Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. T. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo N. T. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisijos) 2024 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta nuteistajam N. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikyti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pakeisti 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiai, panaikinta BK 7 straipsnio 10 dalis, 25 straipsnio 4 dalis, 260 straipsnio 3 dalis, bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, paskiriant galutinę subendrintą 13 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

5.6. Skunde nuteistasis nesutinka ir su teismo vertinimu dėl jo turimų finansinių įsipareigojimų. Teigia, kad faktas, jog pagal teismo nuosprendį jis turi priteistą ieškinį, savaime nereiškia, jog lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, siekdamas atlyginti esančią skolą, vykdys naujas nusikalstamas veikas. Teismas neįvertino to, jog laisvės atėmimo bausmės metu jis deda visapusiškas pastangas ištaisyti dėl savo nusikalstamu veiksmu kilusias pasekmes, t. y. iš jo darbinės veiklos gaunamų pajamų kiekviena mėnesį yra atskaitoma dalis, kuri pervedama antstoliams, tokiu būdu siekiant palaipsniui atlyginti priteistą civilinio ieškinio sumą. Taip pat pažymi, kad kas mėnesį atlyginama suma vis didėja, kas akivaizdžiai parodo, kad jis dėl savo elgesio yra padaręs pozityvias išvadas, prisiima atsakomybę už praeityje padarytas klaidas ir visapusiškai stengiasi ištaisyti dėl savo nusikalstamų veiksmų kilusias pasekmes. Kartu tai patvirtina faktą, jog skundžiamame Komisijos nutarime buvo įvertinti išimtinai nusikalstamų veikų padarymo metu egzistavę kriminogeniniai poreikiai, kadangi yra akivaizdu, jog šiuo metu N. T. netrūksta problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžių. Tvirtina, jog apylinkės teismo teiginys, kad finansinių įsipareigojimų turėjimas bei jų egzistavimas žymiai apsunkins nuteistojo integraciją laisvėje – yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio, kadangi kaip matoma, jis jau yra pilnai integravęsis laisvėje, dirba, dengia ieškinį, turi šeimą, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose ir kt.

5.7. Apelianto teigimu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, priešingai – jis pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y. jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nepaisant to, jog jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Skunde atkreipia dėmesį į vertinimo metu nurodomas aplinkybes, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik nežymiai viršija žemos rizikos ribas, nors apie tai teismo nutartyje nepažymėta, teismas balų mažėjimo dinamikos nevertino, o vertino tik kriminogeninių veiksnių skaičių, visiškai neatsižvelgdamas į socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją. Nepaisant to, nuteistojo manymu, net ir jo priskyrimas atitinkamai rizikos grupei nėra esminis, o svarbus yra jo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo požiūris į savo veiksmus, kitos teigiamus nuteistojo mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčius atskleidžiančios aplinkybės.

5.9. Skunde nesutinka ir su dinaminių kriminogeninių veiksnių išskyrimu kaip opių, kadangi jo asmens byloje esančių duomenų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog visose minėtose srityse, nurodytose kaip opiose, jis padarė maksimalią pažangą siekiant sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas iš esmės suabsoliutino su jo gyvenimo stiliumi, mąstymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius veiksnius, kurie egzistavo nusikalstamų veikų padarymo metu, nenurodė konkrečių argumentų, patvirtinančių šių veiksnių buvimą šiuo metu.

6. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. T. skundas atmetamas.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmenį apibūdinančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, kadangi visi šie duomenys yra nuteistojo asmens byloje, Socialinio tyrimo išvadoje. Tai, kad priimti procesiniai sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog N. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų N. T. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2024 m. balandžio 24 d. socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam N. T. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų metu nuo pat 2018 m. gegužės 3 d., kuomet jis atvyko atlikti bausmę į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.

11. Įvertinus N. T. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais aukštesnės instancijos teismui nekyla. Nuteistasis vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse ir kitose veiklose, yra aktyvus nuteistųjų Tarybos narys, atlikdamas bausmę mokėsi ir įgijo keletą specialybių, taip pat vykdo individualią veiklą – vertimo paslaugas. Be aktyvaus dalyvavimo nuteistiesiems skirtose programose, N. T. dalyvavo ir rašinių konkurse, aktyviai dalyvauja sporto renginiuose, dalyvavo aplinkos tvarkymo darbuose, organizavo „Helovino“, Velykų šventes, savanoriavo gyvūnų prieglaudoje. Nuteistasis taip pat palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeima, pas kurią vyksta trumpalaikių išvykų metu, dirba ir yra gauti duomenys, kad paleistas lygtinai N. T. tęstų darbinę veiklą toje pačioje įmonėje, bendrovės vadovybės charakterizuojamas teigiamai. Paminėti faktai iš ties rodo N. T. teigiamus elgesio pokyčius, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau net ir visa eilė teigiamų aplinkybių neatsveria nustatytų neigiamų aplinkybių, dėl ko pagrįstai Komisija ir apylinkės teismas negalėjo konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos, sudarančios pagrindą jam taikyti lygtinį paleidimą.

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei ką patvirtina ir pats nuteistasis savo skunde, per visą bausmės laiką jis buvo baustas drausmine tvarka 6 kartus, iš kurių paskutinį kartą 2024 m. vasario 28 d. už alkoholio vartojimą. Komisijos posėdžio dienai paskirta nuobauda dar buvo galiojanti. Nors N. T. tvirtina, kad ši nuobauda buvo pernelyg suabsoliutinta, su šiais argumentais sutikti negalima. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas taikytinas ir išvada apie akivaizdžią pažangą gali būti daroma tik nuteistajam elgiantis nepriekaištingai, ko šiuo atveju negalima konstatuoti ir dėl padaryto pažeidimo. Sutiktina, kad nuteistasis 7 kartus buvo paskatintas, tačiau, paskutinis paskatinimas jam skirtas prieš dvejus metus (2022 m. rugpjūčio 26 d.). Be to, teigiamas nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas kalėjimo administracijos, nes nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. bausmę atlieka atviro tipo sąlygomis. Ir nors nuteistasis šią aplinkybę pateikia kaip išreikštą pasitikėjimą juo, kurį jis pateisino, su tokiu argumentu sutikti negalima. Tai, kad jam išreikštas pasitikėjimas buvo iš dalies paneigtas patvirtina byloje esantys duomenys, kad 2024 m. vasario 23 d. buvo gautas pranešimas, jog jau atlikdamas bausmę atviro tipo sąlygomis ir būdamas trumpalaikės išvykos į namus metu, nuteistasis N. T. vartojo alkoholį, o patikrinus jam buvo nustatytas 1,37 promilės neblaivumas. Atsižvelgiant vien į šią aplinkybę, konstatuoti apie akivaizdžią nuteistojo pažangą nėra galimybės.

13. Dėl minėto įvykio, nuteistajam paskutiniojo vertinimo metu pakilo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai, susiję su piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis. Vien ši aplinkybė užkerta galimybę konstatuoti apie akivaizdžią nuteistojo pažangą, net ir esant teigiamai kitų kriminogeninių veiksnių mažėjimo dinamikai. Nors ir tendencingai balai šiose srityse mažėja, bet nuteistajam vis dar išskiriami ir kiti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai; lėšų tvarkymas ir pajamos; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra kintantys, tad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir požiūriu vis dar juos gali mažinti. Be to, nuteistasis tvirtina, jog yra išklausęs visas įmanomas programas, tačiau šią aplinkybę paneigia socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodyta, jog elgesio korekcijos programos „Tik tu ir aš“ neišklausė. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors programa neišklausyta dėl ne nuo nuteistojo valios priklausančių aplinkybių (dėl programą galinčių vykdyti specialistų užimtumo), tačiau neatmetama galimybė, kad atlikdamas bausmę jis šią ar ir kitas programas dar galės išklausyti. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pats nuteistasis, po paskirtos nuobaudos jis pats kreipėsi į įstaigą dėl dalyvavimo intervencinėje programoje, bet iki šios dienos joje taip pat dar nebuvo pakviestas dalyvauti. Visa tai tik patvirtina, kad nuteistasis dar turi tobulintinų sričių ir turi galimybę dalyvauti programose, kuriose iki šiol nėra dalyvavęs.

14. Nors nuteistasis skunde nesutinka ir su apylinkės teismo vertinimu dėl jo finansinių įsipareigojimų turėjimo, aukštesnysis teismas šiam vertinimui pritaria. Pažymėtina, kad nuteistasis turi virš milijono eurų priteistą civilinį ieškinį, kurio atlyginimas kiekvienam žmogui būtų didelė našta. Sveikintinos nuteistojo pastangos šį ieškinį dengti, tačiau nors kaip ir N. T. nurodo, kad atlyginama suma tendencingai didėja ir šiuo metu kas mėnesį jis perveda po 141,68 Eur, tačiau atsižvelgiant į priteistą sumą, nuteistojo pastangos, įvertinus tai, kad jis vykdo individualią veiklą bei dirba pagal darbo sutartį vadybininku, nelaikytinos maksimaliomis. Apylinkės teismas pagrįstai kaip asmenį charakterizuojančius duomenis nurodė ir tai, jog N. T. nusikalstamos veikos buvo susijusios su finansinės naudos siekimu, kas sudaro prielaidas manyti, kad priteistos sumos dydis galimai gali lemti jo nusikalstamą elgesį laisvėje. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši sritis pagrįstai išskirta kaip dinaminis kriminogeninis veiksnys.

15. Didelį dėmesį skunde nuteistasis skiria byloje esančiai informacijai apie tai, kad jis propaguoja nuteistųjų subkultūrą, pažymi, kad kriminalinės žvalgybos pareigūno pažyma yra neteisėta ir nepagrįsta. Skunde N. T. pateikia administracinio teismo vertinimą sprendžiant apie panašaus pobūdžio dokumento teisėtumą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šie skundo argumentai nenagrinėtini, nes duomenų apie 2023 m. lapkričio 10 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimą ar pripažinimą neteisėtu byloje nėra. Aukštesnysis teismas šiuo atveju sprendžia ne administracinių aktų ar pareigūnų įgaliojimų teisėtumo klausimus, o lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos taikymo nuteistajam klausimą. Kol pažyma yra neužginčyta ir galiojanti – tol galima remtis joje nurodytais duomenimis ir informacija.

16. Nesutiktina ir su nuteistojo skundo argumentu, kad vieninteliai neigiamai jį charakterizuojantys duomenys yra susiję su jo gauta nuobauda bei tarnybiniu pranešimu apie subkultūrų palaikymą ir neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems darymą. Pažymėtina, kad kaip kriminogeninis veiksnys yra išskirtas ir nuteistojo mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vertinimo metu pastebėtas nuteistojo polinkis tam tikrose situacijose, kuriose priimami nepalankūs nuteistajam sprendimai, taikyti manipuliuojančias ar psichologinio spaudimo strategijas, nelankstus ir kategoriškas mąstymas situacijose, susijusiose su nuteistojo asmens teisėmis ir laisvėmis. Nuteistojo manymu, jis neturi problemų, kurių negalėtų išspręsti, taip pat pažymėta, kad kai kurį savo netinkamą elgesį yra linkęs pateisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, dalį atsakomybės, kad kaip kuriose situacijose pasielgia netinkamai, perkelia aplinkai ir aplinkiniams. Vertinant emociškai reikšmingas situacijas – kyla sunkumų atpažįstant galimus savo paties požiūrio ir kitų asmenų situacijos vertinimo skirtumus ir juos priimti. Taigi akivaizdu, kad ir šis nurodytas dinaminis kriminogeninis veiksnys, nors ir nuo įkalinimo pradžios turintis tendenciją mažėti, tačiau akivaizdžiai yra išlikęs ir dar mažintinas.

17. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Priešingai nei nurodo nuteistasis, kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Itin didelis skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių rodo, kad su N. T. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu vis dar yra išlikę, t. y. nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą bei deda pastangas kriminogeninių veiksnių vertinimo mažinimui, tačiau aukštesnysis teismas pritaria Komisijos ir apylinkės teismo išvadai, kad tokių nuteistojo pastangų dar nepakanka, jog būtų galima konstatuoti itin ženklų nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą ir akivaizdžią pažangą. Kaip jau minėta, atsižvelgiant į tai, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, esant gana reikšmingam kriminogeninių veiksnių skaičiui, nuteistasis N. T. juos, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti.

18. Iš dalies sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad nuteistojo ankstesni teistumai, jo padarytos nusikalstamos veikos, jų pobūdis ir sunkumas bei likusi neatlikta bausmės dalis negali būti lemiami sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, pirmą kartą jis teistas dar būdamas jauno amžiaus, paskutinis teistumas, dėl kurio bausmę atlieka šiuo metu, buvo už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, kurioje jis dalyvavo nuo 2005 m. iki 2014 m. (neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių/psichotropinių medžiagų, vykdė šių medžiagų kontrabandą ir pan.). Šių nusikalstamų veikų sunkumas, pavojingumas jau buvo įvertinti teismui priimant N. T. atžvilgiu apkaltinamąjį teismo nuosprendį bei paskiriant bausmę. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą šie duomenys taip pat gali būti vertinami nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, kas pagrįstai buvo padaryta tiek Komisijos tiek apylinkės teismo.

19. Aukštesnysis teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

20. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą taikyti lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad N. T. gali būti taisomas lygtinai paleistas, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam į iš įkalinimo įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės.

21. Analizuojamu atveju N. T. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo N. T. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.