Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos S. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria laikinai – trims mėnesiams buvo apribota pareiškėjos nuosavybės teisė į turtą – 7000 litų, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 19 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. S. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje (64 nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (7 nusikalstamos veikos), BK 178 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos) ir kt., o būtent kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2008 m. pradžios iki 2012 m. sausio 25 d. organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir kartu su kitais jo nariais pagrobė svetimą turtą, padarė plėšimus, sukčiavimus, prievartavo svetimą turtą ir padarė kitus nusikaltimus.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti ir kitiems kaltinamiesiems, tačiau nagrinėjamas laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimas su jais nėra susijęs.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 1 d. nutarimu laikinai apribota S. S. nuosavybės teisė į jai nuosavybės teise priklausančiame bute (R. S. gyvenamojoje vietoje) 2012 m. sausio 25 d. atliktos kratos metu seife rastus ir paimtus grynuosius pinigus – 7000 litų, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, naudoti, juo disponuoti. Perdavus bylą nagrinėti teisme ši procesinė prievartos priemonės buvo taikoma Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi laikinai – trims mėnesiams apribota pareiškėjos S. S. nuosavybės teisė į kratos metu rastus 7000 litų, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, jį naudoti ir juo disponuoti. Nutartyje nurodyta, kad piniginės lėšos, į kurias apribota S. S. nuosavybės teisė, galėjo būti gautos iš R. S. galimai vykdytos nusikalstamos veikos, laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę.

Pareiškėja S. S. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į jai priklausantį turtą.

Skunde pareiškėja tvirtina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas jai taikomas neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą. S. S. teigimu, jai nuosavybės teise priklausančiame bute kratos metu seife rasti pinigai priklauso jai ir vaikams, o ne R. S., jie buvo gauti teisėtai ir sąžiningai. Jokių duomenų, kad ji būtų turėjusi R. S. priklausantį ar kitą nusikalstamu būdu gautą turtą byloje nėra, skundžiama nutartis grindžiama tik prielaidomis. Pasak S. S. kratos metu rasti pinigai yra jos ir dukters santaupos iš uždarbio (jos – „UAB „L“, dukters – UAB „N“). R. S. nors ir lankydavosi bute, tačiau jame savo gyvenamosios vietos nedeklaravo, jam priklausančių daiktų bute nebuvo.

S. S. skunde taip pat nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra naikintina jau vien dėl to, kad nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, jai taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas baigėsi 2014 m. rugsėjo 6 d. ir nebuvo pratęstas. Ši procesinė prievartos priemonė vėl paskirta skundžiama 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, todėl jai priklausančių pinigų laikymas teisėsaugos institucijų žinioje nesant tam teisinio pagrindo pažeidžia konstitucines teises, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, sąžiningumo ir protingumo principus.

Pareiškėjos S. S. skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas. BK 72³ straipsnyje numatytas išplėstinis turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas ir kaltininko šeimos nariams.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese arba galimas turto konfiskavimas. Byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamajam R. S. gali būti taikomas turto konfiskavimas, be to byloje yra pareikšti fizinių ir juridinių asmenų civiliniai ieškiniai. Apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo; visi šie klausimai bus išspręsti bylą išnagrinėjus teisme ir priėmus nuosprendžiu. Taip pat tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima daryti išvadą dėl S. S. nuosavybės teise priklausančiame bute kratos metu seife rastų ir paimtų grynųjų pinigų gavimo ir priklausomumo, vertinamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos gaunamu uždarbiu ir kt.. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į pareiškėjos turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ir padarytos žalos atlyginimo įvykdymas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. S. turtui – pinigams, galimai gautiems iš nusikalstamos veikos, taikomas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją. Ši procesinė prievartos priemonė S. S. taikoma nepažeidžiant BK 72³ straipsnio nuostatų dėl galimo išplėstinio turto konfiskavimo, kuris gali būti taikomas ir kaltininko šeimos nariams.

Pagal BPK 151 straipsnį, teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeidžiamas. Tokiu asmens teisių suvaržymu siekiama užtikrinti byloje nukentėjusių fizinių ir juridinių asmenų pareikštus civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į kaltinamojo R. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai), laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jo gyvenamojoje vietoje rastu ir paimtus pinigus – 7000 litų negali būti vertinama kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, jos taikymo sąlygos ir pagrindai neišnyko.

Pareiškėjos skunde teisingai nurodyta, kad laiku nepratęsus laikino nuosavybės teisės apribojimo termino, S. S. ši procesinė prievartos priemonė iš naujo paskirta skundžiama nutartimi. Tačiau, priešingai negu teigiama skunde, ši aplinkybė nėra pagrindas naikinti skundžiamą teismo nutartį kaip neteisėtą ir nepatvirtina, jog išnyko BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai ir sąlygos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.