Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri teisėjų kolegija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų Alvydo Poškaus, Egidijos Tamošiūnienės, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. P. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija Nr. X-711), 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo:kad jis, nuo 2005 m. dėl savanaudiškų paskatų siekdamas nusikalstamai praturtėti, tapo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo („agurkinių“) dalyviu, kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V. ir kuris buvo įkurtas (organizuotas) 2005 m. S. V., N. T., A. P. ir D. P. dėl savanaudiškų paskatų siekiant nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką prieš Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovus, iš anksto susitarus bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, nuo 2005 m. iki 2014 m. kartu su nusikalstamam susivienijimui priklausiusiais, taip pat nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje; be to, tuo, kad neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose; dar ir tuo, kad nuo 2005 m. iki 2014 m., dalyvaudamas „agurkinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (BMK), įvairių kitų narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą kontrabandos būdu iš vienos valstybės į kitą bei jų platinimą.Kaltinamasis T. P. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2013 m. sausio 22 d. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi T. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi T. P. suėmimas pakeistas į 30 000 Eur užstatą, dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi panaikinta ir T. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi kaltinamajam T. P. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Kaltinamasis T. P. skunde, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, prašo ją panaikinti, paleisti jį į laisvę ir paskirti jam kardomąją priemonę – užstatą, intensyvią priežiūrą ar bet kurią kitą švelnesnę kardomąją priemonę, ar tokių priemonių kompleksą. Kaltinamasis skunde teigia, kad teismas tik deklaratyviai, nesiremdamas faktiniais bylos duomenims ir formaliai atkartodamas ankstesnių nutarčių motyvus, konstatavo, jog neišnyko suėmimo pratęsimo pagrindai ir švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekti kardomosiomis priemonėmis siekiami tikslai. Pasak kaltinamojo, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų būtų negalima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.Kaltinamasis nurodo, kad jis turi faktinę šeimą, mažametį vaiką, per itin ilgą procesą ir laikotarpiu, kuriuo jam buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės, nesislėpė ir nebėgo nuo teisėsaugos pareigūnų, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu būtų trukdę procesui. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis planuoja bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu, aplinkybės, susijusios su jam inkriminuojamų veikų skaičiumi, jų pavojingumu, pobūdžiu, bendrininkavimo forma, nepagrindžia suėmimo termino tęsimo 4 metus ir 8 mėnesius ir neįrodo, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys nusikalstamas veikas. T. P. elgesys esant jam paleistam iš suėmimo pašalina prielaidas, kad jis galėtų bėgti (slėptis) nuo teismo.Kaltinamasis, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, priimtais bylose Kudla prieš Lenkiją, Wrona prieš Lenkiją, Bak prieš Lenkiją, Lisovskij prieš Lietuvą ir kt., tvirtina, kad jis laikomas suimtu tokį ilgą laiką nesant pagrindams, kurie pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką pateisina ilgą kardomojo kalinimo trukmę. Anot kaltinamojo, aptariamos baudžiamosios bylos apimtis, inkriminuojamų veikų sunkumas, įvertinus laiką, kurį jis laikomas suimtu, nepateisina pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo prieš jį, jo teisės į laisvę suvaržymo, juolab, kai įrodymų tyrimas byloje jau yra baigtas. Kaltinamasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju pasyvi pertrauka byloje truko beveik 12 mėnesių, iš viso pertraukos tarp posėdžių sudaro apie 31 mėnesį, o toks pasyvus procesas Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstamas grubiu žmogaus teisių pažeidimu.Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į tai, kad tiek pagal nacionalinių, tiek pagal tarptautinių teisės aktų nuostatoms suimtas asmuo turi teisę būti paleistas proceso metu, kaltinamasis daro išvadą, jog konkrečiu atveju siekiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų tikslų prieš jį taikytinos švelnesnės kardomosios priemonės: intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas ar pan.Teismo posėdyje kaltinamojo T. P. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.Kaltinamojo T. P. skundas netenkintinas.Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartis teisėta bei pagrįsta.Apygardos teismas teisingai įvertino visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, aktualių kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Teismas baudžiamojo proceso įstatymų taikymo klaidų nepadarė (BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsniai).Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. P. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas: kitų kaltinamųjų (K. L., D. R. ir kt.), liudytojų (L. P., A. Ž., R. M. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, automobilio ir jame esančių daiktų apžiūros, kratų protokolai, specialistų išvados, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, užsienio (Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Ispanijos Karalystės, Jungtinės Karalystės, Rusijos Federacijos) teisėsaugos institucijų pateikta bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Žemesnės instancijos teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl T. P. taikomo suėmimo termino pratęsimo laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie bylos duomenimis pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai. BPK 122 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas yra imperatyviai nustatęs, kad teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) turi įvertinti aplinkybių, susijusių tiek su įtariamojo šeimine padėtimi, nuolatine gyvenamąja vieta, darbo santykiais, sveikatos būkle, ankstesniu teistumu, ryšiais užsienyje, visumą, tiek atsižvelgti į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, be abejonės, gresianti gana griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė.T. P. įtarimai yra pareikšti ne tik dėl apysunkės (BK 266 straipsnio 1 dalis (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija Nr. X-711), bet dėl sunkių bei labai sunkių nusikalstamų veikų, už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes, įskaitant ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos (BK 249 straipsnio 2 dalis) (BK 11 straipsnio 4–6 dalys). Apygardos teismas teisingai įvertino ir kaltinamojo T. P. socialinius ryšius, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. P. anksčiau yra teistas 3 kartus. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas, rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų.T. P. nevedęs, iki sulaikymo pastovaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Šios aplinkybės suponuoja, kad kaltinamasis nekuria ir neturi tvirtų bei tamprių ryšių nei su visuomene, nei su šeima. Pagal bylos duomenis, T. P. turi draugę, išlaikytinių, tačiau remdamasi šiais duomenimis daryti išvadą, kad kaltinamojo, jo draugės ir vaiko santykiai itin tamprūs, jie gali / galėjo daryti teigiamą įtaką jo elgesiui, teisėjų kolegija neturi pagrindo, o kitų byloje duomenų nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, tamprių socialinių ryšių nebuvimas, nusikaltimų, kuriuos galbūt T. P. padarė, kiekis, jų tarptautinis pobūdis, sunkumas, pavojingumas, mastas, itin griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmė, žymiai padidina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Todėl, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 4 dalį, 122 straipsnio 2 ir 8 dalių nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, jog suimtasis, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Suimtajam T. P. inkriminuotos sunkios ir labai sunkios nusikalstamos veikos yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. Kaip paminėta 14 punkte, T. P. teistas, iki sulaikymo neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltini. Be to, galbūt jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, kuris vertėsi neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako, įvairių kitų narkotinių medžiagų įgijimu ir gabenimu kontrabandos būdu bei jų platinimu, veikė kelių Europos Sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių teritorijose, t. y. pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos, veikloje. T. P. inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jie buvo gerai organizuoti, vykdyti itin ilgą laikotarpį ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, galbūt padaryti iš savanaudiškų paskatų, siekiant gauti lėšų pragyventi.Taigi, įvertinusi nurodytas aplinkybes, ypatingai atsižvelgusi į T. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų kiekį, pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartos aplinkybės leido apygardos teismui pagrįstai manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ne tik bėgti (slėptis) nuo teismo, bet ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.Kaltinamojo T. P. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas 3 kartus; galbūt net 9 metus dalyvavo nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje), jo galbūt padarytų nusikaltimų kiekis (inkriminuoti 8 epizodai), pavojingumas (galbūt disponavo dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose; galbūt disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku, įvairiomis kitomis narkotinėmis medžiagomis, jas gabeno kontrabandos būdu ir platino), pobūdis (nusikalstamos veikos galbūt padarytos dalyvaujant pačios pavojingiausios bendrininkavimo grupės veikloje), sunkumas (ne tik apysunkis, bet ir sunkūs, ir labai sunkūs), mastas (veikta ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir tarptautiniu mastu), trukmė (apie 9 metus), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą T. P. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam T. P. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose. Bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas, pradėta klausytis baigiamųjų kalbų (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Kaip minėta 21 punkte, teismas privalo užtikrinti bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis).T. P. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo jo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių, nenukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos. Kaltinamasis T. P. yra suimtas ilgą laiką. Tačiau T. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, mastui, kiekiui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo T. P. terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju yra nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas. Tuo tarpu, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kaltinamojo subjektyvi nuomone, kad jis laikomas suimtas nesant pagrindams, kurie pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką pateisina ilgą kardomojo kalinimo trukmę, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota anksčiau, pagrįstos bylos duomenimis. Teismo išvadų nepaneigia ir aplinkybė, kad byloje baigtas įrodymų tyrimas. Kaip nurodyta pirmiau 21 punkte, teismas, be kita ko, turi pareigą užtikrinti ir nuosprendžio įvykdymą.Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog ilgas suėmimo terminas savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies. Tiek pagal nacionalinių, tiek pagal tarptautinių teismų praktiką, turi būti vertinamos konkrečios bylos konkrečios aplinkybės, t. y. teisingumas vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Aptariamu atveju T. P. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas tiek jo asmenybės, tiek galbūt jo padarytų veikų pavojingumu, bylos ypatingu sudėtingumu (kaltinimai pareikšti 13 kaltinamiesiems; labai daug liudytojų; kartu kaltinamiesiems inkriminuota daug epizodų), didelės apimties (bylą sudaro 150 tomų), tiek siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Tai, kad paprastai ilgesnis suėmimo terminas pateisinamas tiriant nusikalstamo susivienijimo padarytas veikas bei siekiu užtikrinti viešąjį interesą pripažįstama ir kaltinamojo skunde aptariamuose Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose, priimtuose bylose Kudla prieš Lenkiją, Wrona prieš Lenkiją ir Bak prieš Lenkiją. Antai, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime, priimtame byloje Lisovskij prieš Lietuvą, suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės konkrečiu atveju negali būti taikytinos, nes šių abiejų bylų faktinės aplinkybės yra netapačios.Nesutiktina ir su skundo argumentais, kad aptariamoje byloje procesas vyko pasyviai. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, byla nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą gana intensyvų teismo posėdžių grafiką (šiuo metu posėdžiai paskirti iki 2017 m. gruodžio 7 d.). Pertraukos byloje buvo skelbiamos dėl proceso dalyvių neatvykimo į paskirtus teismo posėdžius tiek dėl pateisinamų, tiek dėl nepateisinamų priežasčių, pasislėpimo nuo teismo, dėl specialių tyrimų atlikimo ir t. t. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, t. y prieš proceso dalyvius taikė procesines prievartos priemones: atvesdinimą, baudas, griežtino taikomas kardomąsias priemones ir pan.Nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro ir aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai bei motyvai iš ankstesnių šio teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo T. P. paskirtas ir pratęstas suėmimo terminas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali susiklostyti tokia situacija, jog teismo išvados grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais. Tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir neįvertinti.Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau T. P., taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstą iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi kaltinamajam T. P. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.