Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. gynėjo advokato B. C. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2 veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis ir už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 3 dalyje taikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalis, paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį (2 veikos) bausmė sumažinta iki 2 metų laisvės atėmimo, panaikinant bausmių subendrinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės iš naujo subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. kovo 21 d., pabaiga – 2024 m. birželio 19 d.

Anksčiau teismo neteistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. birželio 13 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pažymėjo, kad neatliktos bausmės dalis taip pat neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti. Be to, nuteistasis į Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją atvyko tik 2022 m. kovo 30 d. ir šiuo metu jo atžvilgiu yra taikoma „Nuteistojo adaptacijos programa“. Šiuo metu atliktos bausmes dalis bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija atsižvelgdama į tai, padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jos pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistojo R. S. gynėjas advokatas B. C. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad skundžiamame nutarime klaidingai nurodyta, kad nuteistasis nesikreipė į VĮ „(duomenys neskelbtini)“, nei į Turto valdymo skyrių, nors ir sutiko dirbti. Iš tikrųjų nuteistais kreipėsi su prašymu suteikti jam jo gebėjimams (20 procentų darbingumo) dirbti tinkamą darbą, tačiau buvo atsakyta, kad šiuo metu tokio pobūdžio darbo nėra ir jam bus pranešta, kai atsiras darbo vieta. Šiame kontekste pažymėtina, kad dėl nuteistojo sveikatos būklės jis negali dirbti bent kokį darbą, nes pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2021 m. rugsėjo 9 d. išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (išvada yra pateikta Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai) yra tam tikri apribojimai fiziniam darbui (pvz. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siūlomas darbas neatitinka minėtų sąlygų). Taip pat nutarime klaidingai nurodyta, kad nuteistasis nepateikė duomenų, kad po lygtinio paleidimo nuteistasis bus įdarbintas. 2022 m. birželio 1 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo gauta (registruota korespondencija) 2022 m. gegužės 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, jog nuteistasis bus įdarbintas įmonėje vadybininko pareigose, kai bus paleistas. 2022 m. birželio 2 d. pažyma perduota Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atsakingam darbuotojui, bei kodėl ji nebuvo pateikta Komisijos svarstymui nėra žinoma. Nutarime nuolat kartojama, jog savo kaltę jis kategoriškai neigia, nesiekia analizuoti nusikalstamo elgesio priežasčių bei pasekmių, todėl pasak nutarimo priėmusios komisijos minimi kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje, reikalauja papildomo tęstinių ir tikslinių intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl pakartotinės elgesio rizikos Komisija galėjo ir net turėjo atsižvelgti į nusikaltimų padarymo laikotarpį, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laiką, bei, pagaliau į anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytus apribojimus. Pažymėtina, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistais nepadarė nei vieno nusižengimo ir administracinio pažeidimo, taigi sprendžiant dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos būtina atsižvelgti į visą minėtą laikotarpį ir vertinti kartu su šiuo metu atliekamos bausmės laikotarpiu. Lygtinio paleidimo komisija nepagrįstai nurodo, kad neatliktos bausmės dalis ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojamos aplinkybės nėra absoliutus pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokia išvada yra nepagrįsta, klaidinanti ir turinti prielaidų požymių, todėl tokia išvada negali būti grindžiamas skundžiamas nutarimas. Taip pat iš Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo ir išvadų nėra aišku, iki kokio lygio dar turi būti mažinama nusikalstamo elgesio rizika, kokias pastangas turi dėti nuteistasis, kad „užtektų“ įsitikinti, jog asmuo pakankamai pasitaisė, kad integruotis į laisvą gyvenimą. Toks formalus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos požiūris sumenkina visą įstatymų leidėjo numatytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, apskritai daro nebeįmanomu nuteistiesiems pasinaudoti minėto instituto suteiktomis galimybėmis, abstraktus požiūris, nenurodant kokiomis priemonėmis ir iki kokios ribos pagal Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos minėtą riziką turi būti mažinama, iš esmes užkerta kelią nuteistiesiems pasitaisyti, eliminuoja jų lūkesčius ir pastangas įrodyti pasitaisymo siekį.

Skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarkas nebaustas, neskatintas, turi gyvenamąją vietą, išėjęs į laisvę bus įsidarbintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, R. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nors R. S. per bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau ir skatintas nebuvo. Pagal „OASys“ metodiką R. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – būdingas teisės pažeidimų modelis; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu.

Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad R. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų, veikiant nusikalstamame susivienijime, padarymą, jis kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, kuriems vadovavo, darė sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimus, turto prievartavimai, vagystės. Šiuos nusikaltimus padarė nusikalstamame susivienijime, laikomas vienu iš lyderiaujančių, kuris organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (laisvalaikio praleidimo būdai ir pažįstamieji-draugai) turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nuteistojo pastangos keisti gyvenimo būdą, efektyvesnis savo laisvalaikio praleidimas bei organizuotumas turėtų būti esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo gyvenimo būdo teigiamiems pokyčiams. Pažymėtina, kad nuteistasis yra pasitikintis savimi, stebimas aukštas savęs vertinimas. Savęs vertinimo anketoje nenurodė nei vienos probleminės srities. Savivaizdis subjektyvus, nekritiškas, labiau linkęs pateikti save iš gerosios pusės, kaip ramų, racionalų, šeimos žmogų be žalingų įpročių, tačiau negeba įvardinti neigiamų bruožų. Pokalbio metu stebima, jog asmens savivaizdis neatitinka realios situacijos, o požiūris į patį save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis. Nuteistajam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vengia detalizuoti nusikaltimą ar jį lėmusias aplinkybes, teigia, jog „susidėjo su netinkamais draugais, kurie įtraukė į šį reikalą“. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, savo kaltę kategoriškai neigia, nepriima jam inkriminuotų kaltinimų, kas, teismo vertinimu, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių. Nuteistasis kalbėdamas apie esamas problemas, nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats. Jis nesiekia analizuoti nusikalstamo elgesio priežasčių bei pasekmių, todėl ir nemano, jog turi kokių nors sunkumų. Susidūręs su sunkumais vengia juos spręsti, pasirenka netinkamas jų sprendimo strategijas. Pažymėtina, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą, lygtinio paleidimo atveju bus priimtas dirbti, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, žada grįžti pas savo sutuoktinę. Neabejotina, kad šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. artimųjų buvimas, gyvenamosios vietos bei darbo turėjimas egzistavo ir iki nuteistajam R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog jam būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. S. neatliktos bausmės dalis (2 metai 10 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo R. S. gynėjo advokato B. C. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. S. gynėjo advokato B. C. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.