Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo O. P. (O. P.) gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam O. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2014 m. birželio 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-211/2014, O. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), BK 187 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, nuo 2008 m. vasario 18 d. iki 2012 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus mieste, dalyvavo R. S. vadovaujamo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su V. B. (V. B.), pravarde „Slavikas“, R. J. (R. J.), pravarde „Etiopas“, R. P., pravarde „Pica“, „Buratinas“, A. K. (A. K.), pravarde „Bentley“, J. F. (J. F.), pravarde „Taksistas“, V. L. (V. L.), pravarde „Pupsas“, „Lapat“, K. V., pravarde „Kisa“, M. L., pravarde „Martinas“, A. O. (A. O.), pravarde „Avdejus“ ir D. P., o taip pat įsibrovęs į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas pasikėsino pagrobti bei pagrobė svetimą turtą, sugadino, sunaikino svetimą turtą, neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą bei neteisėtai panaudojo jį inicijuodamas finansines operacijas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, O. P. laikinai buvo sulaikytas 2012 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam O. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pratęsimo pagrindą bei neišnykus BPK 127 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo sąlygoms.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad O. P. kaltinamas nusikalstamo susivienijimo veikloje padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtų pajamų gavimu aktyviai dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, anksčiau teistas keturis kartus. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad būdamas laisvėje O. P. gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Kaltinamojo O. P. gynėjas advokatas Edmundas Jonušas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad teismo nutartis priimta iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pagrindines kaltinamojo teises, nesilaikant Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.

Gynėjo teigimu, teismo išvada, kad O. P. laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus yra formali, grindžiama vien jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumu. Skunde gynėjas nurodo kitas svarbias aplinkybes, kurios leidžia teigti, kad suėmimo pratęsimo pagrindai išnykę, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant švelnesnę kardomąją priemonę, t. y. 15 000 Lt užstatą, kurį jau įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą kaltinamojo buvusi sutuoktinė. Pažymima, kad O. P. Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyveno su šeima, nors išsituokęs, tačiau nuolat gyveno su buvusia sutuoktine ir mažamečiais vaikais. Laisvėje galėtų dirbti ir lėšas pragyvenimui bei šeimos išlaikymui užsidirbti sąžiningu darbu. Kaltinamasis paskutinį kartą buvo teistas prieš aštuonerius metus, todėl nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus.

Kaltinamojo gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo O. P. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam O. P. nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127, BPK 130 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam O. P. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamajame akte esantys duomenys, t. y. kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų apklausų, kratų protokolai, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis O. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam O. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, (įtarimas) kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Skundžiamojoje nutartyje teisingai nurodyta, kad O. P. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5, 6 dalis) padarymu, kurie numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Nusikalstamos veikos galimai įvykdytos veikiant pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamame susivienijime, galimai siekiant gauti neteisėtai pajamas iš nusikalstamos veikos. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad O. P. praeityje buvo keturis kartus teistas, oficialiai niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, kas rodo jo polinkį nepaisyti įstatymų reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai įvertino ir aktyvų O. P. vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje. Todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje O. P. gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Gynėjo skunde nurodomi kaltinamojo šeiminiai ryšiai ir galimybė įsidarbinti yra reikšmingos aplinkybės, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti.

Ilgą laiką kaltinamajam O. P. taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. O. P. yra suimtas jau gana ilgą laiką. Ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinėmis priežastimis, pateisinančiomis ilgalaikį kaltinamojo kalinimą yra kaltinamojo asmenybė bei jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tai, kad kaltinamojo buvusi sutuoktinė įmokėjo į baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo depozitinę sąskaitą 15 000 Lt dydžio užstatą, neįpareigoja teismo netęsti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino O. P. arba paskirti kitą kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės apribojimu.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsdamas O. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta, proporcingumo principas nepažeistas. Apeliacinio teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajam O. P. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo O. P. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.