- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-14
- Bylos Nr.
- 1S-199-449/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01571-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties, kuria trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 19 d., pratęstas laikinas R. S. nuosavybės teisės apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį turtą - gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Trakų r., taikant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant nurodytą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. S. kaltinamas tuo, jog dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2008 m. pradžios iki 2012 m. sausio 25 d. organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat kartu su V. B. (V. B.), R. J. (R. J.), R. P., A. K. (A. K.), J. F. (J. F.) ir kitais nusikalstamo susivienijimo nariais neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, sprogmenimis ir šaudmenimis, įsibrovęs į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas pagrobė svetimą turtą, padarė plėšimus, sukčiavimus, prievartavo svetimą turtą, sugadino svetimą turtą, organizavo fizinės ir psichinės prievartos panaudojimą prieš nusikalstamo susivienijimo narius, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos bei padarė kitus nusikaltimus, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (64 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (7 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (18 nusikalstamų veikų), 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 289 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 21 d. nutarimu R. S. paskirta procesinės prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį turtą – gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Trakų r., nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant nurodytą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti. Vėliau laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2017 m. birželio 8 d. nutartimi trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 19 d., pratęstas laikinas R. S. nuosavybės teisės apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį turtą - gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Trakų r., taikant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant nurodytą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti. Teismas nurodė, kad R. S. kaltinamas labai sunkaus bei sunkių nusikaltimų padarymu, į kaltinamajam priklausantį turtą gali būti nukreiptas civilinių ieškinių išieškojimas. Teismas padarė išvadą, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę, todėl, galimų civilinių ieškinių užtikrinimui būtina taikyti šią procesinės prievartos priemonę.
Šalies argumentai
4. Kaltinamasis R. S. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti laikiną R. S. nuosavybės teisės apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį turtą - gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Trakų r.
4.1. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis nepagrįsta, nemotyvuota ir tai rodo teismo šališkumą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus. Be to, laikinas nuosavybės teisių apribojimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitais įstatymais garantuotą teisę į nuosavybės neliečiamumą.
4.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalis numato laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindus. BPK 116 straipsnyje numatyti teisėsaugos institucijų galimi veiksmai civiliniam ieškiniui užtikrinti. BPK 151 straipsnyje vienareikšmiškai nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas siekiant užtikrinti civilini ieškinį. Nutartyje turi būti nurodyti asmenys ar asmuo, kurio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas), civilinio ieškinio dydis - kai laikinai nuosavybės teisė apribojama siekiant užtikrinti civilinį ieškinį (BPK 152 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kaltinamasis nurodo, kad tokių duomenų skundžiamoje nutartyje nėra, taip pat nurodo, kad įstatymas nenumato galimybės laikinai apriboti nuosavybės teisę abstrakčiam civiliniam ieškiniui arba civiliniam ieškiniui, kuris nėra pareikštas.
4.3. Skunde nurodoma ir tai, kad turtas, į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, R. S. nuosavybe tapo pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), taigi šis turtas įgytas ne nusikalstamu būdu. Pasak kaltinamojo, šio turto savininkais taip pat reikia laikyti ir jo šeimos narius - dukras, kurios yra šio turto paveldėtojos.
4.4. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose nurodoma, kad procesinės prievartos priemonių taikymo esmė neturi pažeisti žmogaus teisių, o suvaržymai turi būti teisiškai pagrįsti ne spėlionėmis, o faktais. Kaltinamojo manymu, skundžiamoje nutartyje remiamasi prielaidomis, išvados nepatvirtintos bylos duomenimis, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo skirtas Vilniaus apygardos prokuratūros 2012-02-21 nutarimu, o vėliau jo terminas tęsiamas Vilniaus apygardos teismo nutartimis, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas, pažeisdamas BPK 151 straipsnio reikalavimus, iš naujo laikinai apribojo nuosavybės teisę. Pasak kaltinamojo, dvigubas laikinas nuosavybės teisų apribojimas toje pačioje byloje, tais pačiais pagrindais ir dėl to paties turto yra neteisėtas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo į R. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą terminą, BPK 151 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
8. Laikinas teisės į nuosavybę apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalis nustato laikino nuosavybės teisės apribojimo terminus ir jo pratęsimo tvarką, taip pat nurodo, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla, o šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.
9. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. S. pareikšti kaltinimai padarius ir sunkius bei labai sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), jis kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2008 m. pradžios iki 2012 m. sausio 25 d. organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, sprogmenimis ir šaudmenimis, įsibrovęs į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas pagrobė svetimą turtą, padarė plėšimus, sukčiavimus, prievartavo svetimą turtą, sugadino svetimą turtą, organizavo fizinės ir psichinės prievartos panaudojimą prieš nusikalstamo susivienijimo narius, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos bei padarė kitus nusikaltimus. Nagrinėjant skundą dėl procesinės prievartos priemonės taikymo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme, visi šie klausimai išsprendžiami teismo nuosprendžiu. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog kaltinamasis R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
9.1. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese arba galimas turto konfiskavimas. Skundžiamoje nutartyje konstatuotas BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – civiliniams ieškiniams užtikrinti. Taigi šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino R. S. nuosavybės teisės apribojimo į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių priteisimo įvykdymas.
9.1.1. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
9.1.2. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, byloje pareikšta daugiau nei devyniasdešimt civilinių ieškinių, kuriuos pareiškė fiziniai ir juridiniai asmenys – J. D. pareiškė 4 615 Lt civilinį ieškinį, A. P. – 5 650 Lt civilinį ieškinį, O. R. – 16 800 Lt civilinį ieškinį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 12 000 Lt civilinį ieškinį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 499 Lt civilinį ieškinį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 6 026 Lt civilinį ieškinį, nukentėjusioji E. K. – 9 105 Lt civilinį ieškinį, nukentėjusysis V. S. – 11 040,68 Lt civilinį ieškinį, nukentėjusysis S. V. – 11 098 Lt civilinį ieškinį ir t. t. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad teismas skundžiamojoje nutartyje nenurodė asmens ar asmenų, kurių pareikštų civilinių ieškinių reikalavimų užtikrinimui laikinai apribota R. S. nuosavybės teisė, tačiau skundžiama nutartis buvo priimta įvertinus baudžiamosios bylos duomenis apie pareikštus civilinius ieškinius, todėl asmenų, kurių ieškinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė, neišvardinimas nelaikytinas pažeidimu, dėl kurio būtų galima naikinti skundžiamą nutartį.
9.2. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos žmogaus konstitucinės teisės, tačiau pažymėtina tai, kad taikant minėtas priemones yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju, siekiama užtikrinti civilinius ieškinius. Šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeidžiamas. Tokiu asmens teisių suvaržymu siekiama užtikrinti civilinius ieškinius. Taikoma procesinė prievartos priemonė yra adekvati R. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir sunkumui.
9.3. Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja baudžiamojo proceso įstatyme numatytas pagrindas kaltinamajam R. S. taikyti procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė, kad šis R. S. priklausantis turtas jo nuosavybe tapo jį paveldėjus, nepaneigia šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo.
9.4. Neteisus kaltinamasis skunde nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi iš naujo laikinai apribojo jo nuosavybės teises. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas trims mėnesiams pratęsė laikiną R. S. nuosavybės teisės apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
10. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo tvarka nebuvo pažeista ir kaltinamojo R. S. nuosavybės teisės laikino apribojimo terminas skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.
11. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, kad skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį naikinti kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kaltinamojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.