Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. V. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 1 dalį , 7 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikavus veiką iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 260 straipsnio 3 dalį į BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirta galutinė bausmė 12 metų 1aisvės atėmimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistas pagal BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Pašalinus iš nuosprendžio aprašomųjų dalių nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, paskirtas bausmes subendrino ir skyrė galutinę 11 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelnino iki 10 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 14 d., bausmės pabaiga – 2029 m. rugpjūčio 21 d.

Anksčiau teistas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. V. skundas atmestinas.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam T. V., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 4 dalyje numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį ir sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo. Taigi, nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tačiau kaip minėta aukščiau, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – žema. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas iš viso 4 kartus, laikotarpyje nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki 2025 m. lapkričio 7 d. Pirmojo vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, sekančių vertinimų metu buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors atlikto vertinimo metu buvo stebimi teigiami pokyčiai, atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (2-3 teistumai)), kurių korekcija nėra galima, nustatyta dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas, kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojamas siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu nustatyti ir apsauginiai veiksniai (gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos; ryšiai), tačiau šių apsauginių veiksnių, teismas negali laikyti itin išimtinai nuteistąjį sulaikančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi aukščiau minėti apsauginiai veiksniai egzistavo ir tada, kai nuteistasis įvykdė nusikalstamas veikas, o vienas iš nuteistojo motyvų dėl ko buvo padarytos nusikalstamos veikos tai yra finansinė nauda gauta nusikalstamu būdu. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią galėtų grįžti gyventi lygtinio paleidimo atveju, dirba įmonėje darbų vadovu, įkalinimo įstaigoje pradėjo studijuoti statybos ir verslo vadybą. Nuteistasis bendrauja, ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra lankomas pasimatymų metu, vyksta į trumpalaikes išvykas aplankyti artimuosius giminaičius. Nuteistasis atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vykdo nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvavo elgesio keitimo programoje „Tik tu ir aš“, dalyvauja individualiuose pokalbiuose su RS socialiniu darbuotoju, dalyvauja įstaigoje organizuojamuose pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje vieną kartą baustas drausmine tvarka (drausminė nuobauda negalioja), tačiau tris kartus skatintas. Vertinant asmens elgesį bausmės atlikimo metu, stebima, kad asmuo yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo plane numatytas priemones, elgesys disciplinuotas. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Juo labiau, kad bylos duomenys atskleidžia, kad padarytas nusikaltimas yra vertintinas kaip itin pavojingas, nulemiantis įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatūs asmenys, tiek visuomenė, tiek valstybės institucijos, kilimą. Nusikaltimas yra padarytas veikiant tiesiogine tyčia, siekiant gauti turtinės naudos. T. V. nuteistas už narkotines medžiagas, t. y. neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Ši nusikalstama veika įvykdyta būnant nusikalstamame susivienijime. Pats nuteistasis neprisiima atsakomybės už nusikaltimus, už kurių įvykdymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kategoriškai neigia dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje bei disponavęs narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis pats vertinimo metu teigė, kad iki įkalinimo nesusidurdavo su finansiniais sunkumais, taip pat papildomų pajamų užsidirbdavo iš automobilių perpardavimo. Visgi analizuojant asmens nusikalstamo elgesio raišką, stebima, kad nusikaltimas vykdytas siekiant finansinio pobūdžio motyvo, tad šis sritis yra siejama su asmens nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis vertindamas save, kaip asmenybę, išlieka labiau palankus sau bei ieškantis savo netinkamo elgesio ar asmeninių trūkumų pateisinimo galimybių, kas suponuoja prielaidą, kad nuteistajam yra būdingas pakankamai aukštas pasitikėjimo savimi lygis. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis įsitraukė į rizikingas situacijas (sąmoningas nusikalstamų veikų vykdymas bei dalyvavimas nusikalstamame susivienijime), nepakankamai skyrė dėmesio galimų savo veiksmų pasekmių įvertinimui bei analizei, pasižymėjo greitu veikimu, visgi, galima kelti prielaidą apie nuteistajam būdingą tam tikrą spontaniškumą bei orientavimąsi į asmeninės materialinės gerovės kūrimą. Vertinant asmens kriminalinį patyrimą manytina, jog nuteistasis pasižymi tam tikrą kriminalinę elgseną palaikančiomis nuostatomis, t. y. nusikaltimą už kurį šiuo metu atlieka bausmę atliko apgalvotai, planuotai ir tai suponuoja išvadą jog egzistuoja nuteistojo vidinė nuostata - pritarimas tam tikrų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis disponavo psichotropinėmis medžiagomis labai dideliu kiekiu (nusikalstamos veikos padarytos esant nusikalstamam susivienijimui), kurios kelia ypatingą ir vienareikšmiškai ženkliai didesnį pavojų visuomenės sveikatai ir jos saugumui, o padaryta nusikalstama veika, tiek veiksmai suponuoja ženkliai didesnį pavojingumą atsižvelgiant į tai, jog psichotropinėmis medžiagomis disponavo dideliu kiekiu. Nuteistasis bendrai remia visuomenės vertybes, tačiau savo nusikalstamu elgesiu neatsižvelgė į jas, vykdė nusikalstamą veiką siekdamas pasipelnyti. Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbu didinti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į resocializacijos procesą.

Pabrėžtina, kad T. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, kurį įvykdė būnant nusikalstamam susivienijime, o nuteistojo, kaip jau buvo ne kartą minėta, nusikalstama veika yra susijusi su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų disponavimu su tikslu platinti. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.

Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad T. V. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo T. V. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo T. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.