Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. V. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties, kuria J. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. kovo 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio Vilniaus mieste organizavo šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais: V. K. (V. K.), S. O. (S. O.), V. P. (V. P.), A. G. (A. G.), A. A., S. T. vykdė plėšimus, turto prievartavimus, sukčiavimus, turto sunaikinimus ir sugadinimus ir kitas nusikalstamas veikas.

J. V. 2012 m. sausio 27 d. buvo pripažintas įtariamuoju, paskelbta jo paieška ir išduotas Europos arešto orderis. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi J. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka J. V. sulaikytas 2012 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis, kuria J. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 20 d. Suėmimo terminas vėliau buvo tęsiamas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam J. V. pratęstas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas įvertino tai, kad J. V. kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą ir jo sudėtyje padaręs daugiau nei dešimt sunkių nusikaltimų nuosavybei, buvo paieškomas, anksčiau teistas, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad neišnykusios suėmimo taikymo J. V. sąlygos ir pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Kitomis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti.

Kaltinamojo J. V. gynėja skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 nutartį, kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Skunde gynėja nesutinka su teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje J. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teigia, kad J. V. paieška buvo paskelbta nepagrįstai ir Europos arešto orderis išduotas nesant tam pagrindo. Kaltinamasis apie paskelbtą paiešką nežinojo, sulaikytas jis buvo netoli savo gyvenamosios vietos. Gynėja nurodo, kad paskutinio teismo nuosprendžiu J. V. buvo išteisintas dėl visų jam pareikštų kaltinimų, ankstesnis teistumas išnykęs. Be to, J. V. yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, turi keturis mažamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, buvo registruotas darbo biržoje, turi realią galimybę įsidarbinti. Gynėjos teigimu, vien kaltinimas sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymu ir gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliutus pagrindas neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skunde nesutinkama ir su suėmimo termino J. V. pratęsimu Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Gynėja teigia, kad manymą, jog būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, teismas grindžia tik nusikaltimų sunkumu, jų tariamu įvykdymu nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, kaltinamojo ankstesniu teistumu. Skunde nurodoma, kad J. V. ankstesniu teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, nors bylos tyrimo metu jam taip pat buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Nors praeityje J. V. teistas, tačiau teistumas išnykęs, jis ilgą laiką jokių įstatymo pažeidimų nepadarė, dirbo, buvo registruotas Darbo biržoje, šiuo metu turi realią galimybę įsidarbinti UAB „AGAN“. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad J. V. ketintų nusikalsti, todėl šio pagrindo buvimas grindžiamas tik prielaidomis.

Gynėjos teigimu, atsižvelgiant į teisėtumo principą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Šiuo metu byla perduota nagrinėti teisme, o kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės.

Teismo posėdyje kaltinamasis J. V. prašė gynėjos skundą tenkinti. Prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Kaltinamojo J. V. gynėjos skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė Lietuvos Respublikos BPK 121, 122, 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog (įtariamasis) kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinus pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog J. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, užfiksuoti kitų kaltinamųjų parodymuose, liudytojų (V. K., R. J. ir kt.) parodymuose, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole, tarnybiniuose pranešimuose, kratų protokoluose, daiktų apžiūrų protokoluose, bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje leidžia pagrįstai kaltinti J. V. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai bus daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė J. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y., esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Suėmimas skiriamas arba jo terminas pratęsiamas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiant į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat, jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, (įtariamas) kaltinamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

Kaip matyti iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, J. V. kaltinamas padaręs labai sunkų ir sunkius nusikaltimus, taip pat ir apysunkius nusikaltimus nuosavybei, kurie numatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Už sunkius ir labai sunkų nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, J. V. anksčiau buvo tris kartus teistas, tame tarpe ir už savanaudiškus nusikaltimus panaudojant smurtą. Nors teistumas išnykęs, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo polinkį nepaisyti įstatymų reikalavimų. Be to, bylos duomenimis, buvo paskelbta J. V. paieška, išduotas Europos arešto orderis. Šiuo metu J. V. kaltinamas organizavęs šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavęs ir dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje. Iki sulaikymo J. V. niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikalstamų veikų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo iš nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visetas suteikia pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje J. V. gali daryti naujus nusikaltimus bei, siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Suėmimo terminas pagrįstai pratęstas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytais suėmimo pagrindais. Gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog J. V. turi keturis mažamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, laisvėje galėtų įsidarbinti yra reikšmingos, tačiau nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Kaltinamojo gynėjos skunde nurodoma aplinkybė, kad ankstesniu nuosprendžiu J. V. buvo išteisintas dėl pareikštų kaltinimų, nepanaikina suėmimo taikymo pagrindų buvimo šioje byloje. Tai, jog kitiems kaltinamiesiems yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, rodo, kad teismas individualiai apsvarstė galimybes skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas konkrečiam asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, vertina būtent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remiantis jomis nustato kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas.

Teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam J. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė nei nacionalinių, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Ilgą laiką kaltinamajam J. V. taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. J. V. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be suimtojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo J. V. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.