Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 9 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. S. gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų ir 11 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. birželio 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija konstatavo, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteistasis visos laisvės atėmimo bausmės metu rodo pastangas koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, nėra pažeidęs įstaigos taisyklių, skatintas, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja psichologų bei pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose užsiėmimuose bei renginiuose, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Komisija nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. S., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2 veikos) bausmė sumažinta iki 2 metų laisvės atėmimo, panaikinant bausmių subendrinimą pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės iš naujo subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 21 d., pabaiga – 2024 m. birželio 19 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą akivaizdu, kad lygtinio paleidimo instituto taikymą sąlygoja du objektyvūs kriterijai – įstatymu numatytos laisvės atėmimo bausmės privalomai atliktina dalis ir nusikalstamo elgesio rizika, kuri turi būti vertinama kaip žema arba akivaizdžios pastangos mažinant aukštesnę nei vidutinę riziką. Tik nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą atsiranda pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau pažymėtina ir tai, kad net ir nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra absoliutus, tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Byloje esantys duomenys atskleidžia, jog nuteistasis R. S. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktina paskirtos bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Vis tik, kaip jau aptarta aukščiau, tik šios sąlygos nepakanka lygtinio paleidimo taikymui, reikalinga įvertinti ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pažangą ją mažinant. Tuo tarpu bylos duomenų visuma leidžia teismui spręsti, kad būtent šios, antrosios sąlygos, nuteistojo elgesyje fiksuota nėra, o tai nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokia išvada grindžiama sekančiai.

Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenų 2023 m. gegužės 24 d. atlikus nuteisto R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, kas jau savaime neleidžia spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau nustačius tokią riziką reikalinga įvertinti, ar asmuo deda maksimalias pastangas siekdamas tokios rizikos sumažėjimo, o tos pastangos tokios akivaizdžios ir įtikinamos, jog teismui leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Vis tik, teismas sprendžia, jog nuteistasis nededa akivaizdžių pastangų mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, o tai patvirtina aplinkybę, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliekamas ir ankstesniu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu – 2022 m. gegužės 18 d., 2022 m. spalio 6 d., tačiau rizikos vertinimas nei kiek nepakito ir išliko stabiliai vidutinis, be teigiamos dinamikos. Tai, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę asmens nusikalstamo elgesio rizika nekinta, teismui neleidžia spręsti, jog asmuo supranta savo nusikalstamo elgesio raiškos aplinkybes ir siekia tokį elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme.

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto jo elgesio. Tuo tarpu nuteistojo R. S. elgesyje vis dar stebimi nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu), kurie, kaip nustatyta bylos duomenimis, yra vertinami kaip dinaminiai, todėl šie kriminogeniniai veiksniai, pataisos proceso metu, ne tik, kad dar gali, tačiau ir turi būti mažinami, siekiant, mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Tuo tarpu Socialinio tyrimo išvadoje, nurodyta, kad nuteistasis vengia detalizuoti nusikaltimą ar jį lėmusiais aplinkybes, teigia, jog „susidėjo su netinkamais draugais, kurie įtraukė į šį reikalą“. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, savo kaltę kategoriškai neigia, nesiekia analizuoti nusikalstamo elgesio priežasčių bei pasekmių. Toks nuteistojo savivaizdis dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, neleidžia spręsti apie nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškos mažinimą, nes kaip matyti nuteistasis negeba analizuoti savo priešingo teisei elgesio, sumenkindamas savo indėlį į jį. Tai, kad nuteistasis, vis dar yra linkęs savo nusikalstamą elgesį minimalizuoti, perkeldamas atsakomybę, tiesiog netinkamai susiklosčiusioms aplinkybėms, leidžia teismui spręsti, kad nuteistasis dar nėra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir negalima spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo bausmės atlikimo metu, jau būtų efektyvus.

Aptartų duomenų visuma, nustačius, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nuteistojo R. S. atžvilgiu yra vidutinis, dar neleidžia spręsti, kad nuteistasis deda akivaizdžias pastangas tokią riziką mažindamas. Teismas pažymi, ir tai, jog vertinant ar gali būti taikomas lygtinis paleidimas, atsižvelgiama ir į neatliktos bausmės dalį. Svarbu pažymėti tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, tuo tarpu bausmės skyrimas nėra savitikslis dalykas, bausmės tikslai – asmens nubaudimas, paveikimas, kad jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų ir teisingumo principo įgyvendinimas yra pasiekiami tik vykdant sistemingą nuteistojo priežiūrą jam taikant ribojimus, dažniausiai struktūruotoje aplinkoje, o taikant lygtinį paleidimą, tokia priežiūra galėtų būti efektyvi, tik nustačius visas būtinas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Nagrinėjamos bylos kontekste, teismas sprendžia, kad R. S. neatliktos bausmės dalis (1 metai ir 11 dienų), aukščiau įvertintų aplinkybių kontekste, tik sustiprina išvadą, jog asmuo dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo R. S. daroma pažanga dar nėra tokia įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.