Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. birželio 13 d. priimto nutarimo Nr. 93-204 netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis pakeistas. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmė už BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą sumažinta iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo. Paskirtos bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam paskirta – 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 19 d.

3. 2022 m. birželio 13 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-204 nutarta netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją jis atvyko tik 2022 m. kovo 30 d. ir šiuo metu jo atžvilgiu taikoma „Nuteistojo adaptacijos programa“. Atliktos bausmės dalis ir teigiamai R. S. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, kad savo elgesiu jis jau įrodė, jog toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Vis dar išlieka svarbūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai. Be to, R. S. savo kaltę kategoriškai neigia, neatliktos bausmės dalis taip pat neleidžia daryti išvados, kad pataisos procesas jau užbaigtas.

4. Dėl pirmiau nurodyto Komisijos nutarimo panaikinimo nuteistojo R. S. gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. liepos 13 d. nutartimi šį skundą atmetė. Teismas nurodė, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nors R. S. per bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau ir skatintas nebuvo. R. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų, veikiant nusikalstamame susivienijime, padarymą, jis kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, kuriems vadovavo, darė sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis, vykdė plėšimus, turto prievartavimus, vagystes. Nuteistasis yra pasitikintis savimi, stebimas aukštas savęs vertinimas. Jo savivaizdis subjektyvus, nekritiškas, R. S. yra labiau linkęs pateikti save iš gerosios pusės. Nuteistasis vengia detalizuoti nusikaltimą ar jį lėmusias aplinkybes. Susidūręs su sunkumais vengia juos spręsti, pasirenka netinkamas jų sprendimo strategijas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Byloje esančių teigiamai R. S. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo R. S. gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskis prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismo nutartis ir Komisijos nutarimas yra neteisėti, nepagrįsti, formalūs ir nemotyvuoti, juose nurodytos faktinės aplinkybės yra iškraipytos, todėl šie procesiniai sprendimai turi būti panaikinti. Skundžiamame nutarime klaidingai nurodyta, kad nuteistasis nesikreipė į VĮ „M.“, taip pat į Turto valdymo skyrių, nors ir sutiko dirbti. Iš tiesų, nuteistais kreipėsi su prašymu suteikti jam jo gebėjimus (20 proc. darbingumas) atitinkantį darbą, tačiau buvo atsakyta, kad šiuo metu tokio pobūdžio darbo nėra ir jam bus pranešta, kai atsiras darbo vieta. Nutarime teigiama, jog nuteistasis neva nepateikė duomenų, kad bus įdarbintas po lygtinio paleidimo. Tai yra klaidinanti informacija, nes 2022 m. birželio 1 d. pataisos įstaigoje buvo gauta (registruota korespondencija) 2022 m. gegužės 25 d. UAB „L.“ pažyma, kurioje nurodyta, jog R. S. bus įdarbintas įmonėje vadybininko pareigose. Pažymima, kad būsimas darbdavys atsižvelgė į nuteistojo sveikatos būklę, o būtent, kad dėl nuolat esančio aukšto kraujospūdžio (200/100) jis jau du kartus buvo paguldytas į ligoninę, kur jam teikta medicininė pagalba. Į minėtas aplinkybes apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą, nekreipė dėmesio, dėl jų net nepasisakė, kas pripažintina netinkamu nutarties argumentavimu.

5.2. Skundo autorius pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog R. S. savo nusikalstamo elgesio riziką dar gali mažinti, kad nekiltų abejonių dėl jo teisėto elgesio jam būnant laisvėje. Taip pat teismas bendro pobūdžio pasisakymais nurodo, kad teigiamai pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tačiau nei iš Komisijos nutarimo, nei iš teismo nutarties išvadų nėra aišku, iki kokio lygio dar turi būti mažinama nusikalstamo elgesio rizika, kokias pastangas turi dėti nuteistasis, kad teismas įsitikintų, jog asmuo pakankamai pasitaisė. Toks formalus teismo požiūris sumenkina visą įstatymų leidėjo numatytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistiesiems tampa neįmanoma pasinaudoti minėto instituto suteiktomis galimybėmis, abstraktus teismo požiūris iš esmės užkerta kelią nuteistiesiems pasitaisyti, eliminuoja jų lūkesčius ir pastangas įrodyti pasitaisymo siekį.

5.3. Advokato vertinimu, aplinkybė, kad nuteistasis neprisipažino padaręs nusikaltimus, yra aktuali sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą nuosprendžio priėmimo metu ir neturi lemiamos įtakos priimant sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Šioje vietoje teismas užsiima tam tikra „beletristika“, nepateikiant objektyvios, faktinėmis aplinkybėmis patvirtintos išvados. Teismas pažymi, kad būtina atsižvelgti ir į neatliktos bausmės dalį, tačiau iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis visiškai atitinka lygtinio paleidimo kriterijų, t. y. jis yra atlikęs daugiau nei 1/2 paskirtos bausmės, o teismo išvadas dėl neva per mažos paskirtos bausmės atlikimo trukmės neišlaiko jokios kritikos, nes aiškiai matyti, kad nuteistasis faktiškai atliko beveik 4 metus laisvės atėmimo bausmės iš paskirtų 6 metų (nutarimo priėmimo dienai neatliktos bausmės dalis 2 metai 10 dienų, šiuo metu 1 metai 11 mėnesių), o toks ilgas bausmės atlikimo terminas, vertinant su kitais jį charakterizuojančiais argumentais ir motyvais, su pastangomis pasitaisyti, parodo jo atitikimą lygtinio paleidimo kriterijams.

5.4. Gynėjas skunde prašo atkreipti dėmesį ir įvertinti R. S. nusikaltimų padarymo laikotarpį, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo laiką, taip pat į anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytus apribojimus, o būtent, kad jo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje buvo taikyti apribojimai, kurie, be kita ko, buvo įskaityti į bausmės laikotarpį, tai yra R. S. buvo sulaikytas 2012 m. sausio 25 d. ir laikomas suėmime daugiau nei 3 metus 9 mėnesius, per minėtą laikotarpį jis, kaip ir pataisos įstaigoje, nebuvo gavęs jokios drausminės ar kitokios nuobaudos, kas taip pat turi būti įvertinta sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Po suėmime praleisto 3 metų ir 9 mėnesių laikotarpio, 2015 m. spalio 25 d. R. S. buvo paleistas ir 6 metus bei 5 mėnesius iki bausmės atlikimo pradžios, tai yra iki 2022 m. kovo 21 d. buvo neizoliuotas nuo visuomenės, kas parodo, kad jis jau tada buvo taisomas (nepadarė nė vieno nusižengimo) ir prižiūrimas esant laisvėje. Nuteistasis jau įrodė, kad paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti, R. S. yra vertas pasitikėjimo ir jo atžvilgiu gali ir turi būti taikomas lygtinis paleidimas.

5.5. Advokato nuomone, teismas abstrakčiai nurodė, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimo procesas yra sudėtingas ir ilgą laikotarpį vykstantis procesas. Toks teismo pasisakymas yra sunkiai suvokiamas, nes nenurodyta riba, iki kurios bus pakankama spręsti dėl pasikeitusio nuteistojo elgesio ir teismui tinkamos mąstysenos, kad pakaktų padaryti vienareikšmišką išvadą dėl galimybės taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Teismas neatsižvelgė į visas nuteistojo asmens byloje įvardytas aplinkybes, dėl jų nepasisakė, todėl šiurkščiai pažeidė įstatymo reikalavimus, proporcingumo principą. Skundo autoriaus vertinimu, apylinkės teismas padarė niekuo nepagrįstą, klaidingą ir turinčią prielaidos požymių išvadą, kuri turi būti naikinama.

Nuteistojo R. S. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

7. Susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nutarties ir nuteistojo gynėjo skundo argumentais, taip pat skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei įvertinusi lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino R. S. lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą. Skundžiama nutartis yra pakankamai motyvuota, joje nurodyti aiškūs ir išsamūs, o ne deklaratyvūs, formalūs ar grįsti prielaidomis, kaip teigia advokatas, pritarimo Komisijos nutarimo teiginiams argumentai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (daugiau nei 1/2), leidžiančią svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

9. Abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad R. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, puoselėja ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje nėra baustas drausmine tvarka, siekia įsidarbinti pagal sveikatos galimybes, nepiktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis, dalyvavo individualiuose pokalbiuose su Resocializacijos skyriaus specialistu, yra supažindintas su dienotvarkės ir režimo reikalavimais, kurių laikosi. Šios aplinkybės neabejotinai yra vertinamos nuteistojo naudai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo paleisti nuteistąjį lygtinai, neatlikus 2 metų 10 dienų likusios bausmės (Komisijos nutarimo priėmimo dienai). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Negalima selektyviai atsirinkti tik tam tikras aplinkybes ir suteikti joms išskirtinę reikšmę.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, privaloma atsižvelgti ir į kriminalinę nuteistojo praeitį, nes ji padeda įvertinti koreguotinas sritis, kad nebūtų kartojamos tos pačios klaidos ir nebedaromos naujos nusikalstamos veikos. R. S. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje ir vadovavimą šiam susivienijimui, kuris buvo suburtas daryti sunkius, daugiausia turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystės, plėšimai, turto prievartavimas). R. S. koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus, prižiūrėjo vidinių elgesio taisyklių ir drausmės laikymąsi, sprendė konfliktus su kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, rinko neteisėtoms veikoms vykdyti reikiamą informaciją, rūpinosi ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ir kitokių techninių priemonių įgijimu, saugojimu ir kt. Taigi, nuteistasis nebuvo eilinis vykdytojas, jis buvo grupuotės lyderis, nusikalstamų veikų sumanytojas ir planuotojas, t. y. viena svarbiausių nusikalstamo susivienijimo figūrų. Įvertinus šią informaciją, teisėjų kolegija negali ignoruoti aplinkybės, jog iki šiol R. S. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažįsta, paviršutiniškai nurodo, jog „pakliuvo netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje“, taip pat dėl esamos situacijos kaltina aplinką, draugus, tačiau savo atsakomybės neįžvelgia. Nors kaltės pripažinimas ar nepripažinimas, be abejo, nėra aplinkybė, lemianti lygtinio paleidimo taikymą ar netaikymą, tačiau atsainus požiūris į itin šiurkščiai pažeistus įstatymų imperatyvus, nenoras ir negebėjimas analizuoti savo neteisėtus veiksmus bei juos lėmusias aplinkybes rodo, jog asmuo dar nėra pasiruošęs savo gyvenimo tikslų siekti vien teisėtomis priemonėmis ir būdais.

11. Jau minėta, kad nusikalstamas susivienijimas buvo suburtas turtinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms vykdyti, t. y. R. S. kartu su bendrininkais siekė greitai ir lengvai pasipelnyti. Nusikalstamos veikos nebuvo padarytos esant apsvaigus nuo alkoholio, duomenų, kad nuteistasis piktnaudžiautų psichiką veikiančiomis medžiagomis nėra, todėl teisėjų kolegija labai nesureikšmina aplinkybės, jog pataisos įstaigoje nėra fiksuota R. S. apsvaigimo faktų. Šiuo atveju kur kas reikšmingesnės aplinkybės, susijusios su nuteistojo darbine motyvacija, gebėjimu tvarkyti lėšas ir pajamas, konfliktų sprendimo įgūdžiais, taip pat jo puoselėjamos nuostatos, požiūris į bendrininkus ir pan. Kolegijos nuomone, R. S. siekis įsitraukti į oficialią darbinę veiklą nėra itin aukštas. Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, baigęs mokslus iš karto įsitraukė tiek į oficialų, tiek į neoficialų darbinį užimtumą. Socialinio tyrimo išvados duomenimis laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2019 m. R. S. sukaupė apie 14 m. darbo stažą, kas liudija, jog darbinė veikla nebuvo stabili ir nepertraukiama. Gynėjo teigimu, nuteistais bausmės atlikimo metu kreipėsi su prašymu suteikti jam jo gebėjimus (20 proc. darbingumas) atitinkantį darbą, tačiau buvo atsakyta, kad šiuo metu tokio pobūdžio darbo nėra ir jam bus pranešta, kai atsiras laisva darbo vieta. Ši informacija rodo, jog R. S. galvoja apie darbinį užimtumą, tačiau vienkartinės užklausos pateikimas nepatvirtina jo stiprios motyvacijos integruotis į darbo rinką. Nors nuteistasis yra pateikęs pažymą, jog paleistas lygtinai bus įdarbintas UAB „L.“ vadybininko pareigose, tačiau tokio pobūdžio darbo anksčiau jis nėra dirbęs, todėl mažai tikėtina realaus įsidarbinimo galimybė. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. gegužės 25 d. pažymą apie būsimą įdarbinimą nuteistasis pateikė jau po 2022 m. gegužės 18 d. socialinio tyrimo išvados surašymo, todėl joje nurodyta informacija, kaip teigiama skunde, nėra klaidinanti.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad R. S. elgesys yra vertinamas bausmės atlikimo metu, o ne vienos ar kitos kardomosios priemonės taikymo metu. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl nuteistojo elgesio tuo metu, kai jam buvo taikytas namų areštas bei suėmimas. Bausmę pataisos įstaigoje R. S. atlieka nuo 2022 m. kovo 21 d., taigi, nepilną pusmetį. Šis laiko tarpas pakankamai trumpas, kad būtų galima visapusiškai įvertinti, kaip nuo bausmės atlikimo pradžios kito nuteistojo mąstysena bei elgesys. Vis dėlto, akivaizdu, jog pataisos įstaigos administracijos pasitikėjimo jis dar nėra užsitarnavęs, kadangi bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jam nesuteikta vykti be sargybos teisė ir pan. R. S. taip pat nėra nė karto skatintas už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą reabilitacijos programose ar kitose pozityvaus užimtumo veiklose, todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. R. S. elgesys didesniu pavyzdingumu ar iniciatyvumu neišsiskiria. Šiuo metu jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vienas statinis ir septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Apsauginių veiksnių nenustatyta, kas taip pat netiesiogiai liudija, jog bausmės atlikimo tęsimui laisvėje jis dar nėra pasiruošęs.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, sėkmingą probaciją apsunkintų ir mąstysenos ydingumas, pernelyg aukštas savęs vertinimas, savikritiškumo stoka. R. S. yra labiau linkęs save pateikti iš gerosios pusės, neigiamų asmenybės bruožų įvardyti negeba, t. y. jis stokoja gilesnių savianalizės įgūdžių. Šiame kontekste pažymėtina, kad įvertinimo metu jis save apibūdino kaip ramaus būdo, retai prarandantį savitvardą, konfliktus sprendžiantį kompromiso, o ne fizinės jėgos panaudojimu, asmenį. Vis dėlto, įvykdytų nusikaltimų pobūdis rodo, jog R. S. pateisino fizinės jėgos, psichologinio smurto naudojimą, jo vadovaujamas nusikalstamas susivienijimas buvo gerai ginkluotas tiek šaunamaisiais ginklais, tiek sprogstamosiomis medžiagomis. Pažymėtina ir tai, kad apie ateities planus nuteistasis kalba abstrakčiai, t. y. aiškaus, konkretaus būsimo gyvenimo laisvėje plano jis neturi, kas gali paskatinti sugrįžti prie nusikalstamų veikų vykdymo, juo labiau, kad teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. S. būtų atsiribojęs nuo nusikalsti linkusių asmenų, atsargiau rinktųsi draugus bei pažįstamus ir pan.

14. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie R. S. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos įstaigoje charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas leido apylinkės teismui pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka vienos iš BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Bylos medžiagą neatitinkančių ar iškraipytų duomenų vertinimo nenustatyta.

15. Nors, kaip minėta, stebimi ir teigiami R. S. elgesio pokyčiai, tačiau jie neatsveria skundžiamoje apylinkės bei šioje apygardos teismo nutartyse nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. S. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.