Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 29 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-4145 nutarta taikyti nuteistajam R. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 3 mėnesių 17 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. balandžio 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta mažėjanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas aštuonis kartus, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, todėl, Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 249 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir paskirta 9 metai laisvės atėmimo bausmė. Veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 266 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Veika iš BK 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir paskirta 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta dalis dėl bausmių subendrinimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. 129 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmės.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pakeistas 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendis, bausmė sušvelninta – galutinė bausmė 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 23 d., bausmės pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 12 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. V. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalyje ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad R. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį, sąžiningą darbą skatintas aštuonis kartus, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai. Nors visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik teismo vertinimu nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tik šios teigiamos aplinkybės negalėtų būti absoliučiu pagrindu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi reikalinga vertinti asmens elgesį viso bausmės atlikimo metu. Juo labiau, kad tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turėjo pastovią gyvenamąją vietą. Tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė, todėl ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios.

Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenų, atlikus nuteistojo R. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, rizika buvo įvertinta kaip žema, ir nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kito iš vidutinės į žemą, tačiau toks teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje egzistuoja dar sąlyginai trumpą laiką. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai viso buvo atlikti net penkis kartus, tai yra 2020 m. birželio 17 d., 2022 m. birželio 2 d., 2023 m. rugpjūčio 25 d., 2023 m. spalio 31 d. ir 2024 m. balandžio 8 d. iš kurių net keturis kartus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo nustatytas kaip vidutinis, ir tik paskutiniojo vertinimo metu nustatytas – žemas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą jog nuteistojo teigiamo elgesio dinamika viso laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nebuvo kreipiama išimtinai ne teisei priešingam elgesiui, o tai patvirtina ir nuteistojo elgesyje vis dar vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa (pasižymi maža motyvacija darbui; neturi darbo patirties; lėšų valdymo sunkumai; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami nuteistajam siekiant maksimaliai teigiamos elgesio korekcijos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl kaip ir minėta prieš tai, nuteistojo teigiamo elgesio dinamika yra stebima dar itin trumpą laiką, ir teismui neleidžia spręsti, jog asmuo supranta savo nusikalstamo elgesio raiškos aplinkybes ir siekia tokį elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme.

Ir nors vertinimo metu yra nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (ryšiai), tačiau šis apsauginis veiksnys nelaikytinas itin išimtinai nuteistąjį sulaikantis nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi šeimą nuteistasis turėjo darydamas nusikalstamas veikas, o vienas iš nuteistojo motyvų dėl ko buvo padarytos nusikalstamos veikos tai yra finansinė nauda gauta nusikalstamu būdu, ir tai suponuoja išvadą, jog nuteistajam nepakako jo turimų oficialių pajamų, o turėdamas 25 procentų nustatytą darbingumą nuteistasis neieškojo galimybių užsiimti jo galimybes atitinkančia veikla, kuri užtikrintų finansinį stabilumą, o tai kelia pagrįstų abejonių R. V. reintegracija į visuomenę, siekiu laikytis įstatymų ir gyventi pagal visuomenės priimtinas normas ir taisykles, kai gaunamos oficialios pajamos nepatenkins nuteistojo gyvenimo ir gerbūvio poreikių. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos jau procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog nuteistojo teigiamas elgesys buvo įvertintas įstaigos administracijos, kuomet tęsti bausmės atlikimo nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą bei yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas už įstaigos teritorijos ribų.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. V. neatliktos bausmės dalis (4 metai 3 mėnesiai 17 dienų), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina neproporcingai didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių raišką elgesyje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam R. V. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. RV-22-4145.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. RV-22-4145 taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.