino.
5.2. Skunde pažymima, jog nuteistojo pateikti duomenys apie mokslus, darbą, savanorystę, pavyzdingą elgesį įvertino paviršutiniškai, taip pažeidžiant BVK 82 ir 85 straipsnius.
5.3. Nuteistasis skunde nurodo, jog teismas vadovavosi bendrinėmis formuluotėmis apie tariamą „stabilią kriminalinę nuostatą“, neatsižvelgdamas į tai, kad yra nuteistas už skirtingus, nesusijusius epizodus.
5.4. Toliau skunde nurodoma, jog nuteistojo sprendimas nepripažinti kaltės dėl tam tikrų veikų, kurių nepadarė, buvo traktuotas kaip atsakomybės neprisiėmimas, o tai prieštarauja nekaltumo prezumpcijai.
5.5. Teismas neteisingai įvertino faktus. Nuteistasis nurodo, jog studijas baigė jau po kaltinimų pateikimo ir pirminio sulaikymo, kas rodo resocializacijos siekį. Šeima buvo sukurta taip pat po kaltinimų. Nusikaltimo padarymo metu nors ir turėjo vaiką, tačiau su vaiko motina nebuvo vedę, negyveno kartu, neturėjo bendro ūkio ir tai negalėjo būti laikoma pilnavertė šeima lyginant su dabartiniais turimais šeimos santykiais.
5.6. Skunde taip pat teigiama, jog Komisijos nutarime neteisingai nurodoma, kad nuteistasis yra atsisakęs įkalinimo įstaigoje siūlyto darbo. Nuteistojo teigimu, jam niekada nebuvo pasiūlytas joks darbas įkalinimo įstaigoje. Nuteistasis nurodo, jog kreipėsi su prašymu dirbti nuotoliniu būdu, vykdė individualią veiklą ir dirbo darbų vadovu.
5.7. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad T. V. neturi drausminių nuobaudų, jo elgesys įkalinimo įstaigoje yra pavyzdingas, laikosi vidaus taisyklių, dalyvauja programose, dalyvavo savanorystėje, turi tvirtus ryšius su šeima, pateikiama pozityvi charakteristika. Europos Žmogaus Teisių teismo praktika pabrėžia, kad asmeniui turi būti sudarytos realios sąlygos keistis, o teismai privalo šias pastangas vertinti objektyviai ir individualiai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų neužtikrino.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė pateikė atsiliepimą į nuteistojo T. V. skundą, kuriuo prašoma atmesti skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 15 d. nutartį.
6.1. Atsiliepime pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis T. V. daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas vertino nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jo išsilavinimu, darbine veikla, šeiminiais santykiais.
6.2. Atsiliepime pažymima, jog tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nagrinėjamu atveju, reaguojant į nuteistojo elgesio pozityvius pokyčius bausmės atlikimo metu, 2024 m. gegužės 24 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu nuteistasis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, tačiau atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog švelnesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis nuteistasis naudojasi dar trumpą laiką.
6.3. Toliau teigiama, jog nors T. V. elgesyje pastebima teigiamų aspektų, tačiau socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog dar yra nemažai ir koreguotinų sričių, į kurias atkreipė dėmesį ir apylinkės teismas. Pažymima, jog nuteistajam nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių egzistavimas tik patvirtina nuteistojo elgesio korekcijos formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
6.4. Aplinkybė, jog pastaruoju metu T. V. elgesys keičiasi labiau teigiama linkme, atsižvelgus į nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių, patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
6.5. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis T. V. atsisakė dirbti įkalinimo įstaigos siūlomą darbą. Iš byloje esančių duomenų ir nuteistojo paaiškinimų matyti, kad jis siekė tęsti darbą įmonėje, kurioje dirbo iki įkalinimo, kas liudija apie jo išrankumą darbui. Nusikalstamos veikos vykdytos siekiant neteisėtai praturtėti, nors nuteistasis ir tvirtina, kad gaunamų pajamų užtekdavo.
6.6. Be to, atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis yra linkęs kategoriškai neigti vykdęs teisės pažeidimus, už kuriuos jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, o tai neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė.
6.7. Atkreipiamas dėmesys ir į likusios neatliktos bausmės dalį, kuri vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.
Žemesnės instancijos teismas
8. Prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. V. skundas atmetamas.
9. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis T. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu. Priešingai nei nurodoma skunde, nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą.
10. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet su nuteistojo sutikimu, gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra. Skundą nagrinėjantis teismas, abejonių teigiamais nuteistojo T. V. asmenybės pokyčiais, kurie taip pat nurodomi ir pateiktame skunde apygardos teismui, neabejoja, tačiau vis tik tai nesudaro pagrindo jo skundo tenkinimui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog T. V. bausmės atlikimo metu vykdo nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu. Nuteistais dalyvavo elgesio keitimo programoje „Tik tu ir aš“, dalyvauja individualiuose pokalbiuose su resocializacijos socialiniu darbuotoju, dalyvauja įstaigoje organizuojamuose pozityvaus užimtumo priemonėse. Įkalinimo įstaigoje T. V. skatintas tris kartus, vyksta į trumpalaikes išvykas, išvykos taisyklių nebuvo pažeidęs. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Šias aptartas aplinkybes įvertino ir apylinkės teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą T. V. atžvilgiu. Vien tai, jog teismo vertinimu, šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką ar pažeidė BVK numatytus lygtinio paleidimo taikymo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, vertinami visi lygtiniam paleidimui reikšmingi duomenys, o vien tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad vien tik aptartų duomenų, kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį T. V., lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Tai, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, jis turi atitikti numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
12. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus 2025 m. gegužės 12 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada), T. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuo 2024 m. spalio 22 d. nustatoma žema. Paskutinio vertinimo metu, atlikto 2025 m. gegužės 12 d. pastebima mažėjimo tendencija. Visgi, svarbu pažymėti tai, jog nuteistajam atlikus didelės žalos rizikos analizę, nustatyta vidutinė didelės žalos rizika nukreipta į visuomenę. Be to, net ir egzistuojant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, T. V. atžvilgiu vis dar išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas. Nors skunde nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas vadovavosi bendrinėmis formuluotėmis apie tariamą „stabilią kriminalinę nuostatą“, neatsižvelgdamas į tai, kad yra nuteistas už skirtingus, nesijusius epizodus, tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti šių nustatytų kriminogeninių veiksnių egzistavimu. Aptarti dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik T. V. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbį su resocializacijos specialistais, išdėstytas mintis. Nustačius neigiamus nuteistojo elgesį apibūdinančius kriminogeninius rizikos veiksnius, svarbu įvertinti nuteistojo mąstymo bei elgesio sritis bei įvertinti ar nuteistojo elgesys jau yra pakankamai pasikeitęs teigiama linkme bei yra pagrindas neabejoti, jog lygtinis paleidimas jau yra galimas.
13. Nors nuteistasis T. V. vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, stebima mažėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau būtent nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai rodo, jog su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu dar nėra pakankamai efektyviai koreguojamos bei manytina, jog aptartus dinaminius veiksnius nuteistasis vis dar gali eliminuoti. Dinaminių veiksnių šalinimas gali padėti koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme.
14. Kaip matyti iš skundo apygardos teismui, nuteistasis nurodo, jog Komisija neteisingai įvertino tai, kad T. V. yra įvykdęs finansinius įsipareigojimus, kurių apelianto teigimu, jis visai neturėjo, dėl ko šis pateiktas faktas galėjo lemti sprendimo turinį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad 2024 m. spalio 22 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus duomenimis, įstaiga vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Daroma išvada, jog šiuo metu nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų ar įsiskolinimų. 2025 m. gegužės 7 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjimo Finansų skyriaus duomenimis, įstaiga vykdomųjų dokumentų dėl skolų išieškojimo negavus. Ši aplinkybė aptarta ir skundžiamą nutartį priėmusio teismo. Taigi iš esmės, spręstina, jog šiuo metu nuteistajam nėra būdingi išskirtiniai sunkumai dėl finansinės padėties. Komijos nutarime nurodant aplinkybę, jog T. V. yra įvykdęs finansinius įsipareigojimus, nebuvo vertinami kaip neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog būtent ši aplinkybė galėjo būt lemiantis veiksnys sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.
15. Aptariant nuteistojo lėšų tvarkymąsi bei pajamas, nagrinėjamu atveju aktualu tai, jog nors nuteistasis nurodo, jog jis laisvėje nesusidurdavo su išskirtiniais finansiniais sunkumais, visgi svarbu atkreipti dėmesį, jog T. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamų veikų padarymą, dalyvaujat susivienijo veikloje. Nuteistojo T. V. nusikalstamas elgesys buvo tiesiogiai susijęs su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais bei priemonėmis. Nors iš vertinamojo pokalbio matyti, jog nuteistasis neigia kada turėjęs finansinių sunkumų, visgi Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog lėšų ir pajamų sritis yra siejama su asmens nusikalstamo elgesio raiška.
16. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog vertindamas save, kaip asmenybę, nuteistasis išlieka labiau palankus sau ieškantis savo netinkamo elgesio ar asmeninių trūkumų pateisinimo galimybių. Nuteistajam yra būdingas pakankamai aukštas pasitikėjimo savimi lygis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio ir mąstymo aspektai, t. y. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis patobulino savo problemų sprendimo įgūdžius. Ypač reikšmingas yra mąstymo lankstumo padidėjimas, kadangi tiek ankstesnių intervencinių priemonių metu, tiek ir apibūdinant situacijas nuteistasis linkęs mąstyti ganėtinai abstrakčiai, apibendrintai, stokoja konkretumo. Dalyvavimo programoje metu nuteistasis pakankamai sėkmingai įvaldė „Sustok ir pagalvok“ metodą, taikydamas jį tiek dabartinių problemų, tiek ir nusikalstamumui įtakos turėjusių aspektų analizei. Nepaisant šių aptartų aplinkybių, pažymima ir tai, jog remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad nuteistajam būnant laisvėje buvo būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai. Šiuo atveju, itin svarbu aptarti ir tai, jog net ir atlikęs kiek daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuteistasis T. V. yra linkęs kategoriškai neigti vykdęs teisės pažeidimus, už kuriuos jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kaip ir nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, įvykdyti nusikaltimai, dalyvaujant nusikalstamame susivienijime, suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą.
17. Skunde nuteistasis T. V. nurodo, jog sprendimas nepripažinti kaltės dėl tam tikrų veikų, kurių nepadarė, buvo traktuotas kaip atsakomybės neprisiėmimas, o tai prieštarauja nekaltumo prezumpcijai. Nesutinkant su šiuo skundo argumentu, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistasis T. V. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuris buvo skundžiamas tiek apeliacine, tiek ir kasacine tvarka. Taigi, neginčytinai nustatyta, jog T. V. įvykdė nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be to, akcentuotina ir tai, kad kaltės nepripažinimas net ir atlikus pakankamai didelę dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Nepripažįstant kaltės, nesigailint, asmuo negali suvokti atliktų nusikalstamų veikų pobūdžio bei rodo, jog nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų ir nejaučia kaltės. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, aukštesniojo teismo manymu, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai veiksniai, reikalauja tęstinių ir tikslingų priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
18. Nagrinėjamu atveju, svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji T. V. neatlikta bausmės dalis šiai dienai yra kiek daugiau nei 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo iš 10 (dešimties) metų 9 (devynių) mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, likusi neatlikta bausmės dalis vis dar yra pakankamai didelė, dėl ko aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas, jog būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Neabejotina, jog neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymą, nėra pagrindinis veiksnys, tačiau yra įtakojantis, šią aplinkybę vertinant kartu su kitais byloje esančiais reikšmingais duomenimis. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą, juolab atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis T. V. yra linkęs neigti įvykdytus neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog šiuo metu, nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje dar nėra baigtas.
19. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti, ir skunde dėstomi argumentai susiję su įsidarbinimu, studijų baigimu bei šeimos sukūrimu jau po inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi apsauginiai veiksniai, galintys įtakoti nuteistojo tinkamą elgesį jam būnant laisvėje, t. y. gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybę įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos; ryšiai. Visgi, visi šie aptariami veiksniai egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nuteistasis T. V. nusikalstamas veikas vykdė skirtingose vietovėse bei šalyse, nepriklausomai nuo savo gyvenamosios vietos, taigi šiuo metu tiesioginės nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškos ir gyvenimo sąlygų srities sąsajos nėra nustatomos. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis dar iki bausmės atlikimo, t. y. 2016 metais įgijo andragogo bakalauro laipsnį. Atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis toliau tęsė mokslus. Pažymėtina ir tai, kad iki nusikalstamų veikų padarymo, nuteistojo teigimu, jis dirbo tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, vykdydamas privačią veiklą. Taigi, darbo turėjimas, gyvenamosios vietos turėjimas bei išsilavinimas, aptariamu atveju nėra esminis veiksnys galintis įtakoti nuteistojo elgesį jam būnant laisvėje, kadangi visos šios sąlygos egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau jokios įtakos nuteistojo elgesiui tai neturėjo.
20. Skunde pažymima tai, jog Komisijos nutarime neteisingai nurodoma, kad nuteistasis yra atsisakęs įkalinimo įstaigoje siūlyto darbo. Nuteistojo teigimu, jam niekada nebuvo pasiūlytas joks darbas įkalinimo įstaigoje. Visgi, priešingai nei nurodo nuteistasis Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog T. V. nuo 2020 m. gegužės 14 d. pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, kurios metu įsidarbinti laisvės atėmimo vietoje nebandė. Nuteistasis norėjo dirbti nuotoliu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pateikė minėtos darbovietės darbo sutarties pakeitimus, pagal kurią nuo 2020 m. spalio 1 d. jis dirbs sąmatininko pareigomis, pagal neterminuotą darbo sutartį, tačiau jam toks leidimas suteiktas nebuvo. Pats nuteistasis nurodė, jog atsisakytų dirbti virtuvės darbininku arba tvarkiniu, nes tikisi gauti leidimą dirbti ankstesnėje darbovietėje. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios aplinkybės iš esmės liudija apie nuteistojo išrankumą darbui.
21. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su tėčiu, žmona ir vaikais. 2019 metais nuteistasis vedė pirmą kartą. Su žmona susilaukė sūnaus. Iš ankstesnių santykių su drauge, turi susilaukęs dukros. Neabejotina, jog nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, kas gali palengvinti integraciją į visuomenę, tačiau ir šis nustatytas apsauginis veiksnys nelaikytinas pakankamu, galinčiu sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Dar iki nusikaltimų padarymo, nuteistasis su tuometine drauge susilaukė dukros. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog tai nebuvo pilnavertė šeima, kadangi su dukros mama negyveno kartu, visgi nuteistasis neneigia palaikomo artimo ryšio su dukra tiek bausmės atlikimo metu, tiek ir iki nusikalstamų veikų padarymo. Nepaisant šių aplinkybių, nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo tai nesulaikė. Juolab, jog kaip ir pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, tiesioginių sąsajų tarp nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškos bei santykių su artimaisiais pobūdžio, nustatyta nebuvo.
22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bei tarptautiniai dokumentai ar Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą egzistuojant formalioms lygtinio paleidimo sąlygoms. Lygtinis paleidimas taikomas tik tuomet, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Nors T. V. stengiasi bausmę atlikti tinkamai, pastebimos tam tikros pastangos taisytis bei šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tačiau pritartina tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo išvadai, jog padaryta pažanga, įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, elgesio bei mąstymo pokyčius, nusikalstamų poelgių minimizavimą, nustatomus dinaminius kriminogeninius veiksnius, vis dar nėra nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
23. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio taisymo procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 15 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.