Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. (A. K.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties, kuria nuteistojo prašymas dėl atliktos bausmės laiko įskaitymo į paskirtos subendrintos bausmės laiką atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

3. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis ir pakeistos A. K. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. K. paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi (redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir apėmimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir turto už 351,17 Eur konfiskavimas, nustatant laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams ir turto už 351,17 Eur konfiskavimas, nustatant laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi nuteistojo prašymas dėl nuosprendžio vykdymo metu kilusių abejonių pašalinimo – atliktos bausmės laiko įskaitymo į paskirtos subendrintos bausmės laiką – atmestas. Teismas nutartyje konstatavo, kad nors 2021 m. kovo 9 d. ir suėjo A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminas ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 1 dalies prasme nuteistasis laikomas atlikusiu minėtą bausmę, tačiau nei Probacijos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) ir baudžiamasis įstatymas ar kiti teisės aktai nenumato galimybės į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti ne realiai atliktos, o atidėtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. Nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prie Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės nepridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu jam paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės dalies bei šią bausmę įskaityti į subendrintos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką.

5.1. Apygardos teismo išdėstyti argumentai nepaneigia išvados, kad BK numato pareigą įskaityti asmeniui ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir pilnai atliktą bausmę net ir tais atvejais, kai bausmės vykdymas buvo atidėtas. Būtent tokiu asmeniu, pilnai atlikusiu ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, laikomas ir A. K.. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, baudžiamasis įstatymas nenumato sąlygos, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, kurią atlikusiu laikomas asmuo, privalo būti realiai atlikta. Įstatymai nenumato skirtingo teisinio režimo asmenims, kurie realiai atliko jiems paskirtą bausmę ir asmenims, kurie atidėjus bausmės vykdymą ar taikant lygtinį paleidimą, esant Probacijos įstatyme nustatytoms sąlygoms „laikomi atlikusiais bausmę“. Baudžiamasis įstatymas numato, kad yra įskaitoma visiškai ar iš dalies atlikta bausmė.

5.2. Būtinybę įskaityti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir visiškai atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką, taip pat ir tuo atveju, jei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, suponuoja ne tik lingvistinė BK 63 straipsnio 9 dalies prasmė, tačiau ir teisinė logika. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nėra asmens atleidimas nuo bausmės. Šis institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, kurią taikant nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesys yra kontroliuojamas šiems būnant laisvėje. Nuteistasis, jo atžvilgiu taikant probaciją, kaip vieną iš įstatymų leidėjo numatytų bausmės realizacijos formų, yra pilnai kontroliuojamas valstybės institucijų visą teismo nustatytą laikotarpį, kurio metu jam taikomi įvairūs suvaržymai, ir tik dėl to, kad asmuo vykdo jam paskirtus įpareigojimus ir/ar draudimus, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui jis laikomas atlikusiu paskirtą bausmę. Tokiu būdu nuteistojo ir valstybės baudžiamasis teisinis santykis pasibaigia ir nuteistajam, kuris laikomas atlikusiu bausmę, nėra suteikiamas koks nors specialus teisinis statusas. Iš to seka, kad tokiu atveju, kai asmeniui esant atlikusiam laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas, priimant naują nuosprendį, jo atlikta laisvės atėmimo bausmė yra pridedama prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, jis iš esmės yra nubaudžiamas antrą kartą ir dar kartą privalo atlikti tą pačią bausmę, kuri jau yra pripažinta kaip atlikta. BK 63 straipsnio 9 dalies aiškinimas, pateikiamas skundžiamoje nutartyje, parodo ne tik šios nutartis argumentacijos nelogiškumą, tačiau ir prasilenkia su konstituciniu teisėtų lūkesčių principu.

5.3. Skundžiamoje nutartyje teismas savo sprendimą grindė teismų praktika, tačiau nurodytose bylose buvo sprendžiamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įskaitymo laikas į realiai atliktos bausmės laiką klausimas. Tokia teismų praktika nėra aktuali nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties, konstatuoja, kad teismo sprendimas neįskaityti nuteistajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas trejų metų laikotarpiui ir, kurios vykdymo atidėjimo terminas suėjo 2021 m. kovo 9 d., į paskirtos subendrintos bausmės laiką, yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, įvertinęs nuteistojo A. K. prašyme nurodytas aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė BPK nuostatas ir baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

8. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas jam atidėtas trejų metų laikotarpiui.

8.1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė ir turto už 351,17 Eur konfiskavimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė ir turto už 351,17 Eur konfiskavimas. Nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka.

8.2. 2021 m. kovo 9 d. suėjo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu vykdymo atidėjimo terminas ir A. K. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, laikant, kad jis atliko paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

8.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis pakeistas ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir turto už 351,17 Eur konfiskavimas, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams ir turto už 351,17 Eur konfiskavimas, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose.

9. Nuteistasis A. K. 2023 m. vasario 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, įskaityti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurią jis pilnai atliko 2021 m. kovo 9 d. Skundžiama nutartimi teismas tokį nuteistojo prašymą atmetė.

10. Įvertinus nuteistojo skundo argumentus matyti, kad A. K. iš esmės kelia klausimą dėl teismo pareigos įskaityti asmeniui ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir pilnai atliktą bausmę net ir tais atvejais, kai bausmės vykdymas buvo atidėtas. Nuteistojo teigimu, baudžiamasis įstatymas nenumato sąlygos, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė privalo būti realiai atlikta. Ta aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas ir, kurią asmuo pilnai atliko 2021 m. kovo 9 d., leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis už tą patį nusikaltimą buvo nubaustas antrą kartą. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.

11. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas nurodė, kad nuteistajam taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, asmuo realiai neatlieka jam paskirtos bausmės, tačiau laikydamasis jam paskirtų įpareigojimų ir draudimų, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, jis yra laikomas bausmę atlikusiu asmeniu, o tuo tarpu BK 63 straipsnio 9 dalyje yra aiškiai ir vienareikšmiškai nurodoma, jog „įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį“. Tokiu būdu, apygardos teismas konstatavo, kad į bausmės laiką gali būti įskaitoma tik realiai atlikta bausmė, o ne bausmė, kuri, įvertinus jos atidėjimo sąlygų įvykdymą, laikytina atlikta. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu įstatymo aiškinimu, kurį, be kita ko, patvirtina ir teismų praktika.

12. Kasacinis teismas, aiškindamas BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymą pažymėjo, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklę įskaitoma tik ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir realiai atlikta laisvės atėmimo bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-495/2023). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad vadovaujantis minėtu straipsniu ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-489/2019), tačiau pagrindo įskaityti į bausmės laiką dar ir laikotarpį, kurį nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, baudžiamasis įstatymas nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2008, 2K-390/2009). Nors nuteistasis skunde ir nesutinka su ta aplinkybe, kad apygardos teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi teismų praktika, kurioje analizuojamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įskaitymo laikas į realiai atliktos bausmės laiką, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia praktika nagrinėjamu atveju nenukrypsta nuo nagrinėjamo klausimo esmės. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytos probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti kylančios teisinės pasekmės taip pat galioja tiek bausmės vykdymo atidėjimo atveju, tiek ir taikant nuteistajam lygtinį paleidimą. Kaip ir bausmės vykdymo atidėjimo atveju, asmeniui pritaikius lygtinio paleidimo institutą, bausmės jis realiai neatlieka. Nuteistajam būnant laisvėje, jo atžvilgiu yra taikomi tam tikri įpareigojimai bei suvaržymai, kurių laikydamasis, suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, asmuo laikomas atlikusiu bausmę.

13. Pažymėtina ir tai, kad Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo asmens priežiūra. Aiškindamas Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 30 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra sąlyginis atleidimas nuo bausmės, kai sąlyginai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės asmuo bausmės toliau neatlieka, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vykdoma probuojamojo asmens priežiūra pagal Probacijos įstatymą. Bendrinant bausmes BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, tačiau pagrindo įskaityti į bausmės laiką ir laikotarpį, kuriuo nuteistajam bausmės vykdymas buvo atidėtas, baudžiamasis įstatymas nenustato. Įvertinus tai, kad įstatymas numato tik paskirtos ir atliktos bausmės ar jos dalies atlikimo įskaitymą į vėlesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, bausmės atidėjimo laiko įskaitymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-301-307/2020).

14. Įvertinus aukščiau išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nutartis, kuria atmestas A. K. prašymas yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. (A. K.) skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.