Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti ir teisėjų Dainos Dyburienės, Aurelijaus Rauckio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

NUT1 , gimęs (duomenys neskelbtini) , nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 249 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 266 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Veika iš BK 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir paskirta 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta dalis dėl bausmių subendrinimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pakeistas 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendis, bausmė sušvelninta ir paskirta galutinė 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 12 d.

Taip pat neįtikinamas yra teismo nurodytas motyvas, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika stebima gana trumpą laiką, nes Lygtinio paleidimo komisija mato visiškai kitaip.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo NUT1 skundas atmestinas.

Kadangi nuteistasis prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prieš pateikdama argumentus bei motyvus, kuriais remiantis jo skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 8 d. nutarties atmetamas, teisėjų kolegija visų pirma pasisako šiuo klausimu. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) įtvirtintą teisinį reguliavimą skundai dėl nutarčių, priimtų pagal BPK 360 straipsnį (lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), nagrinėjami BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Remiantis BPK 364 straipsnio 6 dalimi, žodinis bylos nagrinėjimas privalomas, kai skundas paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Kitais atvejais žodinis bylos nagrinėjimas nėra privalomas, dėl proceso (žodinio ar rašytinio) sprendžia bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju individualiai. Vertinamu atveju aplinkybės, dėl kurių pateiktas skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nebuvo nustatytos. Nuteistasis skunde apygardos teismui pasisakė, kodėl nesutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktu vertinimu bei išvadomis, nurodė argumentus, kodėl mano, kad nutartis turi būti panaikinta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad pateiktos medžiagos pakako skundo išnagrinėjimui, teisėjų kolegija neturėjo pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad NUT1 nuteistas pirmą kartą, atlieka pirmą laisvės atėmimo bausmę, yra atlikęs didžiąją dalį paskirtos bausmės laiko, šiuo metu pripažįsta savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nė karto nepažeidė nustatytos tvarkos, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, 10 kartų skatintas (paskutinį kartą 2026 m. kovo 20 d.). Nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, turinti mažėjimo tendencijas, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

Visos šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

Taigi, nesumenkinant teigiamų nuteistojo elgesio aspektų, rodančių paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui, svarbu pabrėžti, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai nėra jokių abejonių manymui, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Vertinimo metu nuteistajam NUT1 nustatyti ir apsauginiai veiksniai – gyvenamoji vieta ir artimi ryšiai su šeima, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie veiksniai, aukščiau aptartų kriminogeninių veiksnių kontekste, nelaikytini išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi aukščiau minėti apsauginiai veiksniai egzistavo ir anksčiau, ir nesutrukdė nuteistajam įvykdyti nusikaltimų, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be to, kai kurie apsauginiai veiksniai nėra pagrįsti Socialinio tyrimo išvadoje nustatytais duomenimis. Kaip vienas iš NUT1 apsauginių kriminogeninių veiksnių yra nurodyta ryšiai su artimaisiais, tačiau Socialinio tyrimo išvados punkte Nr. 4.5. nurodyta, jog ryšiai su artimaisiais negali būti vertinami kaip apsauginis veiksnys, kadangi šeima nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio raiškos laisvėje, todėl artimi ryšiai su šeimos nariais negali pilnai atlikti apsauginio veiksnio funkcijos.

Abejonių dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo NUT1 kelia ir jo mąstymo ypatumai bei korekcija. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo savivertė yra aukšta ir neturinti realaus pagrindo, savianalizė paviršutiniška ir vienpusiška, sau patinka toks, koks yra ir nieko savyje nenori keisti. Savo nusikaltimus, nedarbą, gyvenimo stilių, teisina turimomis sveikatos problemomis. Kaltės pripažinimas ambivalentiškas, kaip matyti iš ankstesnių vertinimų kaltės nepripažino, vėliau kaltę minimizavo, teigė buvęs nuteistas neteisingai, šiuo metu kaltę pripažįsta. Aptarti duomenys neduoda pagrindo išvadai apie NUT1 gebėjimą objektyviai ir kritiškai vertinti savo asmenybę.

Be to, NUT1 yra diagnozuota organinis asmenybės ir adaptacijos sutrikimai, depresija, nuteistasis yra linkęs žalotis bei kelti ranką prieš save, praeityje yra bandęs atimti sau gyvybę, asmuo yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje, reguliariai vartoja stipraus poveikio vaistus. Nuteistasis serga sunkia psichikos liga, gydomas ir stebima daug metų. Nuteistasis skunde teigia, jog pilnavertė priežiūra ir reikiamos medicininės paslaugos jam gali būti teikiamos tik būnant laisvėje. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos išvada, jog laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą užtikrina pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai, todėl nuteistajam laisvės atėmimo bausme garantuojama reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir teikiamos būtinos medicininės paslaugos. Sveikatos būklė nesudaro pagrindo taikyti NUT1 lygtinį paleidimą.

Atsakant į nuteistojo NUT1 skundo teiginius, jog lygtinio paleidimo institutas jam turėtų būti taikomas, kaip ir kiekvienam tinkamai besielgiančiam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutartį dėl nuteistojo (duomenys neskelbtini) lygtinio paleidimo, aukštesnysis teismas atsako, jog nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti koreguojamas maksimaliai keičiant nuteistajam savo elgesį teigiamos dinamikos link, o šis procesas turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūrizuotoje įstaigoje. Ir priešingai, negu tvirtinama NUT1 skunde, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus.

Nuteistojo NUT1 manymu, teismas, spręsdamas asmens lygtinio paleidimo klausimą, pabrėžė nuteistojo praeities neigiamus aspektus ir padarytą sunkią nusikalstamą veiką, bet mažai kreipė dėmesį į tai, koks jo elgesys yra dabar, nors ir sutiko, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika yra žema. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo elgesys buvo prieš nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, padarymą, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. NUT1 yra nuteistas už tyčinius nusikaltimus, kaip jau minėta, jis savo nusikaltimus, nedarbą, gyvenimo stilių, teisina turimomis sveikatos problemomis, nors šiuo metu kaltę ir pripažįsta, savo kaltės nepripažino, vėliau kaltę minimizavo, teigė buvęs nuteistas neteisingai, kas ir sudaro pagrindą abejoti, jog NUT1 jau turi pakankamai motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme ir gebės gyventi laikantis visuomenėje nustatytų taisyklių. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pasisakydamas apie su nusikalstama veika susijusias aplinkybes, apylinkės teismas jų nelaikė išskirtinėmis, tačiau vertino kitų aplinkybių visumos kontekste, nesuteikdamas joms jokios prioritetinės reikšmės, todėl jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir nelaikytinas neteisėtu.

Spręsdamas NUT1 paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, apygardos teismas, kaip ir žemesnės instancijos teismas, įvertina ir nuteistojo neatliktos bausmės dalį. Nors neatliktos bausmės dalis (žinoma, kai nuteistasis yra atlikęs BVK 82 straipsnio 2 dalies atitinkame punkte numatytą bausmės dalį, ar, kai jos nėra atlikęs, bet jam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra), kaip ir nusikaltimų, už kuriuos jis yra nuteistas, sunkumas bei pobūdis, nėra savarankiškas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau tai turi reikšmės vertinant nuteistojo pataisos procesą paskirtos bausmės tikslų ir paskirties kontekste. Kolegijos vertinimu, NUT1 neatliktos bausmės dalis, esant jam priskirtam ne vienam dinaminiam kriminogeniniam veiksniui, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai, pasiekti. Priimtas sprendimas jau šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą neabejotinai formuotų menko baudžiamumo nuotaikas, o tai taip pat gali turėti įtakos NUT1 pakartotiniam nusikalstamumui.

Visiškai nepagrįstas nuteistojo NUT1 skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas padarė remdamasis neigiamais praeities aspektais, bet mažai kreipia dėmesį į nuteistojo elgesį šiuo metu. Pateikta medžiaga patvirtina, kad Socialinio tyrimo išvada buvo surašyta 2026 m. balandžio 30 d., likus mažiau nei mėnesiui iki 2026 m. gegužės 25 d. Komisijos nutarimo priėmimo, kas neabejotinai patvirtina, jog ji surašyta būtent tuo laiku, kuris joje ir nurodytas, ir kad būtent šioje išvadoje vertinimo metu aktualiais duomenimis apie nuteistąjį rėmėsi tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismas nuteistojo NUT1 lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai ir pagrįstai atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti nuteistojo NUT1 skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 8 d. nutartį. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.