Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albino Bielskio ir Kęstučio Jucio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- rengėsi nužudyti A. P. dėl savanaudiškų tikslų, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi kaltinamajam S. V. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 5 d., teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

Gynėjas skunde atkreipė dėmesį ir į EŽTT sprendimų bylose Wrona prieš Lenkiją, Bak prieš Lenkiją išvadas. Šiuose sprendimuose EŽTT konstatavo, jog „vertinant suėmimo trukmės pagrįstumą būtina išsiaiškinti ar valstybės teisėsaugos institucijos dirba pakankamai atidžiai, ar byloje teismo posėdžiai rengiami reguliariai ir trumpais intervalais, ar teismai ėmėsi tinkamų priemonių sparčiam bylos procesui užtikrinti.”

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje situacija yra tokia: 2014 m. apklausti visi esminiai kaltinimo liudytojai; 2015 m. apklausti visi kiti liudytojai; 2015 m. teismas privalėjo kelis kartus atidėti posėdžius dėl vieno iš kaltinimo esminio liudytojo A. P. tikėtina jo simuliuojamos ligos; 2015 m. spalio - lapkričio mėnesiais buvo apklausti beveik visi kaltinamieji, taip pat ir pats kaltinamasis S. V.. Akivaizdu, kad šiuo momentu nustojo egzistuoti pavojus, kad kaltinamasis būdamas laisvėje galėtų sutrukdyti įrodymų ištyrimui ir tiesos nustatymui byloje.

Gynėjo teigimu, bendrai suskaičiavus viso proceso Klaipėdos apygardos teisme buvusias pertraukas tarp teismo posėdžių gaunasi apie 31 mėnesio laikotarpis, kuomet procesas nevyko. Taip pat teisme buvo 1 metų laiko iš esmės pasyvi pertrauka, per kurią nebuvo atliekami jokie įrodymų tyrimo veiksmai. Procesas nevyko nuo 2015-12-02, kuomet įvyko paskutinis teismo posėdis, kuriame buvo atliekami įrodymų tyrimo veiksmai, iki 2016-11-29, kuomet vėl buvo atliekami įrodymų tyrimo veiksmai. Vertinant susidariusią situaciją akivaizdu, kad suėmimo taikymas kaltinamiesiems tęsiamas, nesant byloje išskirtinių priežasčių, o tai EŽTT praktikoje nelaikoma „deramu stropumu“, priešingai, Konvencijos pažeidimu. Tokios aplinkybės turi būti nutrauktos suimtajam grąžinant švelnesnes kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje prokuroras prašė gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. V. gynėjo skundas atmetamas.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos S. V. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

BPK 119 straipsnyje numatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

S. V. yra kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu. Už sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos (BK 249 straipsnio 3 dalis). Kaltinimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu, tačiau nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Be nusikaltimo sunkumo ir gresiančios bausmės esant paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Konstatuotina, jog tokių aplinkybių byloje yra ir jos iš esmės yra tinkamai įvertintos.

Nors S. V. turi šeimą (vedė antrąkart tardymo izoliatoriuje), jo sutuoktinė nėščia, turi gyvenamąją vietą, tačiau iki sulaikymo, t. y. 2013 m. sausio 22 d., kaltinamasis nedirbo (Sodros duomenimis, nuo 2006 m. liepos 11 d. S. V. darbinosi tik du kartus ir kartą dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau visi įdarbinimai nebuvo ilgalaikiai, ilgiausias laikotarpis sudaro apie pusantrų metų, trumpiausias – septyni mėnesiai), praeityje kaltinamasis yra teistas. S. V. pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų, galimai susijusių su labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda veikiant nusikalstamu susivienijimu kelių valstybių teritorijoje. Kaip matyti iš kaltinimų, jis buvo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo („(duomenys neskelbtini)“) organizatorius, įkūrėjas. Iš nusikalstamų veikų pobūdžio galima spręsti, jog veikos nebuvo atsitiktinės, galimai padarytos siekiant gauti lėšų pragyvenimui ir nusikalstamai praturtėti. Taigi, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei.

S. V. inkriminuojami nusikaltimai buvo daromi kelių valstybių teritorijose, t. y. nusikaltimai turi tarptautinį pobūdį. Tokiu būdu, ši aplinkybė bei suimtajam inkriminuojamas vaidmuo (nusikalstamo susivienijimo įkūrėjas ir organizatorius) duoda pagrindo manyti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali slėptis nuo teismo ir bandyti išvengti jam gresiančios atsakomybės. Kaip ne kartą minėta ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse, ryšiai užsienyje nebūtinai turi būti siejami konkrečiai su kaltinamuoju. Tokių ryšių galimai esant rodo pats tarptautinis nusikalstamų veikų pobūdis.

Apeliacinio teismo nuomone, nurodytos aplinkybės, inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, kaltinamasis S. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Esant šį pagrindą nepaneigia šeimyninės aplinkybės, gyvenamosios vietos turėjimas ar kitų pragyvenimo lėšų turėjimas. Šiuo konkrečiu atveju aptarti suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos padaręs jis kaltinamas, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Be to, darytina išvada, jog šeima neturėjo jokio teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui, nes nesulaikė nuo nusikalstamų veikų, kuomet jis buvo laisvėje.

Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kad būdamas laisvėje suimtasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad S. V. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamos veikos, kurias padaręs jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti bei gerai organizuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad suimtajam inkriminuojamos veikos susijusius su itin visuomenei pavojingu neteisėtu disponavimu labai didelio kiekio narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų kontrabanda iš vienos valstybės į kitą. Nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką ir buvo atlikti bendrininkaujant pačia sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, sudėtyje, o pats S. V. ne tik subūrė/organizavo tokios grupės sukūrimą, bet ir jai vadovavo bei aktyviai dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme. Kaltinamasis S. V. praeityje teistas. Ši aplinkybė, įvertinus nusikalstamų veikų darymo sistemingumą ir tai, kad suimtasis iki sulaikymo nedirbo, o dalis jam inkriminuojamų veikų susijusios su neteisėtų (labai didelių) pajamų gavimu, leidžia pagrįstai manyti, jog nusikalstamų veikų darymas galimai buvo suimtojo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir vedamo gyvenimo būdo pasekmė. Visa tai rodo, kad S. V. turi polinkį nusikalsti.

Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

Nors bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, darys naujus nusikaltimus, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo dienos neišnyko pagrindai, dėl kurių S. V. buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Teismas privalo užtikrinti suimtojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujus nusikaltimus.

Kaltinamojo S. V. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, jų sunkumas leidžia susiformuoti vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti suimtą S. V. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Pritartina apygardos teismo išvadai, jog paskyrus S. V. švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Ta aplinkybė, kad kaltinamasis, pakeitus jam suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, neatliko jokių veiksmų, kurie kokiu nors būdu būtų trukdę procesui, lyginant ją su kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdžiu, intensyvumu, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti S. V. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Baudžiamoji byla, kurioje S. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2014 m. liepos 21 d. perduota Klaipėdos apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kardomoji priemonė – suėmimas S. V. paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi, po Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties priėmimo kaltinamasis 14 parų buvo laisvėje ir vėl buvo suimtas.

Nors S. V. yra suimtas ilgą laiko tarpą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytas bausmes už S. V. inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BK 249 straipsnio 3 dalyje – nusikalstamo susivienijimo organizavimas ar vadovavimas jam, 129 straipsnio 2 dalyje – tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Atsižvelgiant į S. V. taikomos kardomosios priemonės terminą, suėmimas kaip kardomoji priemonė suvaržė suimtojo teises, numatytas Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju pritartina apygardos teismo išvadai, jog be nurodytų teisių suvaržymo nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, net paskyrus kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

EŽTT savo sprendimuose ne kartą konstatavo, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pritaria 2017 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams, jog šioje konkrečioje byloje viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas S. V., pobūdį ir sunkumą, jo asmenybę, pagrįstai manytina, jog toks asmuo yra pavojingas visuomenei. Šiame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti tokius asmenis nuo visuomenės, kad ji būtų apsaugota nuo tolimesnių galimų nusikalstamų veikų, bet ir tikslas netrukdomai ištirti ir įvertinti teisme labai pavojingas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, jų kontrabanda iš vienos valstybės į kitą. Kaltinamajam pratęsta kardomoji priemonė yra adekvati nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis kaltinamas, pavojingumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Skundžiamoje bei šioje nutartyje išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas nepagrįstai ilgai užsitęsė dėl neefektyvaus, nepakankamai sklandaus teismo darbo organizavimo. Byla nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą posėdžių grafiką, atsižvelgiant į kaltinamųjų gynėjų, kurių yra aštuoni, užimtumą kitose bylose. Nors gynėjas skunde nurodo, jog procesas byloje vyksta pasyviai, jis vilkinamas, tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvūs. Įvertinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, darytina išvada, jog bylos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme užsitęsė dėl objektyvių priežasčių: byloje yra 13 kaltinamųjų ir daug liudytojų, kurie turėjo būti apklausti teisiamajame posėdyje, be to, dalis posėdžių neįvyko dėl kaltinamųjų R. V. (du posėdžiai), K. L. (du posėdžiai) ir nukentėjusiojo A. P. (vienas posėdis) ligos, taip pat R. T. ir L. P. tyčinių veiksmų (R. T. atsisakė iš areštinės vykti į vieną teisiamąjį posėdį, o L. P. nedalyvavo teisiamajame posėdyje, nes išvyko į užsienį, kur buvo sulaikytas pareigūnų). Bylos nagrinėjimas taip pat užsitęsė dėl kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymų (pirmiausia kaltinamiesiems R. V. ir K. L. paskirtos (duomenys neskelbtini), po to - (duomenys neskelbtini) ekspertizės), papildomų liudytojų apklausų atlikimo. Nors gynėjas skunde nurodo, kad specialūs tyrimai galėjo būti paskirti ir atlikti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau minėti tyrimai buvo reikalingi ištirti kaltinamųjų psichikos būklę dėl bylos nagrinėjimo metu pasireiškusių atitinkamų sveikatos sutrikimų požymių. Dėl to tokie gynėjo teiginiai atmetami kaip deklaratyvūs. Byloje numatytos kitos teisiamojo posėdžio datos – 2017 m. birželio 30 d., liepos 3, 11, 12 d. Pagal byloje ištirtus įrodymus galima spręsti, jog netrukus bus skelbiama įrodymų tyrimo pabaiga ir pradėtos sakyti baigiamosios kalbos. Nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į ypatingą bylos sudėtingumą ir didelę apimtį, į tai, jog nei vienas iš teismo posėdžių byloje neįvyko dėl priežasčių, susijusių su bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos aplaidumu ar pasyvumu, taip pat į objektyvias priežastis, susijusias su kaltinamųjų, liudytojų neatvykimu į teismo posėdžius, (duomenys neskelbtini) ekspertizių kaltinamiesiems skyrimu, vieno iš kaltinamųjų pabėgimu į Švedijos Karalystę, pažeidžiant paskirtą kardomąją priemonę, iš kurios jis turėjo būti pargabentas pagal Europos arešto orderį, į teismo pastangas paspartinti bylos nagrinėjimą skiriant posėdžius kiek įmanoma mažesniu intervalu, atsižvelgiant į objektyviai didelį kaltinamųjų ir jų gynėjų skaičių, skiriant liudytojams atvesdinimus ir baudas, o nukentėjusiajam A. P. areštą už neatvykimą į teismo posėdžius, darytina išvada, jog Klaipėdos apygardos teismas ėmėsi priemonių, kad bylos nagrinėjimas vyktų kuo sparčiau, bei laikėsi EŽTT praktikoje suformuluoto „deramo stropumo“ baudžiamajame procese reikalavimo.

Skunde kaltinamojo gynėjas remiasi EŽTT 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu byloje Lisovskij prieš Lietuvą, nurodydamas, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės (kaltinamojo kardomojo kalinimo trukmė, kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis) iš esmės atitinka bylos, kurioje kaltinamas S. V., faktines aplinkybes. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog minėtas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Šis sprendimas buvo priimtas EŽTT Rūmų, susidedančių iš septynių teisėjų. Remiantis EŽTK 44 straipsnio 2 dalimi, Rūmų sprendimas tampa galutiniu: a) kai šalys pareiškia, jog jos neprašys, kad byla būtų perduota Didiesiems Rūmams, arba b) po trijų mėnesių nuo sprendimo dienos, jeigu nebuvo pateiktas prašymas perduoti bylą Didiesiems Rūmams, arba c) kada teisėjų sudėtis atmeta prašymą perduoti pagal 43 straipsnį. Taigi sprendimas byloje Lisovskij prieš Lietuvą dar gali būti peržiūrėtas EŽTT Didžiųjų Rūmų.

Dėl skunde cituojamos EŽTT praktikos bendrai taip pat pažymėtina, jog konkrečioje byloje suformuota teismo pozicija nereiškia tos pačios pozicijos automatinio taikymo kitoje byloje. Skunde nurodytuose EŽTT sprendimuose nusikalstamų veikų aplinkybės nėra visiškai tapačios, kaip ir šioje konkrečioje byloje. Nustatant, ar yra pagrįsta įtariamąjį (kaltinamąjį) laikyti suimtą, privaloma vertinti kiekvienos bylos aplinkybes. Suėmimo pratęsimas gali būti pateisinamas, jeigu yra konkrečios aplinkybės, apibūdinančios viešojo intereso dominavimą prieš nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į laisvę, numatytą Konvencijos 5 straipsnyje.

Aplinkybė, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau S. V. ir jo gynėjui, nesąlygoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo pratęsimo klausimą, ir nesuteikia pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstą iš esmės teisėtą nutartį.

Pripažinus, jog suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, t. y. konstatavus, kad tik suėmimu gali būti užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas teismo procese, pagrindo skirti švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę, o būtent – užstatą, kurio įmokėjimą į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą patvirtina gynėjo teismui pateiktas mokėjimo dokumentas, nėra.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo S. V. gynėjo Kristupo Ašmio skundą atmesti.

palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi kaltinamajam S. V. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 5 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.