Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria S. S. laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 19 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. S. kaltinamas tuo, jog dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2008 m. pradžios iki 2012 m. sausio 25 d. organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat kartu su V. B. (V. B.), R. J. (R. J.), R. P., A. K. (A. K.), J. F. (J. F.) ir kitais nusikalstamo susivienijimo nariais neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, sprogmenimis ir šaudmenimis, įsibrovęs į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas pagrobė svetimą turtą, padarė plėšimus, sukčiavimus, prievartavo svetimą turtą, sugadino svetimą turtą, organizavo fizinės ir psichinės prievartos panaudojimą prieš nusikalstamo susivienijimo narius, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos bei padarė kitus nusikaltimus, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (65 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (7 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (19 nusikalstamų veikų), 187 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 289 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti ir kitiems asmenims, tačiau nagrinėjamas laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimas su jais nėra susijęs.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2012 m. vasario 1 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, buvo laikinai apribota S. S., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į 2012 m. sausio 25 d. kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), seife rastus ir paimtus grynuosius pinigus - 7000 Lt, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, jį naudoti, juo disponuoti. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas. Pasibaigus taikytos procesinės prievartos priemonės terminui, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi vėl laikinai apribota S. S. nuosavybės teisė į 2012 m. sausio 25 d. kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), seife rastus ir paimtus 7000 Lt, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, jį naudoti ir juo disponuoti, trijų mėnesių laikotarpiui. Vėlesnėmis teismų nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas trijų mėnesių laikotarpiui į S. S. nuosavybės teise 2012 m. sausio 25 d. kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), seife rastus ir paimtus 7000 Lt, paliekant visišką nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, jį naudoti ir juo disponuoti, apribojimo terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 19 d. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog lėšos, į kurias apribotos nuosavybės teisės, galimai priklauso R. S. bei galimai gautos iš nusikalstamų veikų. Teismas padarė išvadą, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę, todėl turto konfiskavimo užtikrinimui procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra reikalinga, todėl ji pratęstina.

Asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota - S. S. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir nemotyvuota. Skundžiamojoje nutartyje klaidingai nurodomos datos, nes faktiškai paskutinė nutartis dėl nuosavybės teisės apribojimo į S. S. priklausančius pinigus buvo priimta 2015 m. rugsėjo 19 d., o ne 2014 m. kovo 4 d., kaip nurodyta skundžiamojoje nutartyje. Skunde teigiama, kad S. S. ir jos dukrai priklausantis turtas negali būti konfiskuotas, nes joms byloje kaltinimai nėra pareikšti, jos nėra atsakingos už buvusio vyro bei tėvo veiksmus. S. S. bei jos dukra nėra subjektai, kurių atžvilgiu gali būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Nurodoma, kad teismo samprotavimai bei prielaidos dėl paimtų pinigų priklausomumo R. S. nepatvirtinti jokiais įrodymais, neatitinka faktinėms aplinkybėms, nes kambario spintoje nuo senų laikų kabėjo S. S. tėvui priklausanti sena vyriška striukė, kurios R. S. net nenešiojo, minėtoje striukėje įprastai S. S. ir jos dukra laiko visokius raktus, tame tarpe ten buvo laikomas raktas nuo seifo, apie minėtas aplinkybes R. S. net nežinojo. Dėl minėtų aplinkybių S. S., jos dukra ir pats R. S. buvo apklausti tik 2012 m. spalio mėnesį, tai yra daugiau nei po 8 mėnesių, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, net neatsižvelgė į jų parodymuose išdėstytas aplinkybes, nors savo parodymuose jie visi nurodė, kad R. S. S. S. priklausančiame bute neturėjo jokio jam priklausančio turto, neturėjo net raktų nuo buto ir, jei R. S. norėjo susitikti su dukra S. S. bute, visada tarėsi iš anksto. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog minėti S. S. bute surasti pinigai yra gauti iš nusikalstamos veikos. S. S. ir jos dukra dirba, turi legalius pragyvenimo šaltinius, minimi pinigai buvo įgyti teisėtais būdais, sąžiningai. Paimti pinigai buvo S. S. su dukra santaupos. Nors R. S. ir lankėsi S. S. bute, tačiau jame nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, R. S. priklausančių daiktų bei pinigų bute nebuvo ir nėra.

S. S. skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Be to, pažymima, kad BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, konfiskuojamas tas pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis esantis turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. S. pinigines lėšas buvo pratęsta, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Kaltinimai yra pareikšti buvusiam S. S. vyrui R. S., kuris kaltinamas ir nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtų pajamų gavimu, padarymu. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog kaltinamasis R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų V. L., V. B., A. G. ir kt., liudytojų R. P., R. J., V. K., S. R. ir kt. parodymuose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2012 m. sausio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu S. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu vyriškoje striukėje buvo rasti raktai nuo seifo, kurį atidarius buvo rasti ir paimti grynieji pinigai - 7000 Lt. Iki kratos atlikimo kaltinamasis R. S. lankėsi minėtame bute, palaikė ryšius su buvusia žmona bei vaikais, iki jo sulaikymo tam tikru metu gyveno minėtame bute. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant byloje užtikrinti galimą turto konfiskavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. S. pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojo terminą į pinigines lėšas – 7000 Lt.

S. S. skundo argumentai, kad negali būti konfiskuojamos jai ir dukrai priklausančios piniginės lėšos – 7000 Lt, gali būti konfiskuojamas tik buvusiam vyrui R. S. priklausantis turtas, nepagrįsti. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72³ straipsnį išplėstinis turto konfiskavimas gali būti taikomas ir kaltininko šeimos nariams. Iš šių įstatymo normų seka, jog valstybės nuosavybėn paimamas tiek pas kaltininką, tiek pas kitus asmenis esantis konfiskuotinas turtas. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, klausimo dėl areštuoto turto priklausomumo kitam asmeniui ir jo kilmės nesvarsto. Bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje galutinį sprendimą, turės įvertinti areštuoto turto kilmę ir kam jis priklauso. Todėl skundo argumentai, jog pinigai, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, gauti teisėtu būdu ir priklauso ne kaltinamajam R. S., šiuo atveju nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nutartį.

Nors skundžiamojoje nutartyje nurodyta klaidinga nutarties, kuria buvo laikinai apribota S. S. nuosavybės teisė į pinigines lėšas, data (nurodyta 2014-03-04, o turėtų būti 2014-03-06), tačiau tai vertinama kaip rašymo apsirikimas, kuris nekeičia nutarties esmės. Priešingai nei nurodyta skunde, Vilniaus apygardos teismas nurodė nutartį, kuria buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o ne paskutinę nutartį, kuria 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (T. 80, b. l. 208-209).

Byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad R. S. gali būti taikomas turto konfiskavimas, be to, nutartyje pagrįstai konstatuota, kad nėra išnykę BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti procesinės prievartos priemonės pagrindai.

Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į S. S. kratos metu rastas ir paimtas pinigines lėšas, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl galimo turto konfiskavimo įvykdymas. Todėl šioje baudžiamojoje byloje turi būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. S. pinigines lėšas. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis.

Taikant procesines prievartos priemones, be abejonės, visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Kaip minėta, šiuo atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. S. S. teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.