Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties, kuria buvo atmestas kaltinamojo R. S. prašymas pakeisti kardomosios priemonės - namų arešto sąlygas.

Teismas, susipažinęs su skundu ir skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-24-211/2016 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 249 str. 3 d., 140 str. 1 d., 178 str. 2, 3 d. d., 187 str. 1, 2 d. d., 180 str. 1, 3 d. d., 181 str. 3 d., 182 str. 2 d., 253 str. 1, 2 d. d., 254 str. 1, 2 d. d., 259 str. 2 d., 289 str. 1 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., t. y. tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, sprogmenimis ir šaudmenimis, įsibrovęs į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas pagrobė svetimą turtą, padarė plėšimus, sukčiavimus, prievartavo svetimą turtą, sugadino svetimą turtą bei padarė kitus nusikaltimus.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi kaltinamajam R. S. buvo nepratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas ir paskirtos kardomosios priemonės – namų areštas bei 15000 eurų užstatas. Kaltinamajam namų arešto terminas buvo nustatytas 6 mėnesiams ir nustatytos tokios namų arešto sąlygos: būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo 20.00 val. iki 8.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi stacionare; nesusitikinėti, nebendrauti, neieškoti ryšių bet kokiais būdais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su baudžiamosios bylos bendrakaltinamaisiais. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi buvo pakeista pirmesne nutartimi nustatyta sąlyga dėl buvimo kitoje gyvenamojoje vietoje. Šios kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi, paliekant tas pačias namų arešto sąlygas.

2016 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas kaltinamojo R. S. prašymas pakeisti namų arešto sąlygą būti namuose nuo 20 val. iki 8 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar su gydymųsi stacionare. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi kaltinamojo R. S. prašymą atmetė.

Kaltinamasis R. S. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: pakeisti kardomąją priemonę – namų areštą į švelnesnę kardomąją priemonę, paliekant apribojimą neieškoti ryšių ir nebendrauti su kitais byloje kaltinamais asmenimis. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Kaltinamais pažymi, kad nuo 2015 m. spalio 27 d. nei karto nepažeidė teismo nustatytų apribojimų ir namų arešto sąlygų. Kaltinamasis mano, kad jam šiuo metu taikoma kardomoji priemonė namų areštas su sąlyga būti namuose nuo 20 val. vakaro iki 8 val. ryto yra per daug griežta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis įsidarbino ir dirba darbą slenkančiu grafiku. Dėl tokių teismo apribojimų kaltinamasis jau buvo priverstas išeiti iš UAB „P“ (duomenys pakeisti). Dabar dirbant UAB „Pa“ (duomenys pakeisti) klostosi analogiška situacija ir kaltinamasis bus priverstas vėl išeiti iš darbo. Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad darbdaviui tenka patirti papildomus nepatogumus priimant jį į darbą, t. y išduoti pažymas ir patvirtinančius dokumentus teismui. Kadangi dirbant su slenkančiu grafiku dėl darbo pobūdžio kaltinamasis gali laiku nespėti grįžti namo (kaltinamasis gyvenu Trakų raj., o darbas Vilniuje), darbdaviui lengviau priimti į darbą darbuotoją, kuris neturi jokių įsipareigojimų teismui. Kaltinamasis mano, kad taikoma kardomoji priemonė pažeidžia proporcingumo principą, suvaržo jo teises, nes neleidžia normaliai dirbti. Pasak kaltinamojo, atsižvelgiant į aplinkybių visumą ir jo darbo pobūdį, teismas turėjo sušvelninti kardomąją priemonę ir paskirti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Teismo posėdyje kaltinamasis prašė skundą patenkinti.

Kaltinamojo R. S. skundas netenkinamas.

BPK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad namų areštas yra įpareigojimas įtariamajam nustatytu metu būti savo gyvenamojoje vietoje, nesilankyti viešosiose vietose ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad namų areštas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kaltinamųjų V. L., J. F., V. B. ir kt., liudytojų R. J., R. P., V. K., S. R. ir kt., nukentėjusiųjų parodymai, duomenys, užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje, kratų, daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, atkreipdamas dėmesį į kaltinamojo R. S. galimai padarytų nusikaltimų kiekį, pobūdį, pavojingumą ir kitas aplinkybes, taip pat į tai, kad jis kaltinamas padaręs labai sunkų, sunkius ir apysunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, o BK 249 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę net iki gyvos galvos, daro išvadą, kad taikoma kardomoji priemonė (namų areštas) yra adekvati, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Baudžiamojo proceso kodekso normų. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam taikoma esant BPK 132 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pagrindams.

Pažymėtina, kad R. S. taikomos kardomosios priemonės sąlygos neproporcingai neriboja jo teisių. Kaltinamajam nustatytos tokios namų arešto sąlygos: būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuo 20.00 val. iki 8.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi stacionare; nesusitikinėti, nebendrauti, neieškoti ryšių bet kokiais būdais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su baudžiamosios bylos bendrakaltinamaisiais. Taigi jis iš esmės gali pilnavertiškai (su nedideliais, tačiau būtinais apribojimais) naudotis teise į darbą, taip pat jis gali gyventi pakankamai aktyvų socialinį gyvenimą. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad namų arešto sąlyga būti namuose nuo 20 val. vakaro iki 8 val. ryto yra per daug griežta, nes kaltinamasis įsidarbino ir dirba darbą slenkančiu grafiku, darbdaviui tenka patirti papildomus nepatogumus priimant jį į darbą, t. y išduoti pažymas ir patvirtinančius dokumentus teismui, tačiau apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog R. S. prievolė būti namuose nuo 20 val. iki 8 val. yra sąlyginė - kaltinamasis turi pareigą būti namuose nurodytu laiku, jei tai nėra susiję su darbu ar gydymųsi stacionare. Darbinių pareigų atlikimas tuo laiku, kai kaltinamasis pagal nustatytą namų arešto sąlygą turi būti namuose, nebus tokios prievolės pažeidimas. Kiekvienas nenumatytas atvejis, susijęs su darbinių pareigų atlikimu, nesant kaltinamojo R. S. tyčinių veiksmų, nebus vertinamas kaip kardomosios priemonės pažeidimas. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad kardomoji priemonė – namų areštas yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės siekiant įstatyme numatytų tikslų, todėl natūralu, kad dėl šios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos šios priemonės. Todėl kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės negali būti pakankamas pagrindas keisti nustatytas namų arešto sąlygas. Nustatytos kardomosios priemonės sąlygos yra pagrįstos ir būtinos tam, kad būtų pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai, todėl naikinti ar keisti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Kaltinamasis skunde prašo pakeisti kardomąją priemonę – namų areštą į švelnesnę kardomąją priemonę. Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties, kuria buvo atmestas kaltinamojo R. S. prašymas pakeisti kardomosios priemonės - namų arešto sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl aukštesnysis teismas nagrinėdamas šį skundą nesprendžia kardomosios priemonės pakeitimo į švelnesnę klausimo, kadangi tai yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl skunde pateiktas prašymas pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę šiuo atveju nenagrinėjamas.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.