Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Dariaus Kantaravičiaus ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo O. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2022 m. liepos 11 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. O. P. atlieka bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (38 veikos), 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 24 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis pakeistas: bausmės, paskirtos pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (38 veikos), 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 24 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį sumažintos ir paskirta galutinė - 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.2. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 11 mėnesių 21 diena. Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 28 d., pabaiga – 2023 m. birželio 28 d.

2. Komisijos 2022 m. liepos 11 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam O. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi jis praeityje teistas, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ketvirtą kartą, pripažintas recidyvistu, taikytos švelnesnės bausmės nebuvo veiksmingos, asmuo turi didelių finansinių įsipareigojimų. Nuteistasis, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Nuteistojo skundas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atmestas, motyvuojant tuo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis O. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

3.1. Skunde nurodo, kad teismas rėmėsi išimtinai Komisijos priimtu nutarimu, kurį atkartojo ir nevertino skunde pateiktų argumentų. Komisija, svarstydama lygtinio paleidimo klausimą, neindividualizuoja padarytų išvadų, o nutarimus surašo šabloniškai. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalimi, pradeda svarstyti galimybę taikyti lygtinį paleidimą, nes jo nusikalstamo elgesio rizika žema arba padarė akivaizdžia pažangą, tačiau iš nutarimo turinio seka, kad jam net negalėjo būti suteikta lygtinio paleidimo svarstymo galimybė.

3.2. Skunde pažymi, kad nutartyje, kaip ir Komisijos nutarime, yra apsiribojama padarytų nusikalstamų veikų ir ankstesnių teistumų vertinimu. Teismas neanalizavo ir neatsižvelgė į jo socialinius ryšius ir galimybes adaptuotis laisvėje. Skundžiamoje nutartyje yra netinkamai vertinamos faktinės aplinkybės. Teismas klaidingai nurodo, kad jis, turėdamas stabilią darbovietę, įvykdė finansinio pobūdžio nusikaltimą. Nuolatinę darbovietę surado, kai buvo pakeista kardomoji priemonė - suėmimas ir buvo paleistas į laisvę. Surado darbą ir nepertraukiamai nuo 2016 m. spalio 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dirbo E. D. firmoje „E.“ ir jokio nusikaltimo per tą laikotarpį nepadarė. Teismas ne tik nevertino jo galimybės adaptuotis laisvėje, nes E. D. firma „E.“ sutinka priimti atgal į darbą, kas patvirtina, jog turi stiprius ryšius su darboviete, gali tinkamai adaptuotis laisvėje, bet ir netinkamai vertino faktines aplinkybes, ko pasėkoje padarė klaidingą išvadą apie jo asmenybę charakterizuojančius duomenis.

3.3. Skunde akcentuojama, kad teismas visiškai nevertino ir nepasisakė apie jo asmenybę lygtinio paleidimo kontekste, kad nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. birželio 12 d. buvo taikoma kardomoji priemonė - suėmimas. Nutartyje, kaip ir Komisijos nutarime, akcentuojami tik tie nuosprendžio ir jo asmenybę apibūdinantys veiksniai, kuriais pagrindžiamas Komisijos sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kardomajame kalinime išbūtas laikas, t. y. 2 metai ir 9 mėnesiai yra įskaičiuotas į bausmės laiką. Tai paskirtos bausmės dalis, kurią atliko ir kuri turi būti vertinama, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į skunde pateiktus argumentus dėl 7 metų laikotarpio nuo kardomosios priemonės pakeitimo iki nuosprendžio priėmimo, kurie paveikė jo asmenybę ir sumažino pakartotinio elgesio riziką iki minimumo. Pakeitus kardomąją priemonę į švelnesnę, per 7 metus būdamas laisvėje, nepadarė nei vieno naujo nusikaltimo ar nusižengimo, kas patvirtina įvykusį teigiamą asmenybės pasikeitimą. Komisija, pasitelkusi OASys metodiką, atliko rizikos vertinimą, kuris yra statistinis, t. y. ateities elgesio prognozė daroma surinktos statistinės informacijos pagrindu ir nesuteikia patikimos informacijos apie pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

3.4. Nuteistojo teigimu, teismas nevertino, kad jis yra pateikęs prašymą papildomai išskaičiuoti iš jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų. Šiai dienai pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus iš galimos per mėnesį disponuoti pinigų sumos, vykdomas priverstinis išieškojimas. Taip pat pateikė prašymą, kad būtų papildomai pervedamos lėšos išieškojimą vykdantiems antstoliams. Šiai dienai galimybės atlyginti žalą yra labai ribotos, bet disponavimas lėšomis, kurias turi, patvirtina, kad suvokia savo materialinę atsakomybę prieš nukentėjusiuosius asmenis ir stengiasi papildomai dengti priteistus įsiskolinimus.

3.5. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nutartyje nurodoma, jog dabartinis teistumas yra penktas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje yra nurodyta, kad jis yra teistas 1 kartą. Vadovaujantis BK, ankstesni teistumai išnykę ir jis yra teistas tik 1 kartą.

4. Nuteistojo O. P. skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą, nuteistojo O. P. asmens byloje esančius duomenis, įvertinęs skundžiamą nutartį ir nuteistojo skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam O. P. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Atkreiptinas dėmesys, kad apygardos teismui pateiktą skundą nuteistasis O. P. iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje buvo motyvuotai pasisakyta. Naujų esminių duomenų ar faktų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, nuteistasis savo skunde nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrinęs apeliacinės instancijos teismas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius nuteistąjį O. P. charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo O. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pagal OASys metodiką, yra priskiriama vidutinei. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kartu akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje.

8. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis O. P. bendrauja ir palaiko ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausminėmis nuobaudomis pataisos įstaigoje nebaustas, dalyvavo vienoje veikloje ir 2022 m. gegužės 25 d. kreipėsi į VĮ ,,M. A.“ dėl darbo pataisos įstaigoje. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį paklusti įkalinimo įstaigoje esančioms vidaus tvarkos taisyklėms ir rėžimo reikalavimams, tačiau nėra pakankamos nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui, t. y. lygtinio paleidimo taikymui, kadangi kiti byloje esantys duomenys teisėjų kolegijai kelia pagrįstas abejones dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Be to, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo tendencingai, tinkamai neatsižvelgdamas į nuteistojo pastangas pasitaisyti. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, O. P. lygtiniam paleidimui vis tik nepakako. Nors skunde nuteistasis teigia, kad nebuvo atsižvelgta į jo elgesį, taikant kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau pažymėtina, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vertinamas nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę (nagrinėjamu atveju – atvykus atlikti bausmės į (duomenys neskelbtini)).

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju vis dar išlieka net 9 kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, lėšų valdymo sunkumai, anksčiau arba šiuo metu jam įtaką darė asocialios grupės, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai vertinti savo elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju nustatyti 5 dinaminiai ir 4 statiniai kriminogeniniai veiksniai.

10. Nuteistasis O. P. praeityje teistas 4 kartus, būdingas nusikaltimų modelis, kadangi praeityje vyrauja teistumai už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, dabartinės nusikalstamos veikos sunkesnės, lyginant su įvykdytomis praeityje. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, besikartojantį nusikalstamą elgesį, o tai liudija, kad ankstesni teistumai ir atliktos bausmės įkalinimo įstaigose nepasiekė bausmės tikslų, nepakeitė nuteistojo mąstymo, jis nedarė išvadų dėl savo elgesio ir toliau nusikalsdavo. Praeities teistumai kartu liudija, kad O. P. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties susiformavusių nusikalstamų antivisuomeninių nuostatų. Be to, šios aplinkybės kartu teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartos savo priešingo teisei elgesio, juo labiau, kad nuteistasis praeityje yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, darydamas naujas nusikalstamas veikas. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad teismas ir Komisija klaidingai traktuoja jo teistumus, nurodydama, kad šis teistumas yra penktasis, nors jis yra teistas tik vieną kartą. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas. Teistumas BK 97 straipsnio prasme yra nuteisimo apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Sutiktina su nuteistuoju, kad, kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (BK 97 straipsnio 6 dalis). Vis dėlto, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teistumo pasibaigimas negali būti suprantamas taip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad šis teistumas O. P. yra penktasis (skaičiuojant tiek išnykusius, tiek ir neišnykusius teistumus), BK ir BPK normų nepažeidė. Pažymėtina, kad ankstesni asmens teistumai yra vertinami kaip nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014).

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal vykdomuosius dokumentus O. P. turi išmokėti 25 265,73 Eur, tačiau yra sumokėjęs vos 37 Eur. Kolegijos vertinimu, tai gali būti paskata nusikalsti ir lėšų pragyvenimui siekti neteisėtais būdais, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu atlieka bausmę, pobūdį. Nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų sritis yra tiesiogiai susijusi su jo įvykdytomis nusikalstamomis veikomis, todėl vertinama, kad nuteistajam yra būdingi riboti lėšų tvarkymo įgūdžiai, sunkumai planuojant ir paskirstant turimas pajamas, savo finansinės padėties neįvertinimas ir orientavimasis į savo poreikių tenkinimą. Nors nuteistasis skunde teigia, kad yra pateikęs prašymą pataisos įstaigai papildomai išskaičiuoti iš jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų, pateikė prašymą dėl įdarbinimo, tačiau akcentuotina, kad nuteistasis šiuo metu pataisos įstaigoje nedirba, yra išlaikomas artimųjų, o atvykęs į pataisos namus nesutiko dirbti administracijos siūlomo darbo. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis aukščiau iškelia savo materialinių poreikių tenkinimą, nei siekį atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą nuteistiesiems. Nors pataisos įstaiga yra gavusi E. D. firmos „E.“ pažymą, kad, taikius lygtinį paleidimą nuteistajam, priimtų jį dirbti, tačiau ši pažyma yra deklaratyvi ir neužtikrina aplinkybės, kad nuteistasis išties realiai dirbs.

12. Nagrinėjamu atveju nuteistasis O. P. atlieka bausmę už tai, kad organizavo nusikalstamą ginkluotą susivienijimą, skirtą daryti sunkius nusikaltimus (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, vagystės, plėšimai, turto prievartavimai, sukčiavimai, svetimo turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir jam vadovavo. Taigi, nuteistasis bausmę atlieka už itin pavojingas ir sunkias nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį tiek jo paties, tiek ir nusikalstamų veikų pavojingumą. Sutiktina su nuteistuoju, kad ankstesni teistumai, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

13. Neigiamai nuteistąjį O. P. charakterizuoja ir aplinkybė, kad kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo jis neigia, o, bylą nagrinėjant teisme, kaltės nepripažino. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

14. Socialinio tyrimo išvadoje gausu ir kitų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Nurodoma, kad O. P. sieja stiprūs ryšiai su kriminalinį elgesį palaikančių asmenų kompanija, save vertina neadekvačiai, kaip gerą asmenybę. Daromiems nusikaltimams išryškėja agresyvus/kontroliuojantis elgesys, nusikalstamos veikos buvo gerai apgalvotos, pasiruoštos, tad nebuvo įvykdytos impulsyviai. O. P. iš dalies įvardina problemines sritis, tačiau kyla problemų su pasekmių suvokimu, kadangi nėra empatiškas aukoms, įvertina tik nusikalstamo elgesio pasekmes sau. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistasis kritiškai nevertina nei savo paties asmenybės, nei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos nukentėjusiesiems, nesupranta savo elgesio priešiškumo visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, įstatymams.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo O. P. skundą dėl Komisijos nutarimo, savo sprendimą argumentavo, jį pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis Socialinio tyrimo išvadoje ir asmens byloje esančiomis aplinkybėmis. Kolegijos vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra žema ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam O. P. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo O. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.