Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 18 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-1200 nutarta taikyti nuteistajam R. S. gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 6 mėnesių 6 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, tai yra 2023 m. gruodžio 13 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija konstatavo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotino nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka baustas nebuvo, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, skatintas, laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Komisija nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. S., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2 veikos) bausmė sumažinta iki 2 metų laisvės atėmimo, panaikinant bausmių subendrinimą pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės iš naujo subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 21 d., pabaiga – 2024 m. birželio 19 d.

Anksčiau neteistas.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras O. M. pateiktu atsiliepimu prašo netvirtinti Komisijos priimto nutarimo ir netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos. Prokuroras pateiktame atsiliepime akcentuoja tai, kad nuteistojo elgesyje vis dar yra išliekantys reikšmingi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos mažindamas nuteistasis dar gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką, todėl nepritaria Komisijos išvadai, jog daroma pažanga atsveria vis dar išliekančius rizikos veiksnius.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą akivaizdu, kad lygtinio paleidimo instituto taikymą sąlygoja du objektyvūs kriterijai – įstatymu numatytos laisvės atėmimo bausmės privalomai atliktina dalis ir nusikalstamo elgesio rizika, kuri turi būti vertinama kaip žema arba akivaizdžios pastangos mažinant, aukštesnę nei vidutinę, riziką. Tik nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą atsiranda pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau pažymėtina ir tai, kad net ir nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra absoliutus, tai išimtinė teisė, ir vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog ir nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys atskleidžia, jog nuteistasis R. S. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną paskirtos bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Taip pat nustatyta, kad egzistuoja ir materialusis pagrindas reikalingas lygtinio paleidimo taikymui, tai yra nuteistojo R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Tačiau pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, todėl esant nustatytai žemai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, asmens pasiruošimas ir gebėjimas siekti gyvenimo tikslų teisėtomis priemonėmis vertintinas itin atidžiai. Tuo tarpu bylos duomenų visuma neleidžia teismui spręsti, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių pakanka daryti išvadai, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės. Tokia teismo išvada grindžiama sekančiai.

Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenų, atlikus nuteisto R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, rizika buvo įvertinta kaip žema, nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka baustas nebuvo, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, skatintas, laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, ir nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kito iš vidutinės į žemą, tačiau toks teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje egzistuoja dar sąlyginai trumpą laiką. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai viso buvo atlikti net keturis kartus, tai yra 2022 m. gegužės 18 d., 2022 m. spalio 6 d., 2023 m. gegužės 24 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d., iš kurių net tris kartus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo nustatytas kaip vidutinis, ir tik paskutiniojo vertinimo metu nustatytas – žemas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą jog nuteistojo teigiamo elgesio dinamika viso laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nebuvo kreipiama išimtinai teigiamai, o tai patvirtina ir nuteistojo elgesyje vis dar vyraujantys net 5 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami nuteistajam dedant maksimalias pastangas teigiamo pokyčio link. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau, kaip ir minėta prieš tai, nuteistojo teigiamo elgesio dinamika yra stebima dar itin trumpą laiką, ir teismas dar negali konstatuoti, kad asmuo jau supranta savo nusikalstamo elgesio raiškos aplinkybes ir siekia tokį elgesį išimtinai koreguoti tik teigiama linkme.

Tuo tarpu Socialinio tyrimo išvadoje, nors ir yra nurodyti nuteistojo elgesyje esantys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, o būtent tai, kad jis turi patvirtintą darbo bei gyvenamąją vietą po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo atveju, artimųjų parama bei palaikymas, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais, nėra vertinami kaip išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, jog vyraujant šiems apsauginiams veiksniams nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals bausmę tęsdamas neizoliuotas nuo visuomenės, kadangi būtent šie veiksniai jau egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamą veiką ir tai jo niekaip nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo. Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog nuteistasis savo nusikaltimą įvykdė vedinas subjektyvaus suvokimo apie finansinį stabilumą bei gerovę, taip pat jau turėdamas ir šeimą. Šios aplinkybės tik suponuoja išvadą jog nuteistojo integracijos į visuomenę proceso metu iškilsiantys sunkumai, nuteistąjį gali paskatinti priimti netinkamus ir visuomenės normoms nepriimtinus sprendimus, todėl įvertinus apsauginius kriminogeninius veiksnius dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, teismas dar negali daryti išvados, jog nuteistojo pataisos procesas yra toks akivaizdus ir įtikinantis, kad leistų daryti išvadą, jog nuteistasis gali tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo R. S. daroma pažanga dar nėra tokia įtikinanti ir ilgalaikė, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. RV-22-12000.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. RV-22-12000 taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.