Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo R. S. priklausančiam turtui pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 19 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo R. S. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalis, BK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis, BK 180 straipsnio 1 ir 3 dalis, BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalis, BK 254 straipsnio 1 ir 2 dalis, BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 289 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų, t. y. turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, nuo 2008 m. pradžios iki 2012 m. sausio mėnesio, organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, sprogmenimis ir šaudmenimis, įsibrovęs į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas pagrobė svetimą turtą, plėšė, sukčiavo, prievartavo svetimą turtą, sugadino svetimą turtą bei padarė kitus nusikaltimus.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 21 d. nutarimu R. S. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam nuosavybės teisę priklausantį turtą, t. y. gyvenamosioms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioms (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant nurodytą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti, o šio turto saugotoja paskirta S. S.. Vėliau šis apribojimo terminas buvo tęsiamas.

Skunde nurodoma, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir nemotyvuota. Kaltinamojo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo teisę.

Kaltinamasis skunde teigia, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas asmuo ar asmenys, kurių civilinio ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui būtina laikinai apriboti nuosavybės teisę, jų duomenys, taip pat civilinio ieškinio dydis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 152 straipsnis 1 dalis 5 punktas), o apriboti nuosavybės teisę abstraktaus arba dar nepareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui, negalima.

Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino aplinkybės, jog turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, R. S. nuosavybėn perėjo pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3971, t. y. buvo įgytas ne nusikalstamu būdu. Kaltinamasis mano, kad jo šeimos nariai taip pat laikytini šio turto savininkais.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas iš naujo apribojo kaltinamojo nuosavybės teisę, t. y. toje pačioje byloje kelis kartus taikė laikiną nuosavybės teisės apribojimą tais pačiais pagrindais bei tam pačiam turtui, dėl to buvo pažeistos BPK 151 straipsnio nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. S. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas trims mėnesiams kaltinamojo R. S. turtui, yra teisėta ir pagrįsta.

Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad skunde jis pateikia iš esmės tuos pačius argumentus, kurie jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 20 d. ir ankstesnėse nutartyse. Kaltinamasis naujų argumentų dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo skunde nenurodo. Todėl, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, netikslinga dar kartą analizuoti šiuos argumentus ir kartoti ankstesnėse nutartyse išdėstytus motyvus.

Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje yra faktinių duomenų, suteikiančių pagrindą tvirtinti, jog kaltinamasis R. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kratų protokolai, specialistų išvados, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos, nes visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą.

Kaip jau buvo ne kartą nurodyta ankstesnėse teismų nutartyse, nagrinėjant skundus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo kaltinamojo R. S. priklausančiam turtui, jis kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, dėl kurių padaryta didelė žala. Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšta daug civilinių ieškinių, kurių suma viršija 1 097 411 Lt (317 832,19 Eur). Vilniaus apygardos teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl R. S. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė bendrųjų ir specialiųjų aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Todėl kaltinamojo argumentai dėl netinkamo BPK 151 ir BPK 152 straipsnių taikymo ir jo konstitucinių teisių pažeidimo laikytini nepagrįstais.

Skundą nagrinėjantis teismas dar kartą nurodo, kad Apeliacinis teismas šiame proceso etape, nesprendžia klausimo dėl nuosavybės teisės kilmės, nes ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumo. Šią aplinkybę turi įvertinti pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą iš esmės. Be to, kaltinamasis skunde neteisingai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas paskyrė, o ne pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą kaltinamajam R. S. priklausančiam turtui.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamojo R. S. nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo turtui buvo pratęstas pagrįstai. Šios procesinės prievartos priemonės pratęsimo tvarka pažeista nebuvo, todėl panaikinti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.