- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- 1S-150-1049/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01571-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-jame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-764 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnio 1 dalį subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su 2017 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo.
1.2. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis pakeistas: sumažintos bausmės, paskirtos už BK 249 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnio 1 dalį, panaikinta dalis dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos iš naujo ir paskirta – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo ir turto už 351,17 eurų konfiskavimas.
1.3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš BK 253 straipsnio 1 dalies (2 veikos) į BK 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos) (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), iš BK 180 straipsnio 3 dalies (3 veikos) į BK 180 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) (3 veikos), iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 181 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį(įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), paskiriant subendrintą galutinę bausmę – 6 (šešerius) metus laisvės atėmimo.
3. Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 21 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 21 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2024 m. sausio 18 d.) – 1 (vieni) metai 11 (vienuolika) mėnesių 3 (trys) dienos.
4. 2024 m. sausio 22 d. Komisijos nutarimu Nr. RV-22-764 nuteistajam A. K. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, kad nors nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau yra stebimas nuoseklus rizikos mažėjimas, jos valdymas, teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Komisija pažymėjo, kad vertinant nuteistojo pažangą neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, šiuo metu elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse buvo skatintas. Nuteistasis vykdo individualią veiklą, kuri nuo 2023 m. gegužės 12 d. prilyginama darbinei veiklai. Komisija, atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per trumpą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarė išvadą, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2024 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-764 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nurodant, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, jog neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, kad lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
6. Skundu apygardos teismui nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas prašo panaikinti 2024 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-764 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde gynėjas pabrėžia, kad priimta nutartis grindžiama tais pačiais motyvais ir pagrindais kaip ir ankstesnė (2023 m. spalio 11d.) nutartis. Gynėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje nuteistojo elgesys ir daroma pažanga pakartotinai buvo vertinama subjektyviais samprotavimais bei selektyviai, padarant prieštaringas ir deklaratyvaus pobūdžio išvadas, kuomet visiškai nebuvo įsigilinta į reikšmingų faktinių duomenų, bylojančių apie nuteistojo elgesio pokyčius, visetą, patvirtinančius akivaizdžią pažangą, siekiant išvengti pakartotinio nusikalstamo elgesio.
5.2. Gynėjo teigimu, Komisija, spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vadovaujasi ne tik BVK 82 straipsniu, bet ir pagrindiniais bausmių vykdymo principais. Vienas iš principų yra teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, kuris numato, kad atsižvelgiant į nuteistajam nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir resocializacijos priemones, nuteistajam gali būti švelninama teisinė padėtis. Šiuo atveju Komisija, įvertinusi nuteistojo padarytą pažangą, sprendė, jog egzistuoja visi pagrindai švelninti A. K. teisinę padėtį, jį lygtinai paleidžiant iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir tai, kad šiuo metu jis jau yra pasiruošęs tolesniam pataisos procesui neizoliuojant jo nuo visuomenės. Tačiau apylinkės teismas, įvertindamas tas pačias aplinkybes, padarė priešingas išvadas, tokiu būdu paneigdamas lygtinio paleidimo institutą, BVK nuostatas.
5.3. Taip pat skunde nurodoma, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. yra atlikęs net pusę jam paskirtos bausmės, tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja, kad įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones yra matomos teigiamos nuostatos, neigiamų apraiškų nefiksuota, stebimi tik pozityvūs pokyčiai, demonstruojama aukšta darbinė motyvacija, galima vertinti, kad šiuo atveju, jis buvo pakankamai nubaustas, dėl ko bausmės tikslai jau yra pasiekti.
5.4. Skundo autorius pažymi, kad pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, net nesvarstė tokios galimybės. Neabejotina, kad taikant intensyvią priežiūrą, nuteistojo elgesys būtų papildomai kontroliuojamas, jis nebūtų atskirtas nuo šeimos (savo mažametės dukros A. K., kuriai vos trys su puse metų), platesnių darbo pasiūlymų ir kt.
5.5. Gynėjo teigimu, apylinkės teismas vertino tik nuteistojo praeities klaidas ir darė išvadą, kad nuteistasis nėra pakankamai pasitaisęs ir pakeitęs savo elgesio tiek, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Gynėjas pažymi, kad A. K. padarytų nusikalstamų veikų sunkumas jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, todėl šiuo konkrečiai aptariamu atveju, turėtų būti vertinama ar teigiama linkme pakito nuteistojo elgesys ir kokia apimtimi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis nėra linkęs savęs teisinti, savo kaltę visiškai pripažįsta ir aiškiai suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, problemų neneigia ir yra motyvuotas jas spręsti - dalyvauja tiksliniuose užsiėmimuose, gerina socialinius įgūdžius, lankė individualias konsultacijas „Elgesio keitimo terapija“, nepriekaištingai elgiasi, mažina nusikalstamo elgesio riziką, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, buvo skatintas, tęsia darbinę veiklą, tikslu padengti turimus įsiskolinimus, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, įsitraukia į pozityvaus ugdymo užimtumo programas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu dėjo visas pastangas suprasti priežastis, kurios jį atvedė į nusikaltimų darymą ir surasti teisingą elgesio modelį, kad nusikaltimai nepasikartotų. A. K. turi ne tik norą gyventi normalų gyvenimą, bet ir tinkamas tam išorines sąlygas, t. y. turi ilgametę gyvenimo draugę, V. D., mažametę dukrą A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri lanko lopšelį-darželį, su kuria palaiko ir nori palaikyti artimus ryšius, santykius ir kuriai, atsižvelgiant į jos jauną amžių, yra ypatingai reikalingas. Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, būdamas laisvėje turėtų galimybę betarpiškai prisidėti ir dalyvauti nepilnametės dukros gyvenime ir auklėjime bei padėtų rūpintis jos priežiūra ir išlaikymu.
Šalies argumentai
5.6. Taip pat skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo išvada, jog A. K. turėdamas didelius finansinius įsipareigojimus, juos sprendžia dėdamas minimalias pastangas, ir nurodoma, kad nuteistasis supranta, kad turi didelių finansinių įsipareigojimų ir jų nesikrato, turi nuolatinį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje užima pagalbinio darbuotojo pareigas. Nors nuteistasis yra suinteresuotas kaip įmanoma daugiau uždirbti, tikslu greičiau atsiskaityti su antstoliais, tačiau jo galimybės būnant laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra ribotos. Gynėjas pažymi, kad jo ginamasis savo ateities planus sieja su darbine veikla, lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietos atveju, pastarasis turi garantuotą darbo vietą, kurį ketina tęsti minėtoje darbovietėje, susirandant papildomą ir geriau apmokamą darbą. Nuteistasis kartu su savo drauge V. D., kiekvieną mėnesį mažina antstoliams turimą skolą, įnešdami į depozitinę sąskaitą nuo 100–400 eurų (vertinant tai, kad susidarę skoliniai įsipareigojimai pradžioje siekė 16 000,00 – 17 000,00 eurų, šiai dienai apie 10 000,00 eurų), todėl akivaizdu, kad dedamos pastangos pagal turimas galimybes nėra minimalios, netgi priešingai, yra pakankamos. Gynėjas pažymi ir tai, kad jo ginamasis įsipareigoja doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų.
2. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundas atmetamas.
4. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
5. Tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, savaime neįpareigoja teismo tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Nuteistojo gynėjas skunde akcentuoja, kad teisėjas skundžiamą nutartį argumentavo tais pačiais motyvais, kaip ir prieš tai priimtoje nutartyje, tačiau šios aplinkybės savaime nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos bei nepagrįstos. Akivaizdu, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą tam tikri klausimai ir argumentai sutampa su tais, kurie jau buvo nagrinėti anksčiau, todėl ir teismo padarytos išvados bei nurodyti motyvai gali būti panašus ar net tapatūs. Vis dėlto, tai nereiškia, kad nagrinėjamu atveju aktualūs duomenys, sprendžiant A. K. lygtinio paleidimo klausimą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų iš naujo nebuvo apsvarstyti ir įvertinti.
6. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Gynėjas skunde pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą nesvarstė galimybės nuteistojo A. K. atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau apygardos teismas su tokiais gynėjo argumentais nesutinka. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Atsižvelgiant į tai, jog 2024 m. sausio 22 d. Komisijos nutarime buvo nutarta lygtinį paleidimą nuteistajam taikyti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apylinkės teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl BVK 82 straipsnio 4 dalies nuostatų (ne)taikymo nuteistojo A. K. atžvilgiu.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Įvertinus nuteistojo gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais A. K. asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo gynėjo skunde, aukštesniajam teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo padalinyje (pusiaukelės namuose), drausminėmis nuobaudomis nebaustas, šiuo metu jau yra paskatintas du kartus (Komisijos nutarimo priėmimo metu buvo skatintas vieną kartą), vykdo individualią veiką, kuri prilyginama darbui, dirba, pateikė duomenis, jog lygtinio paleidimo atveju turės darbą bei gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir atsižvelgė tik į neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.
9. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau 2023 m. gruodžio 20 d. socialinio tyrimo išvada Nr. RV-22-12249 patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti keturi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai pagal „OASys“ metodiką ir visų vertinimų metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nors vertinimo metu nustatyta vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika su žemėjimo tendencijomis, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti nuteistojo akivaizdžios pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi jo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė.
10. Kad nuteistasis dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. K. nustatyti šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: neturi arba turi mažą/nestabilią patirtį, turi mažą darbo patirtį, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, stokoje tinkamų problemų sprendimų įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Pažymėtina, kad minėti dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik A. K. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis nuteistajam nustatomų jo riziką nusikalsti didinančių veiksnių yra dinaminiai, todėl A. K., toliau vykdydamas jo atžvilgiu sudarytą socialinės reabilitacijos planą, minėtus dinaminius veiksnius vis dar gali eliminuoti.
11. Apygardos teismas, įvertinęs pirmiau aptartus nuteistajam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksmus bei kitus Socialinės tyrimo išvados duomenis, atmeta ir gynėjo skundo argumentus, jog nuteistasis nėra linkęs savęs teisinti, savo kaltę visiškai pripažįsta ir aiškiai suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, problemų neneigia ir yra motyvuotas jas spręsti. 2023 m. gruodžio 20 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV–22–12249 duomenimis, kurie gauti tiek iš paties A. K., tiek ir iš jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių, nuteistasis savo kaltės dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime nepripažino, o vertinimo metu savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų neneigė, tačiau stengėsi ją minimalizuoti, ieškodamas tą pateisinančių priežasčių. Šiame kontekste pažymima, kad minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje yra užfiksuota, kad A. K. laisvėje stokojo gebėjimų ir motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį, dažnai pragyveno iš nelegaliu būdu gaunamų pajamų. Šiuo metu nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, susijusių su priteistų žalų dengimu, kuriuos šiuo metu sprendžia minimaliomis priemonėmis, todėl nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, jei nebus koreguojami gali apsunkinti A. K. tolimesnį integracijos į visuomenę procesą. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pasisakydamas dėl nuteistojo A. K. turimų didelių finansinių įsipareigojimų ir minimalių pastangų juos spręsti, klaidų nepadarė, nes rėmėsi pateiktais duomenimis. Šios išvados nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismui pateikta antstolio R. V. 2024 m. kovo 19 d. pažyma Nr. S-24-179-5499 apie išieškomos skolos likutį vykdomosiose bylose.
12. Aukštesnysis teismas atmesdamas nuteistojo gynėjo skundą dėl apylinkės teismo nutarties taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog A. K. nusikalto ne pirmą kartą, šiuo metu bausmę atlieka už penkiolikos nusikalstamų veikų padarymą (pagal du nuosprendžius) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, vagystes, plėšimus, turto prievartavimus ir kt., visi šie nusikaltimai padaryti siekiant turtinės naudos. 2023 m. gruodžio 20 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis kalbėdamas apie įvykdytas nusikalstamas veikas kaltės neneigia, tačiau savo atsakomybę minimalizuoja. Vertinimo metu nustatyta, kad nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą A. K. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys: teistumų skaičius, padarytų nusikaltimų kiekis, pobūdis ir pavojingumas – sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Akivaizdu, kad apylinkės teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos A. K. negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir apygardos teismas, pažymėdamas, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
13. Atmetant nuteistojo gynėjo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas drausminių nuobaudų neturėjimas, individualios veiklos vykdymas, darbas bausmės atlikimo vietoje, galimybė įsidarbinti, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas ir socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, noras rūpintis dukra neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog A. K. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais, ilgametės draugės turėjimas egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog A. K. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
14. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji A. K. neatlikta bausmės dalis už eilės jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį A. K. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
15. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam A. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. K. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
16. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.