Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Violetos Ražinskaitės, Lino Žukausko,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 redakcija), 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo:

- jog S. V., N. T., A. P. ir D. P. 2005 metais, dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitarus bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavus (įkūrus) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („duomenys neskelbtini“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., T. P. nuo 2005 metų, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, tapo šio susivienijimo dalyviu ir iki 2014 metų kartu su tuo laikotarpiu nusikalstamam susivienijimui priklausiusiais A. P., D. P., N. T., A. R., K. L., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), V. V. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. tvarka), L. P., Ž. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. tvarka), V. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. tvarka), A. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. tvarka), S. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), Č. S., G. C., R. V., M. P., N. P. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), T. V., S. V., D. R., taip pat atskiriems nusikaltimams daryti pasitelktais nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais N. R., A. K., E. P., A. P., V. F. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), R. B. (kuris už aprašytą veiką 2010-04-28 nuteistas Liverpulio m. teismo ir kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. K. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), G. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. S. (už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federacijoje), D. P., E. R. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), S. E., N. M., Š. J., R. J., M. M., V. V., P. Č., V. M., S. R., V. N., R. M., V. S., L. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. A. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir paieškomas Ispanijos Karalystėje), V. D. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. K. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), T. K. (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. P. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), J. L. (L.) (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje) bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, T. P. su S. V., A. P., D. P., N. T., V. V., A. R., D. Č., K. L., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose,

- jog neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 litrų BMK kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną,

- jog neteisėtai disponavo labai dideliu – 16-20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje,

- jog neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 litrų BMK kiekį, neteisėtai gabenos šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tikslu realizuoti Nyderlandų Karalystėje,

- jog neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje,

- jog neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją bei neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje,

- jog neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. P. laikinai sulaikytas 2013 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi T. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis. 2014 m. liepos 21 d. baudžiamąją bylą perdavus Klaipėdos apygardos teismui, suėmimo terminas buvo tęsiamas Klaipėdos apygardos teismo nutartimis. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi T. P. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones: 30 000 eurų piniginį užstatą, dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį panaikino ir T. P. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kaltinamojo sulaikymo dienos. Suėmimo terminas vėlesnėmis Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Advokatas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje suėmimo pratęsimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu grindžiamas iš esmės vien tik kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumu ir gresiančios bausmės griežtumu, kas parodo, jog teismas pačios griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą sprendė vien formaliai, nesigilinant į konkrečias aplinkybes. Pasak gynėjo, gresianti bausmė ir jos griežtumas savaime nėra pakankamas spręsti apie šio suėmimo pagrindo egzistavimą, juo labiau atsižvelgiant į itin ilgą kaltinamajam taikomo suėmimo terminą. Manymas, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo turi būti grindžiamas visų pirma BPK nustatytomis aplinkybėmis, o gresiančios bausmės griežtumas šį manymą gali tik sustiprinti. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių T. P. turi būti laikomas suimtas taip ilgai. Jis turi sugyventinę, mažametį vaiką, dirbo, per itin ilgą laiką trunkantį procesą nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui.

Advokatas taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas - manymas, kad T. P. laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, - yra deklaratyvus, neparemtas jokiais faktiniais duomenimis. Tiek apygardos teismas, tiek apeliacinis teismas savo nutartyse yra pripažinę, jog byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis laisvėje ruoštųsi daryti kokias nors naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šis pagrindas į teismo nutartį yra įrašytas be jokio faktinio pagrindimo, o jokiais duomenimis nepagrįstas spėjimas vertintinas tik kaip subjektyvi nuomonė, kuria negalima grįsti procesinių sprendimų. Vien kaltinamajam inkriminuojamu veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma, tęsiant suėmimą daugiau nei trejus su puse metų, nebegali pagrįsti neabejotino teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Gynėjas pažymi, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje asmuo yra tik kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, šie kaltinimai yra grindžiami pirminiais duomenimis, kurių visapusiškai dar nepatikrino teismas, todėl negalima pagrįstai ir neabejotinai teigti, jog nusikalstamos veikos apskritai buvo padarytos ir kad kaltinamasis ateityje bus pripažintas kaltu dėl jų padarymo bei nuteistas. Pasak advokato, net jei kaltinamasis praeityje ir darė kokias nors veikas, iš to negalima neabejotinai manyti, jog jis analogiškas veikas darys ir ateityje. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad ir be suėmimo BPK yra numatyta daug kardomųjų priemonių, kurių kiekviena gali būti taikoma ir siekiant atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, suteikiant galimybę teisėsaugos institucijoms kontroliuoti jo elgesį ir nebūnant suimtam. Šiuo atveju naujų nusikalstamų veikų darymą neabejotinai galima užkardyti ir taikant kaltinamajam T. P. kitas kardomąsias priemones - intensyvią priežiūrą, namų areštą, užstatą ir pan.

Advokatas mano, kad nei didelė bylos apimtis, nei inkriminuojamų veikų sunkumas nebegali pateisinti tokį ilgą T. P. taikomos pačios griežčiausios kardomosios priemonės laiką. Gynėjas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla nėra pradinėje tyrimo ar teisminio nagrinėjimo stadijoje. T. P. buvo sulaikytas ir suimtas dar 2013 m. sausio 22 d., o ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas nuo 2011 m. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teisminiam nagrinėjimui buvo perduota 2014 m. liepos 21 d., taigi byla teisme nagrinėjama jau virš dviejų metų. Visi liudytojai šioje byloje buvo apklausti per teismo posėdžius, vykusius nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. Per teismo posėdžius, vykusius 2015 m. spalio - lapkričio mėn., buvo apklausti ir beveik visi kaltinamieji, taip pat ir kaltinamasis T. P.. Taigi, šiuo metu nebeegzistuoja joks pavojus, kad kaltinamasis būdamas laisvėje galėtų sutrukdyti įrodymų ištyrimui ir tiesios nustatymui byloje, nes įrodymų turimas iš esmės jau yra pabaigtas. Bylą nagrinėjant teisme nebuvo daromas joks poveikis bylos liudytojams ar kitiems kaltinamiesiems. Pasak advokato, teismo subjektyvią prielaidą, kad kaltinamasis laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus ar pabėgti, pasislėpti nuo teismo, paneigė paties kaltinamojo elgesys tuomet, kai jam nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Per šį laikotarpį kaltinamasis nepabėgo, nepasislėpė nuo teismo, nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, jokiu būdu netrukdė proceso eigai. Taigi, paties kaltinamojo elgesys tuo metu, kai jis buvo paleistas iš suėmimo, įrodo, kad tuo laikotarpiu jam parinktos kitos kardomosios priemonės buvo pakankamos tam, kad būtų pasiekti kardomųjų priemonių tikslai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo T. P. gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

Kaltinamojo T. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas netenkinamas.

Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog T. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kaltinamųjų, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, kratos, įvykio vietos, daiktų apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir jų priedai, tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados, telefoninių pokalbių išklotinės, užsienio teisėsaugos institucijų pateikti duomenys, o taip pat ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo T. P. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

Nagrinėjamu atveju T. P. kaltinamas galimai padaręs nesunkų, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Klaipėdos apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Klaipėdos apygardos teismas kaltinamajam T. P. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. T. P. yra kaltinamas galimai padaręs nesunkų, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Baudžiamasis įstatymas už jam inkriminuojamus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nustato tik griežtas, ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, o už nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje, ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis T. P. yra nevedęs, anksčiau 3 kartus teistas. Dauguma kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra tarptautinio pobūdžio, T. P. kaltinamas dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, vykdant nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, šių medžiagų kontrabanda Europos sąjungos ir kitose šalyse. Jo ryšius užsienyje patvirtina pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas Rusijos Federacijoje, Ispanijos Karalystėje, Jungtinėje Karalystėje, Ukrainos Respublikoje, Nyderlandų Karalystėje (BK 7 straipsnio 12 punktas). Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad T. P. turi sugyventinę, mažametį vaiką, iki sulaikymo dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad T. P., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. T. P. yra kaltinamas galimai padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, intensyviai vykdyti ilgą laiką, galimai padaryti keliose valstybėse ir veikiant šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje bei siekiant neteisėtai gauti pajamų, o tai rodo pastarojo asmens didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumą. Nors T. P. iki sulaikymo dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau vertinant T. P. inkriminuojamų nusikaltimų laikotarpį, pobūdį, mastą ir jų kiekį, galima daryti išvadą, kad lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo ir nusikalstamu būdu. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau 3 kartus teistas. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti, ir rodo, jog T. P. išvadų iš ankstesnių teistumų ir jo teisių suvaržymų nėra padaręs. Nors gynėjas skunde nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis laisvėje ruoštųsi daryti kokias nors naujas nusikalstamas veikas, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, darys naujus nusikaltimus, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti naujus nusikaltimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog T. P. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Nors kaltinamasis yra suimtas ilgą laiko tarpą (nuo 2013 m. sausio 22 d.), tačiau pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už T. P. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra T. P. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas ir jų intensyvumas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad T. P. ilgą laiką galimai sistemingai darė nusikalstamas veikas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, be to, nusikaltimus galimai padarė veikdamas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis sudėtyje. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas T. P., kiekį, pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam T. P. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo T. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, vaidmenį galbūt darant jam inkriminuotas veikas, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir 30000 Eur užstatą ir intensyvią priežiūrą), todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo T. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartimi kaltinamajam T. P. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 5 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.