Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo R. S. turtui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 19 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. S. kaltinamas tuo, jog dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2008 m. pradžios iki 2012 m. sausio 25 d. organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat kartu su V. B. (V. B.), R. J. (R. J.), R. P., A. K. (A.K.), J. F. (J.F.) ir kitais nusikalstamo susivienijimo nariais neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, sprogmenimis ir šaudmenimis, įsibrovęs į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas pagrobė svetimą turtą, padarė plėšimus, sukčiavimus, prievartavo svetimą turtą, sugadino svetimą turtą, organizavo fizinės ir psichinės prievartos panaudojimą prieš nusikalstamo susivienijimo narius, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos bei padarė kitus nusikaltimus, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (65 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (7 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (19 nusikalstamų veikų), 187 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 289 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti ir kitiems asmenims, tačiau nagrinėjamas laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimas su jais nėra susijęs.Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 21 d. nutarimu R. S. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jam nuosavybės teise priklausančiam turtui, t. y. gyvenamosioms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioms (duomenys neskelbtini) nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant nurodytą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti, o šio turto saugotoja paskirta S. S.. Vėliau šio apribojimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo R. S. turtui buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 19 d.Kaltinamasis R. S. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą jo turtui, t. y. gyvenamosioms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).Skunde nurodoma, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir nemotyvuota tai rodo teismo šališkumą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus. Be to, laikinas nuosavybės teisių apribojimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitais įstatymais garantuotą teisę į nuosavybės neliečiamumą. Kaltinamasis skunde teigia, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas asmuo ar asmenys, kurių civilinio ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui būtina laikinai apriboti nuosavybės teisę, jų duomenys, taip pat civilinio ieškinio dydis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 152 straipsnis 1 dalis 5 punktas), o apriboti nuosavybės teisę abstraktaus arba dar nepareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui, negalima. Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino aplinkybės, jog turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, R. S. nuosavybėn perėjo pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. buvo įgytas ne nusikalstamu būdu. Kaltinamasis mano, kad jo šeimos nariai taip pat laikytini šio turto savininkais. Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje teismas iš naujo apribojo kaltinamojo nuosavybės teisę, t. y. toje pačioje byloje kelis kartus taikė laikiną nuosavybės teisės apribojimą tais pačiais pagrindais bei tam pačiam turtui, dėl to buvo pažeistos BPK 151 straipsnio nuostatos.Kaltinamojo R. S. skundas atmetamas.R. S. skunde nepagrįstai teigiama, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir nemotyvuota. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Be to, BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. civilinio ieškinio užtikrinimui baudžiamajame procese arba galimam turto konfiskavimui (BPK 151 straipsnio 1 dalis). Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas yra pateisinamas siekiamais ir svarbiais BPK nustatytais tikslais, šiuo atveju – civilinių ieškinių užtikrinimui. Bylos medžiagoje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų V. L., A. G., V. B., liudytojų R. P., V. K., R. J., S. R. parodymuose, kratų protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos, nes visi šie klausimai bus išspręsti išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme.Bylos duomenys patvirtina, jog R. S. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, dėl kurių padaryta didelė žala. Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšta daugiau nei devyniasdešimt civilinių ieškinių, kurių bendra reikalavimų suma viršija 1 097 411,00 Lt (317 832,19 Eur). Taigi, Vilniaus apygardos teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino R. S. turtui pratęsimo, nepažeidė bendrųjų ir specialiųjų aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Dėl to kaltinamojo argumentai dėl netinkamo BPK 151 ir BPK 152 straipsnių taikymo ir jo konstitucinių teisių pažeidimo yra nepagrįsti. Kaltinamasis skunde taip pat nurodo, kad teismas skundžiamojoje nutartyje nenurodė asmens ar asmenų, kurių pareikštų civilinių ieškinių reikalavimų užtikrinimui laikinai apribota R. S. nuosavybės teisė, tačiau skundžiama nutartis buvo priimta įvertinus baudžiamosios bylos duomenis apie pareikštus civilinius ieškinius, todėl asmenų, kurių ieškinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė, neišvardinimas nelaikytinas pažeidimu, dėl kurio būtų galima naikinti skundžiamą nutartį.Kaltinamasis skunde nurodo, jog turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, R. S. nuosavybėn perėjo pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), šis turtas priklauso ir kitiems asmenims. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, klausimo dėl areštuoto turto priklausomumo kitam asmeniui ir jo kilmės nesvarsto. Šiuos klausimus išspręs bei įvertins pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą. Be to, kaltinamasis neteisus skunde nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi iš naujo laikinai apribojo jo nuosavybės teises. Iš skundžiamos nutarties turinio aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad teismas trims mėnesiams pratęsė laikiną R. S. nuosavybės teisės apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.Įvertinęs nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu kaltinamojo R. S. nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.