Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. V. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2014 m. birželio 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 1-124/2014 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį ir BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 289 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio Vilniaus mieste, organizavo šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais: V. K. (V. K.), S. O. (S. O.), V. P. (V. P.), A. G. (A. G.), A. A., S. T. vykdė plėšimus, turto prievartavimus, sukčiavimus, turto sunaikinimus ir sugadinimus, įgijo ir laikė šaunamuosius ginklus bei šaudmenis, kitas nusikalstamas veikas.

J. V. 2012 m. sausio 27 d. buvo pripažintas įtariamuoju, paskelbta jo paieška ir išduotas Europos arešto orderis. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi J. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, J. V. laikinai buvo sulaikytas 2012 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis, kuria J. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 20 d. Suėmimo terminas vėliau buvo tęsiamas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam J. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pratęsimo pagrindus, neišnykus BPK 127 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo sąlygoms.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad J. V. kaltinamas nusikalstamo susivienijimo veikloje padaręs ne tik nesunkius ir apysunkius, bet ir sunkius bei labai sunkų nusikaltimus. Be to, kaltinamasis praeityje teistas, iki suėmimo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, buvo paskelbta jo paieška, už inkriminuotus nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad būdamas laisvėje J. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Kaltinamojo J. V. gynėja advokatė Loreta Guižauskienė skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Skunde kaltinamojo gynėja nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta neteisingai taikant Baudžiamojo proceso įstatymo normas ir vertinant bylos aplinkybes, reikšmingas kardomosios priemonės taikymui.

Skunde gynėja nesutinka su teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje J. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teigia, kad J. V. paieška buvo paskelbta nepagrįstai ir Europos arešto orderis išduotas nesant tam pagrindo. Kaltinamasis apie paskelbtą paiešką nežinojo, jam nebuvo įteikti šaukimai, sulaikytas jis buvo netoli savo gyvenamosios vietos, o ne ketinant išvykti. Be to, skunde gynėja nurodo, kad paskutiniu teismo nuosprendžiu J. V. buvo išteisintas dėl visų jam pareikštų kaltinimų, ankstesnis teistumas išnykęs, todėl jis yra neteistas. Gynėjos skunde pažymima, kad J. V. yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, yra vedęs, turi keturis mažamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, buvo registruotas darbo biržoje, turi realią galimybę įsidarbinti. Gynėjos teigimu, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, vien kaltinimas sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymu ir gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliutus pagrindas neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Gynėjos teigimu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą – manymą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, teismas grindžia tik nusikaltimų sunkumu, jų tariamu įvykdymu nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, galimu pajamų gavimu iš nusikalstamos veikos, kaltinamojo ankstesniais teistumais. Pažymima, kad J. V. ankstesniu teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, nors bylos tyrimo metu jam taip pat buvo ilgą laiką taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad J. V. ketintų nusikalsti, todėl šio pagrindo buvimas grindžiamas tik prielaidomis. Taip pat, apklausus pagrindinius bylos liudytojus, nepasitvirtino kaltinamajam inkriminuojamo tariamo nusikalstamo susivienijimo egzistavimas. Gynėjos teigimu, atsižvelgiant į teisėtumo principą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Juo labiau, kad byla jau nagrinėjama teisme, o kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės.

Kaltinamasis J. V. prašo gynėjos skundą tenkinti. Prokurorė prašo kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Kaltinamojo J. V. gynėjos skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam J. V. nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127, BPK 130 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam J. V. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamajame akte esantys duomenys, t. y. kitų kaltinamųjų parodymai, liudytojų (V. K., R. J. ir kt.) parodymai, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų, kratų, daiktų apžiūrų protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis J. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam J. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri yra vienas iš teisės šaltinių, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Vien tik inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas bei bausmės griežtumas nėra pakankamas pagrindas tęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pratęsdamas J. V. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu teismas įvertino visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad iki suėmimo kaltinamasis niekur nedirbo, praeityje teistas, kas charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nepaistyti įstatymų reikalavimų. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta J. V. paieška, išduotas Europos arešto orderis. Be to, atkreipiamas gynėjos dėmesys į tai, kad nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo partęsimo, Europos arešto orderio išdavimo teisėtumas ir pagrįstumas nevertinamas, nes tai yra pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo dalykas.

Pažymėtina, kad šiuo metu J. V. kaltinamas organizavęs šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavęs ir dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, kas rodo galimai jo turimus plačius ryšius. Šios aplinkybės sustiprina pasislėpimo tikimybę ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje J. V. gali nevykdyti švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų, o siekdamas išvengti jam galimai gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, (įtarimas) kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Skundžiamojoje nutartyje teisingai nurodyta, kad J. V. kaltinamas padaręs ne vieną tyčinį nusikaltimą, tarp jų ir sunkius bei labai sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5, 6 dalis), numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Nusikalstamos veikos galimai įvykdytos veikiant pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamame susivienijime, galimai siekiant nusikalstamai praturtėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. V. praeityje buvo tris kartus teistas, taip pat ir už savanaudiškus nusikaltimus, kas rodo jo polinkį nepaisyti įstatymų reikalavimų. Be to, iki sulaikymo J. V. niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje J. V. gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tai, kad J. V. nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2012 m. vasario 17 d. buvo registruotas darbo biržoje, nei patvirtina, nei paneigia kokias nors svarbias aplinkybes. Gynėjos skunde nurodomi kaltinamojo šeiminiai ryšiai, registracija darbo biržoje ir galimybė įsidarbinti yra reikšmingos aplinkybės, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti.

J. V. yra suimtas jau ilgą laiką. Ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinėmis priežastimis, pateisinančiomis ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra kaltinamojo asmenybė bei jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis. Ilgą laiką kaltinamajam J. V. taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tai, kad kitiems kaltinamiesiems yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nereiškia, jog jų teisinė padėtis, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Be to, Apeliacinis teismas negali vertinti kitiems kaltinamiesiems paskirtų kardomųjų priemonių pagrįstumo.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsdamas J. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp kaltinamojo J. V. galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta, proporcingumo principas nepažeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo J. V. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.