Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties, kuria trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 19 d., pratęstas laikinas S. S. nuosavybės teisės apribojimas į 2012 m. sausio 25 d. kratos metu bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), seife rastus ir paimtus 7000 Lt, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, jį naudoti ir juo disponuoti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 289 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, jog dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, sprogmenimis ir šaudmenimis, įsibrovęs į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas pagrobė svetimą turtą, padarė plėšimus, sukčiavimus, prievartavo svetimą turtą, sugadino svetimą turtą bei padarė kitus nusikaltimus.

2. Ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. sausio 25 d. R. S. gyvenamojoje vietoje - bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklausančiame S. S., buvo atlikta krata, kurios metu vyriškoje striukėje buvo rasti raktai nuo seifo, kurį atidarius buvo rasti ir paimti grynieji pinigai - 7000 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, kad R. S. lankosi minėtame bute, pinigai galimai priklauso jam bei galimai yra gauti iš nusikalstamos veikos.

3. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2012 m. vasario 1 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos S. S., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisės į 2012 m. sausio 25 d. kratos metu bute ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), seife rastus ir paimtus grynuosius pinigus - 7000 Lt, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą, t.y. uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, jį naudoti, juo disponuoti. Vėliau laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas teismo nutartimis buvo tęsiamas.

4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 19 d., pratęstas laikinas S. S. nuosavybės teisės apribojimas į 2012 m. sausio 25 d. kratos metu bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), seife rastus ir paimtus 7000 Lt, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, jį naudoti ir juo disponuoti. Teismas nurodė, kad bylos faktiniai duomenys rodo, kad kratos metu seife rasti ir paimti 7000 Lt, galimai priklauso R. S., o taip pat, kad lėšos, į kurias apribotos nuosavybės teisės, galėjo būti gautos iš nusikalstamų veikų. Teismas konstatavo, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę, todėl siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą būtina taikyti šią procesinės prievartos priemonę.

5. S. S. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį bei dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso ir tarptautinių teisės aktų pažeidimų – teismo šališkumo, rungimosi principo pažeidimo priimti atskirąją teismo nutartį.

5.1. Skunde nurodo, kad 2012-01-25 buvo atlikta krata jai nuosavybės teise priklausiančiame bute. Krata atlikta nepilnametės dukros V. S., gim. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje . Nepilnametės dukros interesai, apsauga nuo neigiamo poveikio nebuvo užtikrinti, taip buvo pažeistos Vaiko teisių konvencijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatos.

5.2. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 straipsnio 4 dalį, darant kratą, turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis, o darant kratą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, – tos įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas. Kai nėra galimybės užtikrinti šių asmenų dalyvavimą, krata daroma kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje. Prireikus kviestiniai gali būti kviečiami dalyvauti atliekant kratą ir kitais atvejais.

5.2.1. Skunde nurodama, kad atvykus pareigūnams, namuose buvo tik serganti nepilnametė S. S. dukra V. S. bei R. P., gim. (duomenys neskelbtini), šis asmuo nurodytas kviestinių sąraše. V. S. pareigūnams nurodė, kad buto savininkė S. S. yra išvykusi ir grįš tik kitą dieną. V. S. paskambino kitai S. S. dukrai R. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri turėjo atvažiuoti, tačiau pareigūnai kratą atliko jai nedalyvaujant. Ji atvyko tik besibaigiant šiam procesiniam veiksmui, bet kratos protokole nurodyta, kad R. S. prieš pradedant kratą buvo paskelbta teismo 2011-12-19 nutartis dėl kratos atlikimo. Nors R. P. nurodytas 2012-01-25 kratos protokolo kviestinių sąraše, tačiau nėra jo parašo. Kratos protokolą pasirašė tik kratą atlikę pareigūnai.

5.2.2. Asmenų dalyvavimo darant kratą svarbą savo sprendimuose nuolat pabrėžia Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT). Byloje van Rossem prieš Belgiją EŽTT konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, kai atliekant kratas pareiškėjo gyvenamojoje vietoje nedalyvavo jokie asmenys, pakankamai informuoti apie baudžiamąjį persekiojimą.

5.3. Skunde nurodoma ir tai, kad darydamas kratą ar poėmį pareigūnas privalo tiksliai nurodyti protokole paimamų objektų požymius, o kratos atveju - paimamų objektų suradimo vietą. Surastas slapyvietes ir ten slepiamus daiktus reikia nufotografuoti ir nufilmuoti. Šiuo atveju, tai nebuvo padaryta.

5.3.1. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad „kratos metu paimti pinigai, buvo rasti galimai R. S. priklausiančios striukės kišenėje„. S. S. skunde nurodo, jog ši striukė nebuvo paimta kratos metu, dėl jos nebuvo atliktas tyrimas, kad būtų galima teigti, jog tai galimai R. S. striukė.

5.3.2. S. S. nurodo, kad 2012-01-25 kratos protokole nurodyta aplinkybė, jog seifas buvo atrakintas raktais su pakabuku, kurie buvo aptikti miegamojo kambario spintoje buvusioje vyriškos striukėje, neatitinka tikrovės. Šie raktai su pakabuku yra S. S. tėvų buto, o seifas buvo atrakintas raktu, kuris į kratos protokolą neįrašytas.

6. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

7. Skundas atmetamas.

8. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

9. Skunde S. S. nurodo, kad nutartį priėmęs teismas buvo šališkas, pažeidė rungimosi principą. Tokie skundo teiginiai laikytini deklaratyviais. S. S. nepateikė jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo šališkas ar pažeidė rungimosi principą.

9.1. Aukštesnysis teismas nenustatė aplinkybių, kurios rodytų nutartį priėmusios teisėjos asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar kitų aplinkybių, dėl kurių teisėja pagal BPK 58 straipsnio nuostatas nebūtų galėjusi nagrinėti procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo kausimo. Ta aplinkybė, jog teismas bylos duomenis įvertino kitaip, nei to norėjo S. S., nėra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas teismo nešališkumo principas.

9.2. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti apygardos teismą pažeidus rungimosi principą.

9.2.1. Rungimosi principas reikalauja, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turėtų lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui (BPK 7 straipsnis).

9.2.2. Skundžiama nutartimi apygardos teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis ir vadovaudamasis BPK 151 straipsnio 6 dalimi, pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą. BPK nenumato įpareigojimo teismui šios procesinės prievartos priemonės termino partęsimo klausimą nagrinėti teismo posėdyje dalyvaujant proceso dalyviams. Nagrinėjamu atveju rungimosi principas, asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, konstitucinė teisė į sąžiningą bei teisingą teismo procesą nebuvo pažeisti. S. S. pasinaudojo teise apskųsti dėl jos priimtą teismo nutartį.

10. Nepagrįstas ir skundo teiginys, jog krata S. S. nuosavybės teises priklausančiame buvo atlikta neteisėtai. 2012 m. sausio 25 d. krata bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atlikta remiantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi, šis procesinis veiksmas atitiko BPK 145 straipsnio 1 dalį, pagal kurią tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka būtų konstatuoti kratos paskyrimo ar kratos atlikimą reglamentuojančios tvarkos pažeidimai.

11. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 ir 152 straipsniuose yra išdėstyta, kokiais konkrečiais atvejais ši priemonė gali būti taikoma, išvardinti šios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, konfiskuojamas tas pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis esantis turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas.

11.1. R. S. yra kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, dėl kurių padaryta didelė žala. Nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, taip pat nesprendžia ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju, baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kratų protokolai ir jų priedai, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga), suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamasis R. S. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

11.2. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese arba galimas turto konfiskavimas. Skundžiamoje nutartyje konstatuotas BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – galimas turto konfiskavimas. Taigi šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino S. S. nuosavybės teisės apribojimo į 2012 m. sausio 25 d. kratos metu bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), seife rastus ir paimtus 7000 Lt, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas.

11.3. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos žmogaus konstitucinės teisės, tačiau pažymėtina tai, kad taikant minėtas priemones yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju, siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeidžiamas. Tokiu asmens teisių suvaržymu siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Taikoma procesinė prievartos priemonė yra adekvati R. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir sunkumui.

11.4. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino, bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Iš šios įstatymo normos seka, jog valstybės nuosavybėn paimamas tiek pas kaltininką, tiek pas kitus asmenis esantis konfiskuotinas turtas. Tik pirmosios instancijos teismas, teisiamojo posėdžio metu ištyręs bei įvertinęs visus bylos duomenis, tame tarpe ir S. S. skundo teiginius apie 2012 m. sausio 25 d. kratos metu seife rastų ir paimtų 7000 Lt priklausymą jai ir jos dukrai, įvertins, ar šios rastos ir paimtos lėšos buvo gautos teisėtu būdu, t. y. nustatys areštuoto turto kilmę bei tikruosius savininkus.

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo tvarka nebuvo pažeista. Skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį naikinti asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.