Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. D. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria teismas atsisakė patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. RV-20-8469 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam J. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimo bausme, iš kurių 10 (dešimt) metų – kalėjimo režimo.

2. Bausmės pradžia – 2011 m. birželio 10 d., bausmės pabaiga – 2029 m. birželio 10 d.

3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. RV-20-8469 nutarta nuteistajam J. D. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, jis daug kartų skatintas, drausminės nuobaudos negaliojančios, vykdo Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, mokėsi ir įgijo specialybes, dirba, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Komisijos vertinimu, tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

4. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. RV-20-8469 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam J. D.. Tokį procesinį sprendimą apylinkės teismas priėmė padaręs išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.

6. Kauno apygardos teisme 2025 m. sausio 6 d. gautas nuteistojo gynėjo advokato Nerijaus Strazdo prašymas dėl papildomų duomenų prijungimo prie baudžiamosios bylos Nr. 1S-16-439/2025. Kartu su prašymu teismui pateiktos nuteistojo neįgalumo pažymėjimo bei nedarbingumo dokumentų kopijos. Gynėjo manymu, šių dokumentų turinys gali papildomai apibūdinti nuteistojo sveikatos būklę ir charakteristiką.

Nuteistojo J. D. skundas netenkinamas.

8. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, be kita ko, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo J. D. skundo argumentus, sprendžia, kad žemesnysis teismas visas šias aplinkybes įvertino tinkamai ir jomis pagrindė savo išvadas, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo. Daryti priešingas išvadas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, nes naujų aplinkybių, kurios dar nebūtų įvertintos ir turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Nagrinėjamu atveju J. D. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Vis dėlto, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau būtų galima jų siekti taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. Pabrėžtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau atsakant į skundo argumentus taip pat pabrėžtina, kad tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

12. Iš 2024 m. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad taikant OASys metodiką pirminio vertinimo metu J. D. buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o sekančių rizikos vertinimų metu taip pat fiksuota nepakitusi žema rizika. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad teigiamas pokytis nuteistojo atžvilgiu fiksuotas šiose srityse: „Gyvenimo sąlygos“, nes jis oficialiai patvirtino gyvenamąjį adresą; „Mąstymas ir elgesys“, nes teisės pažeidėjas geba įžvelgti savo nusikalstamo elgesio pasekmes ne tik sau, bet ir kitiems, geba suprasti ir perimti kitą požiūrį, palaiko palankius santykius su aplinkiniais. Siekdamas gerinti mąstymo ir elgesio įgūdžius, jis baigė įvairias terapijas, kurių tikslas – adekvačiai vertinti savo elgesį, didinti savivertės jausmą, ugdyti pozityvų mąstymą, gebėjimą grįžus iš įkalinimo įstaigos susirasti savo vietą visuomenėje. Taip pat nurodyta, kad J. D. mokėsi ir įgijo dvi profesijas, nuo 2021 metų stabiliai užsiima darbine veikla ir lavina darbinius įgūdžius. Šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, už nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą resocializacijos programose ne kartą skatintas, nuo 2023 m. bausmę atlikinėja atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (Marijampolės kalėjimo atviruosiuose namuose). Atlikus didelės žalos rizikos vertinimą nustatyta, kad rizika visuomenėje (būnant laisvėje) bei rizika pažįstamiems suaugusiems esantiems visuomenėje yra žema, tai yra nėra reikšmingų, šiuo metu esančių žalos rizikos požymių.

13. Aukštesnis teismas neabejoja, kad nurodytos aplinkybės patvirtina nuteistojo elgesyje stebimus tam tikrus teigiamus aspektus. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Tai yra buvo įvertinta būtent tai, kad asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, dirba, įgijo specialybes.

14. Aukštesnis teismas pritaria, kad šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis. Apylinkės teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Pritardamas tokiai apylinkės teismo pozicijai aukštesnis šiuo atveju pabrėžia, kad teigiami aspektai nuteistojo elgesyje tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

15. Taigi nors J. D. elgesyje stebimi teigiami požymiai, jo atžvilgiu nustatytai žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad daugelis sričių dar reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų. Iš minėtos išvados matyti, kad J. D. atžvilgiu yra konstatuoti trys kriminogeniniai veiksniai, tai yra vienas statinis – kriminalinė istorija (smurtinis elgesys), ir du dinaminiai – lėšų tvarkymas ir pajamos (turimi dideli finansiniai įsipareigojimai) bei mąstymas ir elgesys (susijęs su ankstesniu nusikalstamu elgesiu). Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Pažymėtina ir tai, kad būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors nuteistasis ir padarė pažangą bausmės atlikimo metu, tačiau, kaip matyti, visgi dar išlieka jo atžvilgiu nustatyti pirmiau minėti du dinaminiai veiksniai.

Motyvuojamoji dalis

16. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu iš J. D. yra priteista 100 000,00 litų (atitinkamai 28 962,00 eurų) neturtinei žalai atlyginti. Socialinio tyrimo išvados skiltyje „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ nurodyta, kad nuo bausmės pradžios (2011 m. birželio 10 d.) iki kol pradėjo vykdyti individualią veiklą ir dirbti įkalinimo įstaigoje, asmuo pastovaus pajamų šaltinio neturėjo. Šiuo metu jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), gauna stabilų darbo užmokestį. Nuteistasis nurodė, kad gaunamų pajamų jam pakanka pragyvenimui bei turimų finansinių įsipareigojimų vykdymui, taip pat siunčia pinigų vaikams. Apibendrinamai Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad esant stabilioms pajamoms, dirbant nuteistojo poreikius atitinkantį darbą bei gaunant pakankamas, poreikius atitinkančias pajamas, galimos sėkmingos resocializacijos proceso prielaidos.

17. Visgi, aukštesnis teismas pastebi, kad lėšų tvarkymas ir pajamos (turimi dideli finansiniai įsipareigojimai) dar vis išlieka aktualia sritimi nuteistojo atžvilgiu. Kaip jau minėta, stabilia darbine veikla J. D. užsiima tik nuo 2021 metų (bausmės pradžia – 2011 m. birželio 10 d.). Tad akivaizdu, kad 100 000,00 litų (atitinkamai 28 962,00 eurų) neturtinės žalos atlyginimo klausimas tebeišlieka aktualus. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat sutinkama, kad ši skola nuteistajam šiuo metu yra pakankamai reikšminga. Nors minėtoje išvadoje prie apsauginių veiksnių yra nurodyta nuteistojo galimybė išėjus į laisvė įsidarbinti, tačiau aukštesnis teismas pastebi, kad š. m. lapkričio mėnesį peržiūrėjus rizikos vertinimą buvo nustatyta, kad nėra atnaujinta įsidarbinimo pažymą, o ankstesnė pažyma buvo gauta daugiau nei prieš pusantrų metų, tai yra 2023 m. gegužės 31 d. Tad pagal byloje esančius duomenis nuteistojo galimybė įsidarbinti laikytina deklaratyvia ir neįrodyta. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar būdamas laisvėje nuteistasis turės legalias finansines galimybes užsidirbti tiek pragyvenimui, tiek turimų skolų mokėjimui, o jų nesant, ar nebus siekiama jų gauti įvairiais neteisėtais būdais. Juolab, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą (nužudymą), kurį jis padarė būtent iš savanaudiškų paskatų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu J. D. buvo dirbantis, gaunantis pakankamas lėšas pragyvenimui, tačiau, kaip matyti, tai nuo nusikalstamo elgesio jo nesulaikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnio teismo vertinimu, turimas įsiskolinimas vis dar išlieka nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintis paskatinti rizikos veiksnys, kurį nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, užsiimdamas prasminga veikla, vis dar gali sumažinti.

18. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis daug kartų skatintas, drausminės nuobaudos negaliojančios, tačiau visgi atkreiptinas dėmesys, kad praeityje J. D. baustas drausmine tvarka septynis kartus (šios nuobaudos šiuo metu negalioja), o 2024 m. liepos 8 d. ir 2024 m. rugpjūčio 30 d. jis vėl pažeidė nustatytą tvarką, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo vis dar per mažas jo pastangas savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme.

19. Iš nuteistojo gynėjo papildomai pateiktų duomenų, susijusių su neįgalumo ir darbingumo nustatymu, matyti, kad J. D. dėl sveikatos būklės nustatytas 40 procentų dydžio darbingumo lygis, nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. jam nustatytas trisdešimt penkių procentų darbingumo lygis. Minėti duomenys patvirtina, kad nuteistasis turi sveikatos problemų, dėl kurių jis gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje. Neabejotina, kad nuteistojo atžvilgiu išduota išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų yra aktuali ir į ją turi būti atsižvelgta bausmės vykdymo metu nuteistojo vykdomoje darbinėje veikloje. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo asmens sveikatos priežiūra yra užtikrinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio nuostatomis. Aukštesnis teismas konstatuoja, kad papildomai pateikti duomenys negali būti sumenkinami, tačiau visgi jie nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo.

20. Apibendrinant pažymėtina, jog lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

21. Nors nuteistasis skunde ir deklaruojamas didelis nuteistojo noras toliau taisytis būnant laisvėje, tačiau aptartų aplinkybių visuma aukštesniam teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistojo J. D. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad žemesnysis teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tiek nuteistojo elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys, ne tik tie, kurie apibūdina jį teigiamai, bet visų jų visuma, šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, kad J. D. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, todėl nėra pagrindo tenkinti jo gynėjo skundą ir naikinti skundžiamą nutartį. Tuo tarpu svarių argumentų dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo jo atžvilgiu nuteistasis nenurodė. Esant tokiai situacijai, nuteistojo skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. D. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.