Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties, kuria 3 mėnesiams, ši terminą skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 19 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į atliekant kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), seife rastas lėšas – 7 000 Lt (2 027,34 Eur), uždraudžiant nurodytas lėšas valdyti, jomis disponuoti bei jas naudoti.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 289 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, nuo 2008 m. pradžios iki 2012 m. sausio organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, sprogmenimis ir šaudmenimis, įsibrovęs į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas pagrobė svetimą turtą, padarė plėšimus, sukčiavimus, prievartavo svetimą turtą, sugadino svetimą turtą bei padarė kitus nusikaltimus.Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 1 d. nutarimu laikinai buvo apribotos nuosavybės teisės į S. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. S. gyvenamojoje vietoje, 2012 m. sausio 25 d. atliekant kratą seife rastas lėšas – 7 000 Lt (2 027,34 Eur), taikant joms visišką nuosavybės teisių apribojimą, t. y. uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti. Vėliau teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 19 d, pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą į atliekant kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), seife rastas lėšas – 7 000 Lt (2 027,34 Eur), nes konstatavo, kad nėra išnykę ir (ar) pasikeitę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindai ir sąlygos, o galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas būtinas. S. S. skunde, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi, prašo ją panaikinti, taip pat priimti atskirąją nutartį dėl esminių nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų pažeidimų, teismo šališkumo, rungimosi principo nesilaikymo. Skunde S. S. teigia, kad apskųstoji nutartis neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota, todėl naikintina. Pasak S. S., jai nuosavybės teise priklausančiame bute atliekant kratą seife rasti pinigai – 7 000 Lt (2 027,34 Eur) priklauso jai ir jos dukrai, o ne R. S., jos buvusiam sutuoktiniui, su kuriuo ji santuoką yra nutraukusi jau labai seniai. Byloje nėra duomenų, kad nurodyti pinigai gauti iš nusikalstamos veikos. Paminėtos lėšos yra gautos teisėtai ir sąžiningai dirbant tiek jai, tiek dukrai (jai – UAB „(duomenys neskelbtini)“, dukrai – UAB „(duomenys neskelbtini)“). S. S. nurodo, kad R. S. nors ir lankėsi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau jame jis nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, jame nėra ir nebuvo jam priklausančių daiktų bei pinigų, jis neturėjo raktų nuo jos buto. Be kita ko, S. S. laikosi pozicijos, kad apskųstoji nutartis naikintina ir dėl to, jog lėšos, kurioms taikytas laikinas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, buvo paimtos neteisėtos kratos metu. Anot S. S., atliekant kratą buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo ir tarptautinių teisės aktų pažeidimų, o bylą nagrinėjant teisme buvo nesilaikyta rungimosi (nes klausimas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka), teismo nešališkumo principų.S. S. skundas netenkintinas.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis nenaikintina.Teismas teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – terminui pratęsti, nepažeidė nei BK 72³ straipsnio, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 ir 152 straipsnio normų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. S. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jog byloje gali būti taikomas turto konfiskavimas, t. y.: kitų kaltinamųjų (V. B., A. G. ir kt.), nukentėjusiųjų (R. R. ir kt.), liudytojų (R. J., R. P., V. K. ir kt.) parodymai, kratų protokolai, specialistų išvados, duomenys, gauti taikant procesines prievartos priemones, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo į 7 000 Lt (2 027,34 Eur), laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų.S. S. tvirtina, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute atliekant kratą seife rasti pinigai – 7 000 Lt (2 027,34 Eur) priklauso jai ir jos dukrai. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, ar turtas – 7 000 Lt (2 027,34 Eur) – buvo gautas ir (ar) įgytas nusikalstamu būdu, ar tai yra S. S. ir jos dukros asmeninė nuosavybė, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant teismui galutinį baigiamąjį aktą.

10.S. S. taip pat nurodo, kad R. S. jai nuosavybės teise priklausančiame bute nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, jame nėra ir nebuvo jam priklausančių daiktų bei pinigų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės neleidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 7 000 Lt (2 027,34 Eur) buvimo nepagrįsta bylos duomenimis. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai).

12.Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – aptariamu atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Nuosavybės teisių suvaržymai į 7 000 Lt (2 027,34 Eur) yra laikino pobūdžio, jų taikymas yra ribotas laike ir galioja iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Kita vertus, S. S. nenurodė ir apeliacinės instancijos nenustatė, kad dėl visiško nuosavybės teisių apribojimo į 7 000 Lt (2 027,34 Eur), ji patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas, jie gali paveikti taip S. S. teises ir pareigas, jog gali kilti pavojus jos kokiai nors veiklai ar net gyvavimo sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, konkrečiu atveju nuosavybės teisės į 7 000 Lt (2 027,34 Eur) suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.

13.Aplinkybė, kad apygardos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau S. S., nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti apskųstą iš esmės teisėtą nutartį. Taip pat tai, kad S. S. nepalankiai buvo išspręstas laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo klausimas neįrodo ir teismo šališkumo. Nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas neleidžia formuoti išvados, kad buvo pažeistas teismo nešališkumo principas. Tuo tarpu, kitų aplinkybių, kurios rodytų šią bylą nagrinėjusios teisėjos asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar kitokių aplinkybių (BPK 58 straipsnis), dėl kurių bylą nagrinėjusi teisėja nebūtų galėjusi nagrinėti bylą, S. S. nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė.

14.Be kita ko, konkrečiu atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad vien tik aplinkybė, jog laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo klausimas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, buvo pažeistas rungimosi principas. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nenustato, kad tam, jog asmuo būtų išklausytas, būtinas jo dalyvavimas teismo posėdyje nagrinėjant laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo klausimą (BPK 151 straipsnio 6 dalis). S. S., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo, pasinaudojo įstatymo leidėjo suteikta teisę ją apskųsti BPK X dalyje (Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas) nustatyta tvarka. Skundą dėl apskųstosios nutarties surašė pati S. S., jame išsamiai išdėstė argumentus, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi. Apskųstosios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrinęs BPK X dalyje nustatyta tvarka, šioje nutartyje aukštesnės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo nei proceso, nei materialiosios teisės normų nepažeidė.

15.Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo teigti, kad lėšos, kurioms taikytas laikinas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, buvo paimtos atliekant neteisėtą kratą. Krata S. S. nuosavybės teisėmis priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurios metu 2012 m. sausio 25 d. seife buvo rastos lėšos – 7 000 Lt (2 027,34 Eur), buvo sankcionuota Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis įstatymo nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta bei nepagrįsta bei panaikinta.

16.Todėl remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas mano, kad S. S. skundas atmestinas, o apskųstoji nutartis nenaikintina ir nekeistina.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.