Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos S. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. S. priklausančiam turtui pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 19 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs pareiškėjos S. S. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalis, BK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis, BK 180 straipsnio 1 ir 3 dalis, BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalis, BK 254 straipsnio 1 ir 2 dalis, BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 289 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų, t. y. turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, nuo 2008 m. pradžios iki 2012 m. sausio mėnesio, organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, sprogmenimis ir šaudmenimis, įsibrovęs į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas pagrobė svetimą turtą, plėšė, sukčiavo, prievartavo svetimą turtą, sugadino svetimą turtą bei padarė kitus nusikaltimus.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2012 m. vasario 1 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, buvo laikinai apribota S. S. nuosavybės teisė į 2012 m. sausio 25 d. kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), seife rastus ir paimtus grynuosius pinigus – 7 000 Lt, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, naudoti, juo disponuoti.

Pasibaigus taikytos procesinės prievartos priemonės terminui, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 6 d. nutartimi vėl laikinai apribojo S. S. nuosavybės teisę į 2012 m. sausio 25 d. kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), seife rastus ir paimtus 7 000 Lt, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Vėlesnėmis teismų nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas.

Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir nemotyvuota. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamojoje nutartyje neteisingai nustatyta, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas jai priklausančiam turtui buvo paskirtas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi. Pareiškėja pažymi, kad paskutinė nutartis dėl šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo buvo priimta 2016 m. sausio mėnesį.

Skunde taip pat teigiama, kad S. S. ir jos dukrai R. S. priklausantis turtas buvo įgytas teisėtu būdu, nes abi dirba. Be to, nėra atsakingos už kaltinamojo R. S. veiksmus.

Pažymima, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėja turėjo R. S. priklausantį turtą, o skundžiamos nutarties išvada, jog kratos metu rasti ir paimti pinigai galimai priklauso kaltinamajam, yra nepagrįsta. Pareiškėja tvirtina, kad kratos protokole užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjos, jos dukros ir kaltinamojo R. S. parodymus, iš kurių matyti, kad R. S. neturėjo raktų nuo pareiškėjai priklausančio buto ir jame nelaikė jokio turto.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos S. S. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas trims mėnesiams yra teisėta ir pagrįsta.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad skunde ji pateikia iš esmės tuos pačius argumentus, kurie jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. ir ankstesnėse nutartyse. Pareiškėja naujų argumentų dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo skunde nenurodo. Todėl skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, netikslinga dar kartą analizuoti šiuos argumentus ir kartoti ankstesnėse nutartyse išdėstytus motyvus.

Kaip jau buvo ne kartą nurodyta ankstesnėse teismų nutartyse, nagrinėjant skundus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo pareiškėjai S. S. priklausančiam turtui, šioje baudžiamojoje byloje R. S., buvęs pareiškėjos S. S. sutuoktinis, yra kaltinamas nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu pajamų gavimu, padarymu. 2012 m. sausio 25 d. atlikus kratą S. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti grynieji pinigai, t. y. 7 000 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad iki kratos atlikimo kaltinamasis R. S. lankėsi ir tam tikru laikotarpiu gyveno šiame bute. Be to, palaikė ryšius su buvusia žmona bei vaikais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, pagrįstai pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą pareiškėjos S. S. priklausančiam turtui.

Skundą nagrinėjantis teismas nurodo, kad iš BK 72 ir BK 72³ straipsnių nuostatų matyti, jog valstybės nuosavybėn gali būti paimamas tiek pas kaltininką, tiek pas kitus asmenis esantis konfiskuotinas turtas. Todėl pareiškėjos S. S. skundo argumentai dėl turto priklausomumo ir jo kilmės, nesudaro pagrindo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą pareiškėjos turtui. Pažymėtina, kad Apeliacinis teismas šiame proceso etape nesprendžia klausimo dėl nuosavybės teisės kilmės, nes ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumo. Šią aplinkybę turi įvertinti pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą iš esmės.

Pareiškėja skunde teisingai pastebi, kad skundžiamojoje nutartyje klaidingai nurodyta nutarties data, kuria buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį turtą. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad ši nutartis buvo priimta 2014 m. kovo 6 d., o ne 2014 m. kovo 4 d. Tačiau tai, vertinama kaip rašymo apsirikimo klaida, kuri nekeičia skundžiamos nutarties esmės. Todėl Vilniaus apygardos teismas, nurodydamas nutartį, kuria buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o ne paskutinę nutartį, kuria buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šiuo metu pareiškėjos S. S. nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pareiškėjos turtui buvo pratęstas pagrįstai. Šios procesinės prievartos priemonės pratęsimo tvarka pažeista nebuvo. Todėl panaikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.