- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- 1-44-211/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01571-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Audrius Cininas, Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- B. K.
- Advokatai
- Girdutis Vainius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Lauretos Ulbienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nidos Vigelienęs,
viešame teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje (toliau BPK ) numatyta tvarka, naudojantis vaizdo-telekonferenciniu ryšiu su Ispanijos Karalyste, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
B. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, šiuo metu nuo 2016-06-01 atlieka 6 metų 1 dienos laisvės atėmimo bausmę Įspanijos Karalystėje, gyveno (duomenys neskelbtini), išsilavinimas pagrindinis, vedęs, teistas:
-2001-03-28 Ignalinos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 1961m. BK 271 str. 2d. laisvės atėmimu 1 m. su 300 Lt vertės turto konfiskavimu. Pritaikius 1961m. BK 47¹str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
-2001-08-30 Anykščių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 271 str. 2d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. su 300 Lt. vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961m. BK 42 str., šią bausmę subendrinus su Ignalinos r. apylinkės teismo 2001-03-28 nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausmė: laisvės atėmimas 2 m. su 300 Lt. vertės turto konfiskavimu;
-2001-10-22 Švenčionių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 271 str. 2d., 278 str. 1d. laisvės atėmimu 6 mėn. su 300 Lt. vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 str., ši bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais, paskirta subendrinta bausmė: laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn. ir 300 Lt. vertės turto konfiskavimas, bausmę atliko 2003-06-18;
-2005-04-22 Švenčionių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3d. dėl 5 nusikaltimų laisvės atėmimu 7 m., 2007-12-18 lygtinai paleistas iš pataisos namų Alytaus r. apylinkės teismo 2007-12-04 nutartimi, iš įskaitos išbrauktas 2010-12-13;
-2012-11-14 Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 199² str. 1d. 18460 Lt bauda;
teistumas neišnykęs;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso( toliau BK )24 str.3d. 22 str.1d. ir 178 str. 2d., 178 str. 2d., 187 str. 1d., 24 str. 3d. ir 140 str. 1d., 24 str. 178 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. K. , veikdamas bendrai su T. M., A. U., nuteistais Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu (jis nėra įsiteisėjęs), su R. J., R. P., prieš kuriuos ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ str., A. K. (A. K.), prieš kurį baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, turint tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į patalpą-parduotuvę sekančiomis aplinkybėmis :
2011-03-29 apie 02.00 val., jis, A. U., T. M., A. K. kūju išdaužė parduotuvės dviejų durų stiklus – 4200 Lt (ekv. 1216,40 Eurų) vertės, ir įsibrovė į patalpą – parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. J. ir R. P. žvalgė aplinką, kad užtikrintų saugų nusikalstamos veikos padarymą bei netrukdomą pasitraukimą iš nusikaltimo padarymo vietos, pasikėsino pagrobti AB „Swedbank“ priklausantį bankomatą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nepavyko išardyti minėto bankomato, ir tęsiant nusikalstamą veiką, B. K., A. U., T. M. ir A. K., tuo pačiu kūju sudaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ stiklinio prekystalio, po kuriuo buvo sudėti juvelyriniai dirbiniai, stiklus – 2006 Lt (ekv. 580,97 Eurų) vertės, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 69 vienetus sidabro grandinėlių – 3842,02 Lt vertės, 38 vienetus sidabro apyrankių – 5640,41 Lt vertės, 152 vienetus sidabro auskarų – 2851,52 Lt vertės, 67 vienetus sidabro pakabukų – 1894,15 Lt vertės ir 18 vienetų sidabro žiedų – 470,45 Lt vertės, iš viso turto pagrobė už 14698, 55 Litus (ekv. 4257,98 Eurus). Tokiu būdu B. K. kartu su kitais padarė 1216,40 Eurų materialinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 4837,97 Eurų materialinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“.
B. K. , veikdamas bendrai su V. L., J. F., A. S., kurie nuteisti Vilniaus apygardos teismo 2018m. gegužės 2d. nuosprendžiu (jis nėra įsiteisėjęs), su R. P., prieš kurį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BK39¹ str. nežymiai sutrikdė R. Z. sveikatą, o būtent:
A. S., turėdamas tikslą atkeršyti nuolatos triukšmaujančiam ir piktybiškai jo (A. S.) atžvilgiu besielgiančiam kaimynui R. Z. bei pastarąjį pagąsdinti, paprašė R. P., kad šis organizuotų R. Z. sumušimą. R. P., vykdydamas A. S. prašymą, 2011 m. rugpjūčio 30 d., apie 6.20 val., automobiliu „Infiniti FX45“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė B. K., J. F., V. L. (duomenys neskelbtini) kurie, įėję į šio namo laiptinę, J. F. - tarp 3 ir 4 namo aukštų, o B. K. su V. L. tarp 2 ir 3 aukštų, laukė iš buto, esančio 3-iame aukšte išeinančio R. Z.. R. Z. išėjus iš buto, J. F. sudavė pastarajam vieną smūgį kumščiu į pilvą ir ne mažiau kaip du smūgius į veidą. B. K. ir V. L. sudavė ne mažiau kaip po tris smūgius R. Z. į galvos ir veido sritis, padarydami R. Z. nubrozdinimą ir kraujosruvą dešinės akies srityje, nubrozdinimą dešinės ausies kaušelyje, t.y. nežymiai sutrikdė R. Z. sveikatą.
B. K., veikdamas bendrai su J. F., V. L., kurie nuteisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2d. nuosprendžiu(nuosprendis nėra įsiteisėjęs, su R. P. ir R. J., prieš kuriuos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BK39¹ str., ir su dviem tyrimo nenustatytais asmenimis, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o būtent, 2011 lapkričio mėn., turint tikslą pagrobti svetimą turtą, R. P., gavęs informaciją apie nesaugomus laidus prie Gariūnų turgavietės, Vilniuje, ir sumanęs pagrobti minėtus laidus, išardyti bei išgauti varį, kurį realizavus galima gauti pinigų, šią informaciją perdavė R. J., V. L., J. F., B. K. ir pakvietė dalyvauti apie nusikalstamos veikos padarymą nežinojusį E. T. (E. T.). B. K. Utenoje surado nusikalstamai veikai daryti tinkamą automobilį– nenustatytą baltos spalvos „Ford Trasit“ mikroautobusą, į kurį bus sukrauti pagrobti laidai. 2011 m. lapkričio mėn., bet ne vėliau kaip 28 d., iš anksto susitarę B. K., R. P., R. J. ir tyrimo nenustatytas asmuo mikroautobusu „Ford Transit“, apie nusikalstamos veikos padarymą nežinojęs E. T., J. F. ir V. L. pastarojo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie Gurelių g. 61B, Vilniuje, kur atokiau palikę automobilius, V. L. žvalgė aplinką, kad užtikrintų saugų nusikalstamos veikos padarymą bei netrukdomą pasitraukimą iš nusikaltimo padarymo vietos, o R. P., R. J., J. F., B. K. ir E. T. pateko į neaptvertą, nesaugomą teritoriją, įlindo į neužrakintą medinį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pagrobė 20 km kabelio, tai yra 2000 kg vario vielos, tokiu būdu padarė 12 000 Lt (ekv. 3502,83 Eur) materialinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gautus už parduotą pagrobtą varį pinigus pasidalijo R. P., R. J., J. F. V. L., B. K., R. P. dalį – 1000 litų davė E. T..
Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimo, pasikėsinimo pavogti B „Swedbank“ turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystės, turto sugadinimo, padarytų 2011-03-29 apie 02.00 val.
Kaltinamasis B. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 4 b.l. 30), tiek teisme kaltu dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir paaiškino, kad šį nusikaltimą suorganizavo R. P.. Jo nurodymu naktį jį ir T. M. bei du narkomanus, galėjo tai būti Uchov ir Kuznecov, atvežė prie automobilio Renault Safrani, liepė jam tuo automobiliu atvažiuoti iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Šiaurės gatvėje. Į šį automobilį visi persėdo, išskyrus R. P., kuris iš tos vietos, kur buvo automobilis Renault Safrani, išvažiavo kitu automobiliu. Su visais atvažiavus prie tos parduotuvės, abu narkomanai ir T. M., taip pat, atrodo ir jis, suėjo į parduotuvę, prieš tai kažkuris išmušė įėjimo durų stiklą. Jie bandė išjudinti bankomatą, tačiau nepavyko, tada narkomanai kažką sudaužė . Po to vėl visi sulipo į automobilį, kuriuo jie nuvažiavo pagal T. M. nurodymą į miškelį. Ten jau buvo R. P. ir R. J.. R. P. pyko, kad buvo daužomi stiklai, sakė, kad reikėjo imti seifą, o ne stiklus. Jis nematė jokių juvelyrinių dirbinių, nieko iš tos vagystės negavo. Jis nematė, kad R. J. būtų buvęs parduotuvės viduje, jei gerai pamena, jis turėjo lyg saugoti .
T. M., nuteistas dėl šių nusikaltimų Vilniaus apygardos teismo 2018-05-02 nuosprendžiu (jis nėra įsiteisėjęs) tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b.l. 20-21), tiek teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje buvo priimtas minėtas nuosprendis, kaltu dėl šių nusikaltimų padarymo pilnai prisipažino ir parodė, kad 2011 metais, tiksliai neatsimena kada, jam R. P. pasiūlė pagrobti iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Vilniuje, Naujojoje Vilnioje, bankomatą. Vagystėje dalyvavo jis, R. P., R. J.. B. K. ir U. su K. , juos surado R. P.. Apsitarus ką kaip darys, R. P. davė jam kaukę ir telefoną. R. P. pasakė planą ir vadovavo. Automobilį „VW Multivan“ paliko prie parduotuvės su veikiančiu varikliu, jis, B. K. ir du narkomanai (A. K. ir A. U.) nuėjo į parduotuvę. R. P. su R. J. važinėjo keliu ir stebėjo aplinką. Pagal planą jis turėjo kūju išmušti lango stiklą. Prie parduotuvės jis , veidą pridengęs kauke , laikė kūjį, bet kažkas kitas išdaužė parduotuvės durų stiklą, įėjo į vidų, bandė išjudinti bankomatą. Nepavykus apie tai jie pranešė R. P., kuris per telefoną girdėjo, ką visi kalba. Jam telefonu R. P. pasakė kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ yra juvelyrinių dirbinių parduotuvė bei pasakė eiti imti ten. Tuo pačiu kūju buvo išdaužtos vitrinos, jie visi griebė tai, kas jose buvo ir greit pasišalino. Visi nuvažiavo į mišką link Galgių. Pavogtus sidabrinius papuošalus išmetė miške, R. P. neleido jų pasilikti. Jokių pinigų jis negavo.
A. K. (A. K.), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018-05-02 nuosprendžiu(jis nėra įsiteisėjęs) ,tiek ikiteisminio tyrimo metu (t.3 b.l.26), tiek teisme (t.4 b.l. 152-153), nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje buvo priimtas minėtas nuosprendis, kaltu dėl šių nusikaltimų padarymo pilnai prisipažino ir parodė, kad jis pažįsta R. P., jį pažįsta taip pat pravarde „(duomenys neskelbtini)“, su juo susipažino Lukiškių laisvės atėmimo ligoninėje. Laisvėje taip pat bendravo kartas nuo karto, bendrų reikalų neturėjo. R. P. pažinojo ir jo brolį A. U.. Tikslios datos neprisimena, bet galimai tada, kaip nurodyta kaltinime, jis su broliu A. U., buvo namuose, kai vakare pas juos atvažiavo R. P. ir pasiūlė užsidirbti, paaiškinęs, kad reikalinga fizinė pagalba, o būtent išplėšti bankomatą ir kad viskas paruošta. Jis tuo metu vartojo narkotikus ir sutiko, nes narkotikams buvo reikalingi pinigai. Jis su broliu ir R. P. nuvažiavo į kažkokį garažą pas R. pažįstamą. Ten susirinko jis, A. U., R. P.,T. M., narkomanas ir dar vienas vaikinas, kurio nepažįsta. Ar buvo dar žmonių neprisimena. Garaže R. davė kiekvienam kaukes ant galvos, jam jokio telefono su ausinėmis nedavė, ar davė kitiems neprisimena. R. paaiškino kas ką darys, vaidmenis paskirstė. Jo vaidmuo buvo ištraukti ir nešti bankomatą. Viskas buvo suplanuota iš anksto, kaip suprato tai padarė R.. Į parduotuvę ėjo keturiese, jis, A. U., T. M. ir vienas jam nepažįstamas. Parduotuvės duris kas sudaužė neatkreipė dėmesio, nes buvo sumaištis. Įėję į vidų parduotuvės, bandė išjudinti bankomatą, bet jis stovėjo vietoje. Tada pamatė ir išgirdo, kad daužomos vitrinos, ten jau buvo T. ir ketvirtas jam nepažįstamas vaikinas. Visi pradėjo rinkti papuošalus sidabrinius nuo vitrinos. Viskas įvyko spontaniškai, bent jau iš anksto niekas jam nesakė apvogti parduotuvę papuošalų. Vagystės tikslas buvo bankomatas, o ne sidabras. Jis spėjo sugriebti saują sidabro, kiek paėmė kiti nematė. Viskas vyko labai greitai. Iš karto nubėgo į mašiną, kuri stovėjo netoli, nuvažiavo į mišką. R. atvažiavo ir rėkė, kad nepavyko bankomato pavogti ir kam jie ėmė sidabrą, to nereikėjo. Tada visi sukrovė sidabrą į kaukes, atidavė R. Nematė ar išmetė. R. juos nuvežė namo, sumokėjo atrodo 100 ar 150 litų. Daugiau neskambino ir neprisimena ar matė R. P. po to. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai R. pasiūlė dalyvauti nusikaltime. Kitų detalių nusikaltimo neprisimena, nes praėjo daug laiko, be to vartojo tuo metu narkotikus. Kiek tiksliai dalyvavo žmonių nusikaltime irgi pasakyti negali, R. P. stebėjo aplinką, ar dar kas nors buvo su juo, nežino. Vagystės metu buvo naudojamas kūjis. Lango stiklą išdaužė jo brolis A. U., jis pats jam apie tai sakė.
A. K. mirė, prieš jį baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teismo 2016-06-13 nutartimi nutraukta (t.4 b.l.87-90)
A. U. , nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018-05-02 nuosprendžiu (jis nėra įsiteisėjęs), tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b.l.31), tiek teisme (t. 4 b.l. , nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje buvo priimtas minėtas nuosprendis, dėl jam inkriminuotų nusikaltimų kaltu prisipažino pilnai ir davė parodymus, analogiškus kaltinamojo A. K. parodymams.
R. S., Vilniaus apygardos teismo 2018-05-02 nuosprendžiu dėl šių nusikalstamų veikų buvo išteisintas, ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, neigė dalyvavęs šio nusikaltimo padaryme (t. 4 b.l. 153)
Apie vagystę parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., policijai buvo pranešta 2011-03-29 02.21 min. (t.t.2 b.l. 53, 61-62)
2011-03-29 atlikus įvykio vietos apžiūrą parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad yra išdaužti parduotuvės įėjimo durų stiklai, parduotuvės viduje prekystalių, kuriuose sudėti sidabriniai juvelyriniai dirbiniai , stiklai (t.2 b.l. 63-64, 65-72).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. T. (V. T.) parodė, kad 2011-03-29 apie 02.00 val. dispečerė pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje suveikė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ signalizacija dėl stiklo dūžio. Po keleto minučių atvykęs nurodytu adresu pamatė išdaužtus parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ durų stiklus. Matė, kad parduotuvės viduje yra apvogta juvelyrinių prekių parduotuvė (t. 2 b.l. 79).
AB „Swedbank“ raštu informavo, kad 2011-03-29 įsilaužimo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), ten įrengtam „Swedbank“ bankomatui Nr. H147 žala nebuvo padaryta (t. 2 b.l. 78).
Šalies argumentai
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pareiškimą dėl 4200 Lt patirtos žalos, dėl dviejų durų stiklų sudaužymo (t. 2 b.l. 73)
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pareiškimą dėl 16704,55 Lt patirtos žalos, pareiškime nurodyta, kad 2011-03-28 (duomenys neskelbtini) Vilniuje esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ juvelyrinių prekių skyrius buvo apvogtas, įvykio metu buvo sudaužytos vitrinos, tuo padaryta 2006 litų žala, pavogti juvelyriniai dirbiniai (sidabras) už 14698,55 litus (t. 2 b.l. 74).
Liudytojas R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, (t. 3 b.l. 54), tiek teisme (t. 4 b.l. 151, nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje 2018-05-02 buvo priimtas nuosprendis , parodė, kad bankomato vagystę iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sugalvojo jis su R. J.. Be jų dalyvavo du narkomanai - A. U. ir A. K., R. J., B. K. ir T. M.. Su R. J. tarėsi dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių . Po to išdalino bendrus „obščiako“ telefono aparatus su SIM. Jis ir R. J. stebėjo aplinką skirtingose vietose, o narkomanai ir atrodo B. K. su T. M., arba kažkuris iš jų vykdė vagystę. Jiems nieko nepavyko, o narkomanai sudaužė atrodo vitriną ir pavogė sidabro dirbinių. Kai jis su R. J. tai pamatė, liepė išmesti, ir tie dirbiniai buvo išmesti Kairėnų miške. Bet ten gal ir ne sidabras buvo, o bižuterija. Dirbinių buvo sauja ne daugiau. Apie nepavykusį apiplėšimą papasakojo R. S., pravarde „P.“. Nusikaltimo darymui buvo pasiskolinę automobilį Renault“, į kurį būtų tilpęs bankomatas. Apie nepavykusią vagystę jie papasakojo R. S..
Liudytojas R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu ( t. 3 b.l. 121) , tiek teisme (t. 4 b.l. 152, nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje 2018-05-02 buvo priimtas nuosprendis parodė, kad 2010 metų pabaigoje, tikslios datos nepamena, R. P. sugalvojo, kad reikia pagrobti bankomatą, esantį Naujojoje Vilnioje, „(duomenys neskelbtini)s“ parduotuvėje bei sugalvojo šio nusikaltimo įvykdymo planą – numatė vietas, kuriose turės stovėti žmonės, juos išdėstant taip, kad prie parduotuvės nepravažiuotų jiems nematant nei vienas automobilis. R. P. pasiskolino automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. nepamena. Savo automobiliu „ Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) R. P. atvežė ir paleido jį vietoje, maždaug už 5 km nuo „(duomenys neskelbtini)“, prie kelio, vedančio į Kairėnų kapines, o R. P. sustojo ir automobilyje laukė prie sankryžos iš kitos „(duomenys neskelbtini)“ pusės. R. P. jiems visiems išdalijo 4 mobiliojo ryšio telefono aparatus su pakeistais IMEI kodais su SIM kortelėmis. Nusikaltime dalyvavo, jis, R. P., B. K., T. M. ir dar du jam nepažįstami narkomanai. Kas tiksliai ir kuris iš jų konkrečiai ką darė parduotuvėje nežino, žino, kad jie išdaužė dviejų stiklinių durų stiklus ir bandė, atrodo virvėmis, išlupti seifą, bet jiems nepavyko, todėl jie sudaužė netoliese buvusią juvelyrinių dirbinių vitriną ir iš jos paėmė sidabro gaminių. Skubiai sėdo į automobilį ir nuvažiavo į Kairėnų mišką, kur R. P. su juo irgi atvažiavo. R. P. labai pyko ir šaukė, kam jie daužė stiklinę vitriną ir ėmė bevertį sidabrą. Visus sidabro papuošalus R. P. išmetė toje vietoje ir išsiskirstė. Nei vienas pinigų negavo, ir žinoma jų R. S. neperdavė, bet papasakojo, kad nepavyko šis apiplėšimas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus dėl kaltinamojo B. K. kaltumo, teismas daro išvadą, kad jo veiksmai aptariamoje situacijoje buvo nusikalstami. Jo veiksmai kvalifikuojami:
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. 187 str. 1 d.: jis bendrais veiksmais su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais, tyčia sugadindamas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtą už 1216, 40 Eurų, pasikėsino įsibrovęs į patalpą, pavogti bendrovei „Swedbank“ priklausantį bankomatą, tačiau veikos neužbaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, tęsdamas savo veiksmus, tyčia sugadindamas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtą už 580, 97 Eurus, įsibrovė į patalpas ir pavogė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtą už 14698, 55 litus (ekv. 4256,99 Eur).
Aptartais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis B. K., veikdamas bendrai su kitais veikos bendrininkais, veikdami su jais vieninga tyčia, sugadino turtą, įsibrovė į tą patį pastatą, turėdami tikslą pavogti svetimą turtą. Nepavykus užvaldyti AB „Swedbank“ turtą, jie užvaldė kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Kaltinamasis B. K. kartu su kitais veikos bendrininkais pasikėsino į du nuosavybės objektus, todėl jo veiksmai kvalifikuojami pagal pasekmes dėl dviejų nusikaltimų .
Kaltinamajam B. K. buvo pateiktas kaltinimas , papildomai inkriminuojant BK 24 str. 3d. , kuris reglamentuoja nusikalstamos veikos vykdytojo baudžiamąją atsakomybę. Teisminėje praktikoje kalto asmens, tiesiogiai vykdžiusio nusikalstamą veiką, veiksmai papildomai pagal šią įstatymo normą nekvalifikuojami, pakanka inkriminuoti normą, reglamentuojančią jo kaip vykdytojo padarytą baudžiamąją veiką. Dėl šių motyvų iš aptariamo kaltinimo šalinama jam inkriminuota BK 24 str. 3d.
Dėl nežymaus R. Z. sveikatos sutrikdymo, padaryto (duomenys neskelbtini) laiptinėje 2011 m. rugpjūčio 30 d., apie 6.20 val.
Kaltinamasis B. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 4 b.l. 30,34), tiek teisme kaltu dėl šio nusikaltimo pilnai prisipažino ir parodė, kad 2011 m., jis tiksliau nepamena, R. P. jį įvėlė į kontrabandos nusikaltimą, jį pasienio policija buvo pagavusi su automobiliu, kuriame buvo kontrabandinės prekės–cigaretės. Jis dėl to buvo sulaikytas, bet po paros jį paleido. Jį pasitiko R. P. ir pasakė, kad jis padėjo jam ištrūkti ir, kad tam padėjo VSAT viršininkas, vardu A.. R. P. prie jo, J. F. ir V. L. pasakė, kad už tai reikia padaryti paslaugą VSAT viršininkui pagąsdinant jo kaimyną. Kaip jis suprato iš R. P. žodžių, tas kaimynas nuolat kviečia policiją su skundais ant jo ir kad tą kaimyną reikia sumušti. Po kelių dienų po to pokalbio R. P. nuvežė jį, J. F. ir V. L. prie to namo, kur gyvena tas kaimynas, jis pasakė, kuriame aukšte ir gyvena tas žmogus, sakė, kad jis vedžioja šunį ryte. R. P. liko nuošaliau, o jie trise nuėjo į nurodyto namo laiptinę, einant susitarė, kad jo nemuš, tik pagąsdins. Jis to kaimyno, kurio pavardę sužinojo per tyrimą, iki to nepažinojo. Užėjus į laiptinę, sulaukė vyriškio, išeinančio iš nurodyto buto ir jį užpuolė. Viskas įvyko labai greitai , jis gal sudavė delnu, bet niekas to vyriškio stipriai nemušė. Jie nesiruošė jo sužaloti, o tik pagąsdinti. Po to visi išbėgo iš laiptinės ir R. P. juos išvežė .
A. S. (A. S.), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018-05-02 nuosprendžiu( jis nėra įsiteisėjęs) kaltu dėl šio kaltinimo nepripažino , nei ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b.l. 35,36-37,), nei teisme (t. 4 b.l. 165), kuriame buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje buvo priimtas minėtas nuosprendis. Jis parodė, kad pažįsta R. P. ir R. Z., nes jis dirbo Vilniuje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o pastarieji atlikinėjo bausmę. 2009 m. rugsėjį į namą, kuriame jis gyvena įsikėlė gyventi R. Z. į butą virš jo. Kai įsikėlė R. Z., pora savaičių buvo ramu. Po to, kaip suprato R. dirbo ir dažnai nebūdavo namuose. Pastarajam nebūnant namuose, bute nuolat buvo vakarais ir naktimis triukšmaujama, garsiais juokiamasi, kalbamasi, ir girdėdavosi garsai kaip baldų perstatymas, stumdymas. Kartą po triukšmo jis atėjo pas R. Z. ir pasakė, kad triukšmas jam trukdo. R. Z. patikino, kad pasistengs netriukšmauti. Viskas tuo ir pasibaigė, konflikto nebuvo, tačiau triukšmas, garsai, muzika tęsdavosi. Jis dar kartą buvo nuėjęs, durų niekas neatidarė, po to nuėjo vėl paprašė netriukšmauti. Atidaręs duris R. Z. pratrūko, apšaukė jį necenzūriniais žodžiais, po to vis tiek triukšmavo, jis jautė, kad specialiai. Tuomet jis iškvietė policiją ir parašė pareiškimą dėl kaimynų triukšmo. Tai buvo 2009 m. spalį ar lapkritį. Vėliau R. Z. telefonu jam skambino ir grasino, jis vėl kreipėsi į policiją. Jis nepažįsta B. K., R. S., V. L., J. V. ir J. F.. Maždaug 2011 metais pavasarį ar vasarą Katedros aikštėje jis sutiko R. P. ir papasakojo šiam apie R. Z., kad pastarasis dabar jo kaimynas, nuolat triukšmauja, kad jis kreipiasi į policiją, bet jam niekas nepadeda, o R. Z. jam grasina. Jis neprašė R. P., kad šis R. Z. pamokytų, sumuštų ar ką nors kita padarytų. Apie tai, kad R. Z. buvo sumuštas, jis sužinojo tą pačią dieną, kai tai įvyko iš kaimynų. Jis neprašė jokių asmenų sumušti R. Z.. Jo niekas neprašė pagelbėti dėl B. K., su R. P. jis bendravo kitais reikalais, kurių negali atskleisti, nes tai yra slapta, susiję su jo buvusiu operatyviniu darbu.
J. F., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018-05-02 nuosprendžiu ( jis nėra įsiteisėjęs), tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b.l. 70-71, 72-73, 74.), tiek teisme (t. 4 b.l. 165-166), kuriame buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje buvo priimtas minėtas nuosprendis, savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad iš pasakojimų suprato, kad R. P., norėdamas iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos „ištraukti“ B. K., susitikinėjo su tos tarnybos vienu iš aukštesnių viršininkų, kurį vadino A. (A. S.), gyvenančiu (duomenys neskelbtini) g., R. P. žodžiais tikint, jis jau buvo pensijoje. Nepamena tiksliai kuriuo metu sužinojo, kad A. S. viską sutvarkys, bet tik mainais į paslaugą. Maždaug po savaitės laiko R. P. pasakė, kad A. S. reikia padaryti pažadėtą paslaugą, tai yra „paauklėti“ vieną asmenį vardu Ramūnas (R. Z.), kuris buvo atlikęs laisvės atėmimo bausmę, gyveno virš A. S. ir pastarajam piktybiškai kenkė – spjaudė ant durų, trankė į radiatorius, triukšmavo. Vieną dieną apie 7 val. ryto, R. P. savo automobiliu atvežė jį, V. L. ir B. K. prie A. S. namo, parodė laiptinę bei kur gyvena R. Z. ir A. S.. Jis atsistojo ir R. Z. išeinančio laukė tarp 3 ir 4 aukšto, o V. L. su B. K., tarp 2 ir 3 aukšto, o R. P. laukė lauke netoli durų ir turėjo pranešti, jei kas nors ateitų. R. Z. išėjus iš buto su šuniu, jį pasitiko V. L. ir B. K., bei iš viršaus pribėgo jis. Jis R. Z. sudavė vieną kartą kumščiu į pilvą bei porą kartų nestipriai į veidą. Nežino kiek kartų V. L. ir B. K. sudavė R. Z., bet kadangi jį reikėjo tik paauklėti, o ne sumušti, stengėsi smūgiuoti nestipriai. Mušdami nesakė nei už ką, nei kodėl jį muša. R. Z. išsigando, pradėjo šaukti ir jie pabėgo. Iš R. P. žodžių suprato, kad A. S. padėkojo, kad R. Z. suprato, kad tai jo prašymu atlikta, bet sakė, kad R. Z. ir toliau taip darė ir dar piktybiškiau.
V. L. (V. L.), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018-05-02 nuosprendžiu ( jis nėra įsiteisėjęs), tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b.l. 86-87, 88-89), tiek teisme( t. 4 b.l. 166), kuriame buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje buvo priimtas minėtas nuosprendis, savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2011 metų vasaros pradžioje, R. P. jam pasakė, kad pažįsta kažkokį A. (A. S.), anksčiau dirbusį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, o dabar muitininką ar pasienietį. R. P. sakė, kad A. S. žino apie nusikaltimą su kontrabandinėmis cigaretėmis plukdomomis upe ir žino visų dalyvavusių pavardes ir pasiūlė, kad šitas įvykis būtų pamirštas, turi būti sumuštas kažkoks A. S. nurodytas žmogus. Jie išsigando ir sutiko. Tiksliai neprisimena kada, bet apie 7 val. ryto R. P. nuvežė jį, B. K. ir J. F., prie namo Karoliniškių mikrorajone, už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. R. P. pasakė jiems buto numerį, trečiame aukšte, kad asmuo iš to buto vedžios šunį, tuomet jį laiptinėje reikia sumušti. Nežino dėl kokių priežasčių A. S. norėjo, kad šis asmuo būtų sumuštas. Jie sulaukę vyro su šuniu, užpuolė laiptinėj jį ir sudavė po keletą smūgių, kiekvienas ne daugiau nei po tris smūgius. Tas žmogus pradėjo šaukti, todėl jie labai skubiai iš ten dingo, nubėgo į R. P. automobilį, kuris jų laukė. Jiems nebuvo liepta tą žmogų stipriai sužaloti, reikėjo, kaip jis suprato, tik pagąsdinti. Vėliau R. P. jam pasakojo, kad tas vyras buvo iškvietęs policiją.
R. S., Vilniaus apygardos teismo 2018-05-02 išteisintas, neigė padaręs šią nusikalstamą veiką, jis nurodo, kad tuo metu, kai ta nusikalstama veika buvo daroma, jo nebuvo Lietuvoje, jis su šeima buvo Venstpilyje Latvijoje (t. 4 b.l. 165).
2011-08-31 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 5 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d. remiantis R. Z. pareiškimu apie tai, kad 2011-08-30 apie 6.20 val. laiptinėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (kur yra 334 butas) du nepažįstami vyrai sumušė R. Z., dėl ko pastarasis patyrė fizinę žalą (t. 2 b.l. 155 ,156).
2013-05-06 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro reikalavimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. Z. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal LR BK 140 str. 1 d. (t. 2, b. l. 157).
VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G443/12 (01) nustatyta, kad R. Z. padaryta: nubrozdinimas ir kraujosruva dešinės akies srityje, nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai neužilgo iki kreipimosi į Karoliniškių polikliniką. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, jie nėra pavojingi gyvybei, visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie nebūdingi savęs žalojimui (t. 2b.l. 174-175).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. Z. parodė, kad 2011-08-30 6.20 val. jis išėjo iš savo nuomojamo buto ir jį sumušė du vyrai. Kas jį sumušė jis nematė. Vienas asmuo buvo su kauke, o kitas su kepure. Jam buvo suduota ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas. 2011-09-13 į jo telefoną atėjo grasinanti žinutė, rašė apie skolos grąžinimą. Jis suprato, kad žinutę atsiuntė A. S. ir kad pastarojo draugai jį sumušė. Praėjus savaitei po jo sumušimo, jis sutiko A. S. prie savo namų. A. S. gyveno tame pačiame name. Sutikęs A. S. jis pasakė, kad žino, jog čia pastarojo darbas, į ką A. S. nieko neatsakė, tik nusišypsojo. Jis buvo gavęs dar kelias SMS žinutes į savo telefoną, iš kurių jis suprato, kad žmogus, rašęs žinutes žinojo, jog jis atliko bausmę 5 palatoj Lukiškių ligoninėje. Tai žinojo A. S., bet to šis žinojo jo telefono numerį. Jis neskolingas pastarajam jokių pinigų, bet tarp jų buvo konfliktų dėl keliamo triukšmo, nes A. S. gyveno vienu aukštu žemiau. Pažįstami jie nuo 2002 metų, kai jis atliko bausmę ir buvo Lukiškių ligoninėje, o A. S. dirbo ten operatyviniu darbuotoju. Po sumušimo jis kreipėsi į Karoliniškių polikliniką pas šeimos gydytoją (t.2 b. l.164, 166,167).
Liudytojas R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t.3 b.l. 57), tiek teisme(t. 4 b.l. 166), kuriame buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje 2018-05-02 buvo priimtas nuosprendis, parodė, kad R. Z. pažįsta, susipažino Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Po kalėjimo su juo nebendravo ir ryšių nepalaikė. 2011 metų vasaros pabaigoje, po įvykio su B. K., kai pastarasis buvo sulaikytas VSAT, o A. S., pažadėjęs padėti sutvarkyti švelniau reikalus, paprašė jo paauklėti R. Z.. A. S. ir anksčiau minėjo, kad R. Z. išnuomojo butą toje pačioje laiptinėje virš A. S., piktybiškai elgėsi, triukšmavo, garsiai rytais ir vakarais klausėsi muzikos, spjaudavo į A. S. buto duris, daužydavo į grindis, kad girdėdavosi A. S. bute. Sutikdamas A. S. vieną ar su kitais žmonėmis, R. Z. pradėdavo jį provokuoti garsiai prie liudytojų. R. Z. taip elgėsi, kadangi A. S. anksčiau dirbo operatyviniu darbuotoju Lukiškių kalėjime. Tokiu būdu R. Z. A. S. keršijo. Jis pažadėjo A. S. R. Z. paauklėti, bet to nedarė, nes vis nesusiruošdavo. O po B. K. sulaikymo, A. S. vėl jam pasakė, kad R. Z. nesiliauja piktybiškai elgdamasis ir užsiminė, ar negalėtų jis R. Z. paauklėti. A. S. nesakė ką ir kaip daryti su R. Z.. Kadangi jis jautėsi skolingas dėl A. S. pagalbos, pasakė, kad viską sutvarkys. Apie šią situaciją jis pasakė J. F., V. L. ir B. K., o būtent kad reikia paauklėti vieną žmogų, nesužaloti ar stipriai sumušti, o tik pagąsdinti, gal suduoti porą smūgių nieko nesakant. Visą šią situaciją žinojo ir R. J.. Tada jis ryte nuvežė J. F., V. L. ir B. K. prie A. S. namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., apibūdino jiems kaip atrodo R. Z., kuris rytais vedžiojo šunį. Ką daryti, pastarieji patys vietoje apsisprendė. O jis liko laukti automobilyje B. K., J. F. ir V. L., kurie užėjo į laiptinę ir gana greit grįžo atgal. Kažkuris papasakojo, kad R. Z. su šuniu išėjus iš buto, sudavė šiam kelis smūgius ir pabėgo. Po to sužinojo, kad R. Z. kreipėsi į policiją su pareiškimu. Jis tiksliai neprisimena kokiais žodžiais A. S. jo prašė paauklėti R. Z., bet jis prisimena, jog A. S. pasakius, jog R. Z. nuolat triukšmauja, jis pasiūlė nusiųsti pas R. Z. pakalbėti žmones, kad šis nusiramintų. A. S. tuomet jam rusų kalba pasakė, kad R. Z. pokalbio nesupras ir kad reikia jį „sulaužyti“. Jis suprato, jog A. S. nori, jog R. Z. būtų sumuštas. Jis neprisimena, ką tiksliai prižadėjo A. S., bet kiekvieną kartą kai po to susitikdavo su A. S., jis jautė, kad A. S. nepatenkintas, kad R. Z. nesumuštas ir klausdavo, kada tai bus padaryta. 2011 m. rugpjūčio mėnesį, neužilgo prieš R. Z. sumušimą, dieną ar dvi prieš, jis buvo prie A. S. namų, kalbėjosi su pastaruoju ir A. S. jam parodė laiptinę, kurioje gyvena R. Z., pastarojo buto langus bei pasakė, kad R. Z. rytais vedžioja šunį. Apie tai, kokiu būdu sumušti R. Z., pokalbių metu jis tarėsi su A. S.. iš karto kitą dieną po R. Z. sumušimo, jis susitiko su A. S. mieste, netoli Katedros aikštėje, kur A. S. sakė, kad matė sumuštą R. Z., be to girdėjo, kaip R. Z. buvo mušamas, nes klausėsi savo bute prie durų. A. S. buvo patenkintas dėl to, kad R. Z. buvo sumuštas.
Liudytojas R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b.l. 123), tiek teisme(t.4 b.l. 166), kuriame buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje 2018-05-02 buvo priimtas nuosprendis, parodė, kad po įvykio su B. K., kai šis buvo sulaikytas pareigūnų su mikroautobusu ir cigarečių dėžėmis, jis ir R. P. pagalvojo, kad reiktų pakalbėti su A. S., dirbusiu VSAT, kuo šis gali padėti. Tuomet R. P. jį pasiuntė pas A. S., paaiškindamas, kad pats nevažiuos, nes neįvykdė prašymo sumušti A. S. kaimyną. R. P. paskambino A. S. ir pasakė, kad jis - R. J. atvažiuos susitikti. Į susitikimą su A. S. jį nuvežė J. F.. A. S. su juo atsisakė kalbėti, pareikalavo, kad atvažiuotų kalbėti R. P.. R. P. susitiko A. S., jis R. P. vežė į tą susitikimą, pats laukė automobilyje. Netrukus B. K. buvo paleistas. Neužilgo po to R. P. pasakė, kad reikia A. S. atsilyginti, todėl R. P. nuvežė savo automobiliu J. F., V. L. ir B. K. prie namo, kur gyvena A. S. ir jo kaimynas. Jis pats nedalyvavo, tik iš kalbų žino, kad pastarieji sumušė stipriai A. S. kaimyną R. Z., o A. S. liko patenkintas ir dėkingas. Girdėjo, kad sumuštas kaimynas kreipėsi į policiją ir A. S. apklausinėjo liudytoju.
Iš Vilniaus m. apygardos teismo 2012-11-14 baudžiamojo įsakymo matyti, kad B. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos BK 199 ² str. 1 d. Iš baudžiamojo įsakymo matyti, kad B. K. dėl šio nusikaltimo buvo sulaikytas 2011-08-04 iki 2011-08-05 (t.4 b.l. 48-53, B. K. baudžiamoji byla).
Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus dėl kaltinamojo B. K. kaltumo, teismas daro išvadą, kad nusikaltimą prieš nukentėjusįjį R. Z. padarė ir kaltinamasis B. K.. Aptariama nusikalstama veika prieš R. Z. atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. požymius: kaltinamasis B. K. kartu su kitais veikos bendrininkais, panaudodami fizinį smurtą, sužalojo R. Z., tuo jam nežymiai sutrikdydami jo sveikatą.
Kaltinamajam B. K. inkriminuotame kaltinime dėl R. Z. sužalojimo yra nurodyta aplinkybė, kad kaltinamojo A. S. prašymas buvo kaip atlygis už anksčiau neva jo suteiktas paslaugas, paleidžiant iš sulaikymo B. K.. Liudytojų R. P., R. J., B. K. parodymais, 2011 metais B. K. buvo sulaikytas dėl kontrabandos ir neva R. P. prašymu, A. S., dirbęs teisėsaugoje, per savo ryšius padėjo, kad B. K. būtų paleistas. Šios aplinkybės yra teismui žinomos tik iš paminėtų liudytojų, tačiau konkrečiai nėra nustatytos, byloje nėra duomenų nei apie B. K. sulaikymą, nei apie jo paleidimą, nei kas tokį sprendimą priėmė, nei kokį ryšį su jo paleidimu turėjo kaltinamasis A. S.. Nesant patikimų aptariamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, kad A. S. prašė R. P. paslaugos sumušti kaip atlygį už jo suteiktas paslaugas, paleidžiant iš sulaikymo B. K.. Šios aplinkybės neturi reikšmės, svarstant kaltinamojo B. K. kaltę dėl R. Z. sužalojimo.
Dėl tų pačių motyvų, paminėtų aukščiau, kaltinamajam B. K. , atlikusiam aptariamo nusikaltimo padaryme vykdytojo vaidmenį, šalinama papildoma tokios veikos kvalifikacija pagal BK 24 str. 3d.
Dėl UAB „ (duomenys neskelbtini)“ , esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turto vagystės, padarytos 2011 m. lapkričio mėn. (kaltinami R. S., V. L., J. F.):
Kaltinamasis B. K., tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 4 b.l. 30), tiek teisme kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad tikslaus laiko jis nepamena, R. P. jo paprašė padėti parvežti laidus. Jis kartu su R. P. nuvažiavo į tą vietą, tai buvo kažkur už Lentvario. Medinėje pašiūrėje, kuri nebuvo užrakinta, buvo sudėti laidai. Kitą dieną jis atvažiavo su savo mikroautobusu pas R. P., ten buvo V. L., J. F., R. P. kaimynas, kurio pavardė gal ir T.. Jie visi nuvažiavo į tą vietą, kur buvo laidai, važiavo jo mikroautobusu ir dar automobiliais. Į mikroautobusą pasikrovė laidus iš tos pašiūrės, laidus parvežė į R. P. namus. Laidus vežė per du kartus. Po to miške prie R. P. namų tie laidai buvo deginami, kad išgautų juose esantį varį. Iš viso laidų galėjo parvežti apie 500 kg. Už tai iš R. P. gavo kelis šimtus Litais, be to gavo benzinui 200 Litų. Viską darė naktį. Mikroautobusu, kuriuo buvo vežami laidai, buvo pasirūpinęs jis.
V. L. (V. L.), nuteistas dėl šio nusikaltimo Vilniaus apygardos teismo 2018-05-02 nuosprendžiu (nuosprendis neįsiteisėjęs) tiek ikiteisminio tyrimo metu ( t. 3 b.l.88), tiek teisme (t. 4 b.l. 157), kuriame buvo priimtas minėtas nuosprendis, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011 m. vasarą ar rudenį, jis tiksliau nepamena, jam R. P. pasiūlė važiuoti ir paimti varį, kuris niekam nepriklauso. Kartu važiavo R. J., R. P., J. F., „B.“ ir dar keli vaikinai, bet jis neatsimena kas. Jie nuvažiavo netoli „Regitros“. Jis stovėjo toliau kokius 300 metrų ir saugojo, kad kas nesutrukdytų paimti varį, jis telefonu turėjo pranešti, jei ką įtartino pamatytų. Jis į vietą buvo atvažiavęs savo automobiliu, bet dar buvo ir autobusiukas, kaip jis suprato iš kažko pasiskolintas Utenoje. Teritorija į kurią jie atvažiavo, buvo apleista, joje stovėjo medinė būdelė, ji nebuvo užrakinta. Laidus su variu ėmė naktį, juos sukrovė į autobusiuką, po to nuvažiavo pas R. P. ir iškrovė. Jei neklysta, dar darė į tą pačią vietą vieną reisą. Kitą naktį miške prie R. P. namų jie degino laidus, kad liktų tik varis. Po to R. P. pardavė varį ir jie kiekvienas gavo po 800-900 Litų. Jis pats asmeniškai laidų deginime nedalyvavo, tą padėjo daryti jo sūnus, kuris nežinojo, iš kur tie laidai gauti.
J. F., nuteistas dėl šio nusikaltimo Vilniaus apygardos teismo 2018-05-02 nuosprendžiu, tiek ikiteisminio tyrimo metu ( t.3 b.l. 74), tiek teisme (t. 4 b.l. 158), kuriame buvo priimtas minėtas nuosprendis, kaltu dėl šio nusikaltimo prisipažino ir parodė, kad R. P. jam, V. L., B. ir R. J. papasakojo, kad jo pažįstamas žino vietą, kur yra saugomi laidai– varis laiduose. R. P. sakė, kad laidai yra laikomi nesaugojamoje teritorijoje. Jis, V. L., B. K., R. J., R. P. nuvažiavo į tą vietą, kur dvi dienas iš eilės, nakties metu, Gureliuose, vogė laidus. Gautą varį ir aliuminio foliją realizavo R. P. arba R. J.. Jei gerai pamena, R. P. jam po šio įvykio davė 1 500 Lt arba 2 000 Lt. Teritorija, kurioje buvo laidai, nebuvo saugoma, sandėlis, kuriame buvo šie laidai, nebuvo užrakintas. Visus laidų ritinius sukrovė į mikroautobusą , kuriuo buvo atvažiavęs B. K. su draugu, po to nuvežė pas R. P., paskiau miške prie R. P. namų laidus nudegindavo, kad liktų varis. Laidus deginti padėjo R. P. kaimynas T..
Ikiteisminis tyrimas 2011-11-28 pradėtas Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2PK. (. 2, b.l.191).
2011-11-28 Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK gavo pranešimą, kad 2011-11-28 apie 8 val. darbininkas pastebėjo, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išlaužus medines sandėliuko duris, pavogti laidai ir kabeliai, priklausantys UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žala 12000 litų (t. 2, b.l.190).
2011-11-28 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros vieta yra (duomenys neskelbtini)Vilniuje esantis medinis namelis - sandėliukas, jis yra teritorijoje, kuri aptverta tinkline metaline tvora, įėjimo į teritoriją varteliai sulaužyti. Sandėliuko durys išlaužtos. Sandėliuko viduje prikrauta įvairių daiktų, jų bendra tvarka nepažeista . Iš fotonuotraukų, pridėtų prie sandėliuko , matyti, kad sandėliuko viduje be kitų daiktų yra ir laidų ritiniai (t. 2 b.l. 192-,193).
Liudytojas L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b.l. 194), tiek teisme (t. 4 b.l. 154), kuriame buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje 2018-05-02 buvo priimtas nuosprendis, parodė, kad 2011-11-28 apie 9.20 val. jam į telefoną paskambino statybos vadovas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pranešė, kad teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išlaužtos medinio sandėliuko durys, iš ten dingo telefoniniai, elektros laidai, kabeliai. Teritoriją saugo tik sargai, kamerų ir signalizacijos neįrengta. Kas tai galėjo padaryti nežino. Pavogti laidai buvo variniai. Šiame objekte skirtingais laikotarpiais buvo ne viena vagystė. Teritorija, kurioje buvo medinis namelis, kuriame buvo pavogti laidai, yra 6 ha dydžio, ji tik dalinai aptverta tvora . Sargai buvo tik prie bendrovės ofiso, o tas sandėliukas galėjo likti ir be apsaugos. Iki aptiktos vagystės namelis, kuriame buvo sudėti laidai, buvo saugomas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-12-22 raštu Nr. 989 pranešta, kad pavogtas kabelis buvo demontuotas objekte „Transeuropinio tinklo kelias E85.Vilniaus pietinio apvažiavimo tiesimas. Sutartis Nr. 1“, jis buvo saugojamas sandėliuke (duomenys neskelbtini) atliktų darbų priėmimo aktą Nr.6 buvo demontuota 24 km. Kabelio. Vagystės metu buvo pavogta 20 km. kabelio, t.y. 2000 kg vario vielos. Šiuo metu spalvotųjų metalų laužo supirkimo kaina yra 6,00 Lt už kilogramą. Įmonei padaryta žala 12000 Lt. (t. 2 b.l.197,198-199,200-204).
Liudytojas E. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 8-9), tiek teisme (t.4 b.l. 156), kuriame buvo nagrinėjama baudžiamoji byla , kurioje buvo 2018-05-02 priimtas nuosprendis, parodė, kad laiko jis nepamena, tai iki apklausos galėjo būti 1,5-2 metai, jam paskambino kaimynas iš Karklėnų k. R. P. ir paprašė padėti parvežti kažkokius laidus. Jie važiavo į vietą mikroautobusu, kartu buvo R. P., V. L.. J. F., R. J.. Atvažiavę užėjo į sandėliuką, kuris buvo didelėje teritorijoje, bet nei tvoros, nei sargo nebuvo. Sandėliukas buvo užrakintas, kažkas jį atrakino. Laidai tame sandėliuke buvo ritiniuose, jie juos išnešę, krovė į mikroautobusą pilnai ir išvežė į mišką, kuriame laidus nudegino, kad liktų tik varis. Už priduotą varį jis gavo apie 1000 litų. Iš to sandėlio laidus vežė du kartus, laidai buvo kraunami pilnai į mikroautobusą. Jie išvežė iš to sandėliuko ne visus laidus. Jis nesuprato, kad jie daro vagystę.
Liudytojas R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b.l.55-56), tiek teisme (t. 4 b.l. 156), kuriame buvo nagrinėjama baudžiamoji byla , kurioje buvo 2018-05-02 priimtas nuosprendis, parodė, kad vogė laidus (duomenys neskelbtini) 2011 metų rudenį su V. L., B., R. J., J. F.. Apie ten buvusius laidus jam papasakojo vienas pažįstamas, kuris pasakė, kad statybininkai juos sukrovė išvežimui. Apie tai jis papasakojo kaltinamiesiems, kurie paskiau dalyvavo tų laidų vagystėje. B. K. tam reikalui parūpino mikroautobusą. Visi nuvyko į vietą naktį, susikrovė laidus ir juos parvežė pas jį į kiemą, o paskiau tuos laidus degino miške, kad liktų tik varis. Išgautą varį jie pridavė į metalo supirktuvę, gautus pinigus pasidalino. Vieta, kur jie vogė laidus, buvo Paneriuose, važiuojant link Lentvario. Teritorija aptverta, bet buvo apleista, sargo nebuvo. Mašinas paliko, neįvažiavus į teritoriją, pro centrinį įvažiavimą nevažiavo, kad nesukeltų įtarimų. Laidai buvo sukrauti sandėliuke, jis lyg tai buvo nerakinamas, bent jau jie spynos nelaužė. Laidus išvežė, sukrovę į mikroautobusą. Ar juos išvežė per vieną kartą, ar per du kartus, jis nepamena. Jei gerai pamena, kiekvienas iš jų uždirbo po 1000-1500 Litų.
Liudytojas R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b.l. 127), tiek teisme (t. 4 b.l. 154-155), kuriame buvo nagrinėjama baudžiamoji byla , kurioje buvo 2018-05-02 priimtas nuosprendis, apie laidų vagystę papasakojo analogiškai kaip liudytojas R. P. ir kaltinamasis J. F.. Vagystės metu turėjo racijas, telefonus. Vagystės metu juos saugojo V. L.. Teritorijoje sargo nebuvo. Laidai buvo sudėti mediniame sandėliuke, durys nebuvo užrakintos. Laidai, kuriuos jie pavogė, buvo susukti į ritinius, juos sukrovė į mikroautobusą`, vežė laidus per du kartus. Jo manymu, jie negalėjo išvežti laidų 2000 kg. Tų laidų dalį galėjo pavogti kažkoks R. P. pažįstamas vardu J., kuris jam ir pasakė apie tuos laidus.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo B. K. veiksmus aptariamoje situacijoje, mano, kad jo veiksmai buvo nusikalstami. Jie kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.: jis, veikdamas su bendrininkais iš nerakinto namelio-sandėliuko pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 20 km kabelio, kuriame buvo 2000 kg vario vielos.
Iš kaltinamojo B. K. bei kitų kaltinamųjų , liudytojų parodymų yra žinoma, kad pavogti laidai, sukrauti į krovininį mikroautobusą „Ford Transit“, buvo išvežti per du kartus, abu kartus mikroautobusas buvo pilnai pakrautas vogtais laidais. Iš masinių informacijos priemonių yra žinoma, kad į mikroautobusą Ford Tranzit per kartą galima patalpinti iki 3, 5 tonos krovinį, tai rodo, kad galimybė kaltinamiesiems per du kartus mikroautobusu Ford Tranzit išvežti laidų, kuriuose buvo 2000 kg vario, buvo. Tai, kad tiek vario buvo išvežta, patvirtina be kitų aplinkybių, paminėtų aukščiau, įrodymai apie kaltinamųjų uždarbį po pavogto vario realizacijos. Dėl šių motyvų kaltinamajam B. K. inkriminuojamas kaltinime nurodytas pavogto vario kiekis.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. , asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., atsako tik tada, kai yra nukentėjusiojo skundas ar pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas pradėti procesą. Šiuo nagrinėjamu atveju buvo gautas bendrovės pareiškimas dėl vagystės, o ir procesas buvo pradėtas prokuroro pavedimu (t. 2 b.l. 7), todėl aukščiau aptariamą nusikalstamą veiką padarę asmenys, taip pat ir kaltinamasis B. K., atsako už tai.
Dėl bausmės
Kaltinamasis B. K. yra teisiamas už penkių nusikaltimų padarymą, iš kurių 2 priskiriami prie apysunkių nusikaltimų, 3 nusikaltimai priskiriami prie nesunkių nusikaltimų. Jis iki šiuo nuosprendžiu inkriminuojamų nusikaltimų buvo teistas 4 kartus, po to po vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar vieną kartą (t. 4 b.l. 44-460), tiek ankstesniais nuosprendžiais nustatytas nusikalstamas veikas, tiek šiuo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas jis padarė, esant neišnykusiam teismui (BK 97 str.). Šiuo metu kaltinamasis B. K. nuo 2016-05-01 atlieka jam Ispanijos Karalystės Madrido provincijos 29-ojo teismo nuosprendžiu paskirtą 6 metų 1 d. laisvės atėmimo bausmę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis (t. 4 b.l. 115, 120-121). Taip pat kaltinamasis B. K. aptariamu laikotarpiu yra baustas administracine tvarka (t. 4 b.l. 42-43). Kaltinamasis B. K. yra vedęs, turi 2 nepilnamečius vaikus (t. 4 b.l. 40-41). Sodros pateiktais duomenimis kaltinamasis B. K. nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo (t. 4 b.l. 37).
Kaltinamojo B. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje.
Skiriant kaltinamajam B. K. bausmes, atsižvelgiama į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, jie priskirtini tik nesunkių nusikaltimų ar apysunkių nusikaltimų kategorijai , taip pat į tai, kad jais nebuvo sukeltos sunkios pasekmės. Baudžiamųjų nusikaltimų, kuruos padarė kaltinamasis B. K., numatančių įstatymų sankcijose yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, tačiau, kolegijos nuomone, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Tokios bausmės rūšis jam skirtina, atsižvelgus į jo ankstesnius teistumus, tai kolegija vertina kaip jo nenorą pasitaisyti, elgtis pagal visuotinai priimtas taisykles. Nustatant jam skiriamų laisvės atėmimo bausmių trukmę , teismas, vadovaudamasis BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgia į anksčiau paminėtas aplinkybes dėl kaltinimų pobūdžio, taip pat į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad teismo procesas šiuo atveju yra itin užsitęsęs. Jei pradžioje tokiai proceso trukmei turėjo įtakos kaltinamojo B. K. elgesys ( dėl jo pasislėpimo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, nuo teismo jam buvo paskelbta paieška, baudžiamieji procesai buvo stabdomi dėl jo paieškos, išskiriami nuo pagrindinės bylos), tai kitai baudžiamojo proceso trukmei, B. K. sulaikius Ispanijoje 2016-05-01 , turėjo įtakos užsitęsęs tarpvalstybinis teisinis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Ispanijos Karalystės. Dėl šių aplinkybių tokia proceso trukmė vertinama kaip pernelyg ilga .
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).
Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, teismas kaltinamajam B. K. skiria laisvės atėmimo bausmes, savo trukme trumpesnes, nei tokių bausmių, numatytų įstatymų sankcijose, vidurkis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis B. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato, padarė veikdamas idealiąja sutaptimi- vieninga tyčia, todėl dėl nusikaltimų šiame objekte bausmes paskyrus , jos bendrinamos apėmimo būdu, taikant BK 63 str. 5d. 1p.). Paskyrus bausmes už kitus jo padarytus nusikaltimus, kurie priskiriami prie nesunkių nusikaltimų, šios paskirtos bausmės bendrinamos su subendrinta bausme dalinio sudėjimo būdu, taikant BK 63 str. 1d., 4d. nuostatas.
Baudžiamoji byla, taikant BPK 273 str., išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis B. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl , taikant BK 64 ¹ str. nuostatas, jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam B. K. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė skiriama atlikti pataisos namuose. Tokios bausmės atlikimo pradžia B. K. skaičiuotina nuo realaus jos atlikimo pradžios.
Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę įskaičiuotinas laikas, kurį kaltinamasis B. K. išbuvo laikiname sulaikyme (t.4 b.l. 15-17, BK 66 str.).
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
B. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 178 str. 2d., BK 178 str. 2d., 187 str. 1d., BK 140 str. 1d., BK 178 str. 1d. ir nubausti :
pagal BK 178 str. 1d. 6 mėnesius.
Vadovaujantis BK 63 str. 5d. 1 p., laisvės atėmimo bausmes, paskirtas B. K. pagal BK 22 str. 1d. ir 178 str. 2d., 178 str. 2d. ir 187 str. 1d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d., šią bausmę ir bausmes, paskirtas B. K. pagal BK 140 str. 1d. ir 178 str. 1d. subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus.
Vadovaujantis BK 64 ¹ str., B. K., paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti galutinę bausmę: laisvės atėmimą 8 mėnesius, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką B. K. įskaičiuoti laiką nuo 2015-09-23 iki 2015-09-24.
Bausmės pradžią B. K. skaičiuoti nuo jo sulaikymo tokiai bausmei atlikti.
Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam B. K. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.