Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. A. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu A. A. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, su turto, kurio vertė 1351,56 Eur, konfiskavimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir A. A. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams su turto, kurio vertė 1351,56 Eur, konfiskavimu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 69 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. A. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą bei tęsti darbą arba pradėti dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir A. A. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino iki dvejų metų trijų mėnesių, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino iki vienerių metų devynių mėnesių su turto, kurio vertė 1351,56 Eur, konfiskavimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams su turto, kurio vertė 1351,56 Eur, konfiskavimu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, A. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą arba pradėti dirbti, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba).

A. A. buvo įpareigotas per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti dalį – 21221,12 Eur nukentėjusiajam iš dviejų nuteistųjų solidariai priteistos 42442,25 Eur dydžio turtinės žalos sumos.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi netenkino Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – probacijos tarnyba) teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. A..

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. vasario 23 d. nutartimi panaikino bausmės vykdymo atidėjimą A. A. ir pasiuntė jį atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Skunde nuteistasis A. A. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 23 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – netenkinti probacijos tarnybos teikimo dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

6. Skunde nurodoma, kad žemesnysis teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog A. A. sąmoningai ir piktybiškai nevykdė jam paskirto įpareigojimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Nukentėjusiajam atlyginta žalos dalis iš tikrųjų yra nedidelė, tačiau nuteistasis objektyviai galėjo atlyginti tik tokią dalį žalos. A. A. nuo 2022 m. lapkričio 28 d. iki 2024 m. vasario 25 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir intensyviai ieškojo darbo savarankiškai, tačiau Lietuvoje darbo nerado. Dėl šios priežasties jis neturėjo pajamų, kurias galėtų skirti padarytos turtinės žalos atlyginimui ir įvykdyti nustatytą įpareigojimą.

7. Nuteistasis teigia, kad jis ne kartą gavo pasiūlymų dirbti užsienyje, tačiau dėl jam taikomos probacijos negalėjo išvykti iš Lietuvos ir dirbti. Jis be pažeidimų vykdė įpareigojimą tuo atveju, jeigu nedirba, registruotis Užimtumo tarnyboje.

8. Skunde aiškinama, kad nuteistasis, atsižvelgęs į tai, jog skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog jis neieško kitų galimybių ir būdų atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, nusprendė pasiskolinti 1000 Eur ir nedelsdamas šią pinigų sumą pervedė nukentėjusiajam. Be to, jis 2024 m. vasario 23 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį su MB „T.“, pagal kurią nuo 2024 m. vasario 26 d. pradėjo dirbti pagalbiniu darbininku. Pagal darbo sutartį su darbdaviu sutarė dėl 924 Eur mėnesinio atlygio, kuris priklausys nuo išdirbto darbo laiko. A. A. tikisi, kad jam bus suteikta galimybė dirbti viršvalandžius, taip pat jis pasiruošęs atlikti ir papildomus darbus tam, kad kuo daugiau uždirbtų ir galėtų atlyginti padarytą žalą.

9. Skunde pažymima, kad nuo bausmės vykdymo pradžios A. A. nepadarė naujų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų, jam nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis padarė išvadas, pakeitė savo įsitikinimus ir gyvenimo būdą. Vien tai, kad dėl finansinių sunkumų jis negalėjo laiku įvykdyti įpareigojimo, neleidžia teigti, jog bausmės tikslai nėra pasiekti.

10. Nuteistojo įsitikinimu, žemesnysis teismas neįvertino jo teisės kreiptis dėl termino žalai atlyginti pratęsimo. Be to, net ir pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, nukentėjusiojo teisė į žalos atlyginimą niekur nedingsta ir gali būti vykdoma priverstinai. Nukentėjusiajam padaryta žala tikrai nebus atlyginta greičiau, jeigu nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis šiuo metu dirba, todėl turi didesnes galimybes atlyginti žalą.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. A. skundas atmestinas.

11. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, kurios esmę sudaro įstatymo ir teismo nustatytų pareigų terminuotas taikymas nuteistajam, manant, jog bausmės tikslai, nuteistajam vykdant nustatytas pareigas, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, tvirtinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu yra realiai įgyvendinami baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmių tikslai, galima tik tuomet, kai nuteistasis tinkamai vykdo visas įstatymo ir teismo jam nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad nuteistojo selektyvus pareigų vykdymas negali būti vertinamas kaip užtikrinantis bausmės tikslų pasiekimą.

12. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Iš individualaus probuojamojo priežiūros plano, sudaryto 2022 m. kovo 31 d., matyti, kad, atlikus A. A. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė, t. y. 46 balai. A. A. nusikalstamo elgesio rizika viso bausmės vykdymo atidėjimo metu išliko vidutinė, tačiau rizikos balai didėjo, t. y. 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo nustatyta 52 balų nusikalstamo elgesio rizika, 2023 m. rugsėjo 22 d. buvo nustatyta 57 balų nusikalstamo elgesio rizika, o 2024 m. vasario 8 d. buvo nustatyta 62 balų nusikalstamo elgesio rizika. Toks nusikalstamo elgesio rizikos balų didėjimas leidžia daryti prielaidą, kad probacijos tikslai šiuo atveju nėra įgyvendinami.

13. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad probacijos tarnyba A. A. priežiūrą vykdo nuo 2022 m. kovo 21 d. A. A. 2022 m. kovo 31 d. buvo pasirašytinai supažindintas su probacijos sąlygomis, pareigomis, kurias privalo vykdyti. Taigi nekyla jokių abejonių, kad A. A. žinojo, kokio elgesio iš jo reikalaujama bausmės vykdymo atidėjimo metu, kokias pareigas jis privalo vykdyti ir kokios pasekmės jo laukia, jeigu jis šių pareigų nevykdys. Čia pabrėžtina, kad nuteistajam teismo nustatytos dvi pareigos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, nes tik dirbant ir gaunant pajamų iš darbinės veiklos paprastai atsiranda reali galimybė atlyginti nusikalstamais veiksmais žalą, tokiu būdu pareiga atlyginti žalą lemia būtinybę užsiimti darbine veikla arba bent jau aktyvia tokios veiklos paieška. Aišku, šių pareigų tinkamu vykdymu yra užtikrinamas ir kitų tikslų įgyvendinimas.

14. A. A. bausmės vykdymo atidėjimo metu nepadarė naujų nusikalstamų veikų, taip pat jis nėra padaręs administracinių nusižengimų, nuteistasis formaliai vykdė jam nustatytą įpareigojimą tęsti darbą arba pradėti dirbti, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vis tik šiuo atveju yra akivaizdu ir tai, kad A. A. neįvykdė jam nustatytos pareigos atlyginti nukentėjusiajam dalį nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, t. y. 21221,12 Eur. Iki skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo nuteistasis nukentėjusiajam sumokėjo tik 240 Eur. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad, sprendžiant, ar bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam gali ir turi būti panaikintas, privalu įvertinti, ar nuteistasis nustatytos pareigos per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neįvykdė dėl pateisinamų bei objektyvių priežasčių, ar pareigos neįvykdymą nulėmė subjektyvios priežastys, priklausančios nuo nuteistojo valios. Tuo pačiu teigtina, kad šiuo atveju yra ne tiek svarbu, kiek nuteistasis nukentėjusiajam atlygino žalos, o reikšmingiau tai, ar nuteistojo veiksmai bei pastangos atlyginti padarytą žalą yra vertintinos kaip pakankamos.

15. Pats nuteistasis tvirtino ir tvirtina, kad jis neturėjo objektyvios galimybės atlyginti nukentėjusiajam žalos, nes viso bausmės vykdymo atidėjimo metu negalėjo įsidarbinti, žalą nukentėjusiajam atlygindavo pagal galimybes. Vis tik aukštesnysis teismas konstatuoja, kad su tokiais nuteistojo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad A. A., būdamas darbingo amžiaus sveikas asmuo, bausmės vykdymo atidėjimo metu sąmoningai nedėjo pakankamai pastangų tam, jog atlygintų nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, kad jo galimybės tinkamai vykdyti aptariamą pareigą būtų didesnės. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats nuteistasis 2022 m. gegužės 24 d. nurodė, kad jis ketina nukentėjusiajam kiekvieną mėnesį mokėti po 20 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti. Vis tik jis nevykdė net ir tokio savo paties prisiimto įsipareigojimo.

16. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad A. A. pokalbių su probacijos tarnybos atstovais metu nuolat buvo primenama apie tai, jog jo dedamos pastangos atlyginti turtinę žalą nėra pakankamos, tačiau šie pokalbiai pageidaujamų rezultatų nedavė. Pokalbio, kuris vyko 2023 m. vasario 13 d., su probacijos tarnybos atstovu metu A. A. nurodė, kad jis negali dirbti, nes jo į darbą nepriima dėl teistumo. A. A. buvo pasiūlyta kreiptis į socialinės integracijos institutą, kuris padeda įsidarbinti teistiems asmenims, tačiau nuteistasis atsisakė tokio pasiūlymo. Teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. balandžio 14 d., kurio metu buvo pirmą kartą nagrinėjamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo A. A. panaikinimo, nuteistasis nurodė, kad jis sutinka kreiptis į socialinės integracijos institutą dėl darbo paieškos. Vis tik nuteistasis, netenkinus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, į socialinės integracijos institutą dėl pagalbos įsidarbinant nesikreipė, probacijos tarnybos atstovą 2023 m. balandžio 28 d. informavo, jog pagalbos ieškant darbo jam nereikia ir atsisakė kreiptis į socialinės integracijos institutą. Pastebėtina, kad teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. balandžio 14 d., A. A. nurodė, jog tėvai bei seneliai jam yra palikę aukso, todėl jis gali parduoti šį auksą ir atlyginti žalą iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad jokių aukso dirbinių A. A., jeigu ir turėjo, nepardavė ir neatlygino nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos. Nuteistasis yra aiškinęs ir tai, kad dirbti už minimalaus dydžio atlyginimą jam neapsimoka, nes į darbą reikėtų važinėti iš kaimo, iš minimalaus dydžio atlyginimo jis galėtų nukentėjusiajam kas mėnesį mokėti tik 30 Eur. Tokia nuteistojo pozicija leidžia daryti išvadą, kad jo teiginiai apie norą atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą yra deklaratyvaus pobūdžio, jis paprasčiausiai visą laiką elgėsi kaip jam buvo patogiau. Čia pažymėtina ir tai, kad nuteistasis ne kartą tvirtino, jog jis darbo ieškojo pats, tačiau objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tokius jo teiginius, nėra. A. A. tvirtino ir tai, kad jam reikia išlaikyti vaiką, vis tik jokių duomenų apie tai, jog nuteistasis išlaikytų vaiką, nėra. Be to, pats nuteistasis nurodė, jog gyvena iš sutuoktinės bei motinos gaunamų pajamų, o tai kelia abejonių dėl aiškinimų, jog jis iš tikrųjų išlaiko savo vaiką, kuris kartu negyvena, patikimumo.

17. Aukštesnysis teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, konstatuoja, kad A. A. iš tikrųjų nesiėmė būtinų veiksmų tam, jog galėtų tinkamai vykdyti nustatytą įpareigojimą, įpareigojimo atlyginti žalą jis tinkamai nevykdė ne dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, o dėl savo paties neveikimo, neturėdamas tam pateisinamų priežasčių. A. A. iš tikrųjų nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, jis nėra baustas administracine tvarka, formaliai vykdė vieną iš teismo jam nustatytų įpareigojimų. Vis tik, kaip jau buvo minėta anksčiau, selektyvus pareigų vykdymas nėra pagrindas konstatuoti, jog konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo metu yra efektyviai įgyvendinami bausmės tikslai.

18. Faktai, kad nuteistasis nukentėjusiajam 2024 m. vasario 28 d. sumokėjo 1000 Eur, nuo 2024 m. vasario 26 d. pradėjo dirbti, nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. Šie faktai neleidžia daryti išvados, kad probacijos tikslas šiuo atveju yra pasiektas, ypač atsižvelgus į tai, jog nuteistasis aktyvių veiksmų, susijusių su žalos atlyginimu nukentėjusiajam, ėmėsi tik po to, kai teismo posėdyje buvo išnagrinėtas teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nuteistasis nuo 2016 m. liepos 1 d. iki pat 2024 m. vasario 26 d. nedirbo (individualia veikla užsiėmė tik nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d.), ankstesnių savo įsipareigojimų (mokėti nukentėjusiajam bent po 20 Eur, kreiptis dėl pagalbos ieškant darbo į socialinės integracijos institutą) nevykdė. Šiuo atveju aukštesnysis teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad A. A. darbinė veikla yra ilgalaikio pobūdžio, nulemta realaus noro keisti savo gyvenimo būdą, atlyginti nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, o ne siekis formaliai palengvinti savo teisinę padėtį, išvengti bausmės, kurios atidėjimo terminas šiuo metu yra pasibaigęs, atlikimo.

19. Nuteistasis visiškai pagrįstai nurodo, kad, net ir pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, nukentėjusiojo teisė į žalos atlyginimą niekur nedings. Vis tik teigtina, kad, pasibaigus bausmės vykdymui, aptariamos pareigos vykdymas nebus kontroliuojamas, todėl mažai tikėtina, kad asmuo, kuris deklaruoja norą išvykti dirbti į užsienį ir kuris net gresiant laisvės atėmimo bausmei tinkamai nevykdė nustatytos pareigos, šią pareigą vykdys tuo metu, kai jam realiai niekas nebegrės. Be to, pareiga atlyginti žalą nedings ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei po jos atlikimo.

20. Galima sutikti ir su nuteistojo teiginiu, kad paskirtos bausmės vykdymas nepaspartins žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Vis tik skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs ankstesnį nuteistojo elgesį, neturi pakankamo pagrindo manyti, kad, panaikinus skundžiamą nutartį, žalos atlyginimas nukentėjusiajam būtų spartesnis. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad nuteistojo teiginiai apie norą dirbti viršvalandžius bei papildomą darbą, kaip ir ankstesni panašaus pobūdžio paaiškinimai, nėra deklaratyvaus pobūdžio.

21. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ir priimti dėl nuteistojo skundo naują sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 23 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.