Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 181 straipsnio 3 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto už 1 351,56 Eur konfiskavimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. T. paskirta galutinė subendrinta – 3 metų laisvės atėmimo bausmė su turto už 1 351,56 Eur konfiskavimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, kuri buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir jam paskirta galutinė subendrinta – 3 metų laisvės atėmimo bausmė su turto už 1 351,56 Eur konfiskavimu ir 150 MGL (19 500 Lt, atitinkamai 5 647,59 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, S. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti darbą arba pradėti dirbti, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti nukentėjusiajam A. J. iš nuteistojo solidariai su A. A. priteistą turtinę žalą (42 442,25 Eur). Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2024 m. vasario 29 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. vasario 8 d. buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau ir – Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam S. T. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Teikime nurodoma, kad probuojamojo elgesį Vilniaus skyrius kontroliuoja nuo 2022 m. kovo 28 d., 2022 m. kovo 31 d. nuteistasis S. T. buvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už nustatytų probacijos sąlygų nevykdymą, sudarytas probuojamojo priežiūros planas (a. b. l. 59). Teikimo duomenimis, nuteistasis priežiūros laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini), pateikė tai patvirtinančius duomenis (a. b. l. 88, 105), nuo (duomenys neskelbtini) dirba Lietuvoje (a. b. l. 73F), nuteistojo atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų (a. b. l. 36). Probacijos tarnyba 2023 m. spalio 11 d. su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam S. T. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, nurodydama, kad nuteistasis vengia atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiajam. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi teikimas buvo patenkintas, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi minėta nutartis buvo panaikinta ir Probacijos teikimas buvo atmestas. Po minėto teikimo nagrinėjimo, nuteistasis ir nukentėjusysis buvo pakartotinai nukreipti į mediacijos procesą (a. b. l. 73F). 2024 m. sausio 23 d. nukentėjusysis A. J. informavo, kad 2023 m. gruodžio mėnesį S. T. jam atlygino 1 000 Eur turtinės žalos dalį, tačiau nuteistasis prašomas pateikti iki 2024 m. sausio 29 d. mediacijos specialistui nepateikė tai patvirtinančio dokumento (kvito). Teikimo duomenimis, nuteistasis laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 29 d. iki 2024 m. vasario 1 d. nukentėjusiajam atlygino tik 23 Eur turtinės žalos dalį (a. b. l. 128), taip nuteistasis ir toliau vengia vykdyti teismo įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį solidariai su A. A. atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Papildomai nurodoma, kad minėtu nuosprendžiu numatyta, kad A. A. (su kuriuo S. T. solidariai kartu per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį priteista atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą) per visą bausmės vykdymo laikotarpį atlygino tik 250 Eur. Atsižvelgiant į visus nurodytus duomenis, prašoma nuteistajam S. T. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovas prašė teikimą tenkinti teikime nurodytais pagrindais.

Teismo posėdžio metu nuteistasis S. T. prašė teikimo netenkinti ir nepaskirti jam atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Nurodė, kad bausmės atidėjimo laikotarpiu vykdė jam paskirtus įpareigojimus (porą metų dirbo (duomenys neskelbtini), dabar dirba Lietuvoje įmonėje (duomenys neskelbtini)), tik neįvykdė vienintelio įpareigojimo – nesumokėjo nukentėjusiajam turtinės žalos. Nurodė, jog nukentėjusiajam mokėjo kiek galėjo, bet bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nepavyko atlyginti žalos dėl to, kad neturėjo pinigų. Norėjo (duomenys neskelbtini) pasiimti paskolą, tačiau neteko (duomenys neskelbtini) darbo – darbdaviai iš jo sužinoję apie jam gresiantį laisvės atėmimo bausmės atlikimą, jį atleido iš darbo. Šiuo metu jis dirba Lietuvoje (nuo (duomenys neskelbtini) mėn.), per pastarąjį laikotarpį nukentėjusiajam atlygino 23 Eur. Iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos neturi galimybių atlyginti turtinės žalos (t. y. neturi galimybių pasiskolinti ar kitaip gražinti). Nurodė, kad pradžioje mediacija vyko telefonu (nes buvo covido laikotarpis), o pakartotinėje mediacijoje nebuvo, nes niekas jo nekvietė į ją. Nukentėjusiajam viso teigia atlyginęs apie 1 300 – 1 400 Eur turtinės žalos; nurodo visus čekius apie mokėjimą yra pateikęs teismui, kuomet buvo nagrinėjamas 2023 m. sausio mėn. teikimas.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas nesutiko su teikimu. Nurodo, kad nuteistajam yra nepagrįstai daromas spaudimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti visą padarytą nukentėjusiajam turtinę žalą, toks spaudimas yra nepriimtinas. Pažymi, kad jo ginamojo atžvilgiu turtinė žala yra priteista solidariai – ne tik iš vieno jo ginamojo ji yra priteista, tačiau byloje neturima duomenų, kokių priemonių buvo imtasi kito nuteistojo atžvilgiu, siekiant užtikrinti žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Laikosi pozicijos, kad nukentėjusysis pats turėjo dėti tam tikras pastangas dėl žalos atlyginimo – t. y. turėjo kreiptis į antstolius. Jo ginamasis visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tinkamai vykdė kitus paskirtus įpareigojimus – dirbo (duomenys neskelbtini), dėl Probacijos tarnybos veiksmų neteko ten darbo, šiuo metu įsidarbino Lietuvoje. Mano, kad nėra nei formalių, nei faktinių priežasčių tenkinti teikimą, nes naujų ikiteisminių tyrimų nuteistojo atžvilgiu nėra pradėta. Pats nuteistasis nėra tiek pavojingas visuomenei asmuo, jog reiktų jį realiai pasiųsti atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, o skola niekur nedings – antstoliai padarys savo darbą ir bus atlyginta nukentėjusiajam žala. Pasiuntus realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, teigia, kad nebus atlyginta žala.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimą tenkinti, kadangi yra akivaizdus nuteistojo vengimas atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Nuteistajam buvo suteiktas pakankamai ilgas terminas, tačiau žala praktiškai nepradėta atlyginti. Nurodo, kad ne pirmą kartą yra nagrinėjamas Probacijos teikimas – teismas buvo patenkinęs teikimą analogiškais pagrindais. Tačiau Vilniaus apygardos teismas jį panaikino ir suteikė nuteistajam galimybę, per kurią – nuteistasis atlygino nukentėjusiajam tik 23 Eur turtinės žalos. Prašo tenkinti teikimą, kadangi nukentėjusiojo interesai yra svarbiausi, nukentėjusiajam buvo padaryta didžiulė žala, kuri praktiškai nėra atlyginta.

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – ir Probacijos įstatymas) nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigų), jos metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo prabuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas, t. y. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ar lygtinį paleidimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą išvadai, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis, t. y. kad bausmės tikslai nebus pasiekti neizoliavus asmens nuo visuomenės.

Probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. T. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, jam paskirta galutinė subendrinta – 3 metų laisvės atėmimo bausmė su turto už 1 351,56 Eur konfiskavimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir jam paskirta galutinė subendrinta – 3 metų laisvės atėmimo bausmė su turto už 1 351,56 Eurus konfiskavimu ir 150 MGL (19 500 Lt, atitinkamai 5 647,59 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, S. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti darbą arba pradėti dirbti, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti nukentėjusiajam A. J. iš nuteistojo solidariai su A. A. priteistą turtinę žalą (42 442,25 Eur). Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas kardomajame kalinime. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2024 m. vasario 29 d.

Kaip matyti iš teikimo ir nuteistojo asmens bylos, nuteistojo S. T. priežiūrą Probacijos tarnyba vykdo nuo 2022 m. kovo 28 d. Nuteistasis 2022 m. kovo 31 d. buvo pasirašytinai buvo supažindintas su probacijos sąlygomis, bausmės vykdymo atidėjimo nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (a. b. l. 59). Nustatyta, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuolat dirbo – dirbo (duomenys neskelbtini) (buvo pateikęs tai patvirtinančius duomenis; a. b. l. 88, 105), nuo (duomenys neskelbtini) dirba Lietuvoje (a. b. l. 73F), jo atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų (a. b. l. 36), pagal OASys metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (36 balai). Tačiau nuteistasis S. T. vengė vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą – per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti nukentėjusiajam A. J. solidariai su A. A. priteistą turtinę žalą (t. y. 42 442,25 Eur). Dėl šio įpareigojimo (ir padaryto vieno administracinės teisės pažeidimo) Probacijos tarnyba 2023 m. sausio 11 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kurį minėtas teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nutarė tenkinti. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartis ir teikimas atmestas, nurodant, kad atsižvelgiant į tai, kad terminas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą dar nėra suėjęs, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis S. T. piktybiškai nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.

Teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenimis, nuteistojo S. T. atžvilgiu yra nagrinėjamas antras Probacijos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo iš esmės analogišku pagrindu – dėl įpareigojimo atlyginti solidariai su nuteistuoju A. A. nukentėjusiajam padarytą 42 442,25 Eur dydžio turtinę žalą nevykdymo. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. T. nurodė, kad žalą atlygino tiek kiek galėjo, neturėjo pinigų, jog stengėsi mokėti kas mėnesį ir viso nukentėjusiajam yra atlyginęs apie 1 300 – 1 400 Eur turtinės žalos, o tai patvirtinančius čekius pateikęs teismui 2023 m. sausio mėnesį nagrinėtoje byloje (tačiau nedetalizavo, kokiam teismui ir kokioje tiksliai byloje), o po paskutinio Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimo mediacijoje su nukentėjusiuoju nedalyvavo dėl to, kad jo ten niekas nekvietė. Teismo vertinimu, nuteistasis objektyvių priežasčių, dėl kurių jis per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį realiai neįvykdė jam paskirto teismo įpareigojimo – solidariai priteistos turtinės žalos dalies atlyginimo nukentėjusiajam – nepateikė ir nenurodė.

Be to, kaip matyti iš teikimo medžiagos, nuteistasis S. T. Probacijos tarnybai nėra pateikęs duomenų, nurodančių kiek tiksliai (t. y. kokią sumą) jis yra atlyginęs iš priteistos turtinės žalos dalies nukentėjusiajam. Nors nuteistasis teismo posėdžio metu teigė visus žalos atlyginimo čekius (kvitus) pateikęs teismui dar 2023 m. sausio mėnesį vykusio teikimo nagrinėjimo metu, pabrėžtina, jog Liteko duomenimis, minėtu laikotarpiu nuteistojo S. T. atžvilgiu buvo nagrinėjamas tik Vilniaus apygardos teisme antstolio Mindaugo Dabkaus teikimas Nr. T-2-806/2023 dėl baudos pakeitimo į laisvės apribojimą (t. y. dėl 2012 m. nuteistojo atžvilgiu priimtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos), tačiau iš Liteko duomenų bei priimto procesinio sprendimo nematyti, kad tokie nuteistojo nurodyti duomenys buvo pateikti teismui (ar juolab Probacijos tarnybai). Pats nukentėjusysis A. J. 2024 m. sausio 23 d. Probacijos tarnybai nurodė, kad nuteistasis S. T. atlygino jam tik 1 000 Eur turtinės žalos. Juolab, kad analogiška nuteistojo pozicija matyti ir iš Probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto – mediatoriaus D. Š. 2024 m. vasario 2 d. rašto (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, kad nuteistasis S. T. išreiškė pageidavimą mediacijos būdu spręsti žalos atlyginimo klausimą su nukentėjusiuoju, bet pats negalėjo nurodyti atlygintos sumos dydžio, teigė pateikęs mokėjimo kvitus teismui. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, probacijos laikotarpiu nuolat dirbo – tiek (duomenys neskelbtini) (kurioje teigė uždirbęs apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį), tiek dabar dirba Lietuvoje, tačiau per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (t. y. iš esmės per 2 metus) nukentėjusiajam atlygino tik apie 4 procentus (skaičiuojant nuteistojo naudai, jog kaip jis yra nurodęs yra atlyginęs apie 1 400 Eur) iš jam solidariai (kartu su nuteistuoju A. A.) priteistos nukentėjusiajam A. J. atlygintinos 42 422,25 Eur turtinės žalos, t. y. proporcingai itin mažą ir nežymią priteistos turtinės žalos dalį. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis S. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebuvo suinteresuotas tinkamai vykdyti teismo nuosprendžiu paskirto įpareigojimo, nedėjo jokių realių pastangų užtikrinti bent protingam daliniam įpareigojimo įvykdymui, nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, taip sąmoningai nevykdė jam paskirto teismo įpareigojimo.

Nors teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas laikėsi pozicijos, kad nuteistajam nepagrįstai buvo daromas spaudimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti visą jam priteistą nukentėjusiajam padarytos žalos dalį, bei nurodė, kad ir pats nukentėjusysis turėjo dėti pastangas (t. y. kreiptis į antstolius) dėl jam priteistos žalos atlyginimo, bei pasiuntus realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę nukentėjusiajam nebus atlyginta žala, tačiau teismas nesutinka su šia nuteistojo gynėjo pozicija. Pabrėžtina, kad nuteistojo S. T. nusikalstamais veiksmais (atliktais kartu su nuteistuoju A. A.) nukentėjusiajam A. J. buvo padaryta turtinė žala. Teismas, nuteistajam paskyręs laisvės atėmimo bausmę ir atidėjęs jos vykdymą nusprendė, kad padaryta žala bus greičiau ir efektyviau atlyginta nuteistajam ne realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidedant, ir taip bus pasiekta teisinga nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyra. Pažymėtina, kad nuo paskutinio teikimo nagrinėjimo (kuomet pirmos instancijos teismas tenkino teikimą, o aukštesnės instancijos nutartį panaikino ir teikimą atmetė) apygardos teismas nuteistajam buvo išreiškęs pasitikėjimą ir suteikęs progą įvykdyti jam paskirtą teismo įpareigojimą. Visgi, teismas pažymi, kad nuo minėto Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimo praėjo daugiau nei du mėnesiai, per kuriuos nuteistasis S. T. nurodė nukentėjusiajam atlyginęs tik 23 Eur turtinės žalos. Įvertinus tai, ir tai kas jau minėta, pripažintina, kad nuteistasis ir būdamas laisvėje faktiškai nesiėmė jokių veiksmų siekiant iš esmės atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Kaip matyti iš minėto Rašto, mediacijos proceso metu paaiškėjo, kad nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, jo darbo sutartyje yra nurodytas darbo užmokestis –(duomenys neskelbtini) Eur/mėn., dėl to nurodoma, jog S. T. turi galimybę priteistą žalą nukentėjusiajam atlyginti operatyviau (a. b. l. 128).

Įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistasis S. T. sąmoningai, sistemingai ir piktybiškai nevykdė teismo paskirto įpareigojimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą be pateisinamų priežasčių. Nuteistasis, minėta, yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jis turėtų sveikatos problemų, objektyviai užkertančių kelią nuteistajam dirbti, visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbo gerai apmokamą darbą užsienyje, šiuo metu yra taip pat dirbantis, dėl to manytina, jog nuteistasis turi galimybę realiai norėdamas iš tikrųjų atlyginti bent ženklią dalį žalos nukentėjusiajam – dirbti tiek geriau apmokamą darbą, tiek daugiau nei vienu etatu. Be to, yra galimybės gauti lėšų ne tik iš darbo santykių, tačiau ir jas pasiskolinant (gaunant kreditą, paskolą ar pan.) tiek iš juridinių, tiek ir iš fizinių asmenų ar giminaičių. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad nuteistasis aktyviai būtų siekęs ir ėmęsis realių veiksmų, kad gautų lėšų žalos atlyginimui. Būtent nuteistojo pareiga buvo ieškoti būdų, kaip tai padaryti, kontaktuoti, tartis su nukentėjusiuoju bei spręsti šį klausimą.

Pažymėtina, kad tik teismo pasitikėjimo vertas asmuo, nekeliantis grėsmės visuomenei, dedantis pastangas koreguoti savo elgesį, gyvenantis nepažeisdamas įstatymo leidėjo nustatytų ir visuomenėje priimtų reikalavimų, įgyvendinantis savo teises nepažeidžiant kitų asmenų interesų, nepamirštant kiekvienam asmeniui kylančių pareigų gali resocializuotis visuomenėje ir skirtą bausmę atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad S. T. bausmės vykdomo atidėjimo laikotarpiu nedėjo aktyvių pastangų ir piktybiškai vengė tinkamai įvykdyti teismo paskirtą įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą bei nesistengė savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai, paskyrus nuteistajam S. T. bausmės vykdymo atidėjimą, nebuvo pasiekti. Atsižvelgiant į tai, yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, skirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, dėl šių priežasčių Probacijos teikimas tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsniu, 2 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam S. T. panaikinimo.

Panaikinti S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, skirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Asmens bylą nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.