Kauno apygardos teismo nutartis

2023-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-665-593/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-14
Bylos Nr.
1S-665-593/2023
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01571-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Nuteistasis
A. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-665-593/2023Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01571-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. (A. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. rugpjūčio 25 d. priimtą nutarimą Nr. RV-23-7212 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnio 1 dalį subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis pakeistas: sumažintos bausmės, paskirtos už BK 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnio 1 dalį, panaikinta dalis dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos iš naujo ir paskirta – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo.

3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, pakeistas 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis, kuris pakeistas 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, t. y. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš BK 253 straipsnio 1 dalies (2 veikos) į BK 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), iš BK 180 straipsnio 3 dalies (3 veikos) į BK 180 straipsnio 2 dalį (3 veikos), iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 181 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, paskiriant subendrintą galutinę bausmę – 6 (šešerius) metus laisvės atėmimo.

4. Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 21 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

5. 2023 m. rugpjūčio 25 d. Komisijos nutarimu Nr. RV-23-7212 nutarta taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuojant tuo, kad jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su žemėjimo tendencijomis. Nuteistajam nuo 2022 m. gruodžio 13 d. leista užsiimti individualia veikla – papuošalų gamyba, kuri nuo 2023 m. gegužės 12 d. prilyginama darbinei veiklai. A. K. įsitraukia į pozityvias veiklas, disciplinuotai laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, skatintas už gerą elgesį. Nuteistasis vykdo Komisijos rekomendacijas, deda nuoseklias pastangas, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pirmiau nurodytą Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nuteistasis turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, o jo motyvacija darbui nėra aukšta. A. K. būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, jis stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Teismo vertinimu, vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusių asmenų interesų užtikrinimo. Šiuo atveju A. K. dar yra neatlikęs nemažos laisvės atėmimo bausmės dalies (2 metų 3 mėnesių 27 dienų), o įvertinus tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, ją sudaro labai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, nenustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas dar nėra baigtas. Nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie nėra tokie įtikinantys, kad būtų galima daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti neizoliuotas nuo visuomenės.

Šalies argumentai

7. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis A. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. RV-23-7212 taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

7.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo šiais bausmių vykdymo principais: bausmių vykdymo individualizavimo (turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitas resocializacijai svarbias aplinkybes), teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo (nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu, baudžiamojo įstatymo, baudžiamojo proceso įstatymo ir bausmių vykdymo įstatymo nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama). Priešingai nei nurodo apylinkės teismas, įstatymas nereikalauja, kad nuteistasis jau būtų pilnai pasitaisęs.

7.2. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su žemėjimo tendencijomis, kas atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio reikalavimus – jis yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės, užsiima individualia veikla, puoselėja teigiamas nuostatas darbo atžvilgiu, nėra baustas drausmine tvarka, yra skatintas, nustatyti jo riziką nusikalsti mažinantys veiksniai. Nuteistojo nuomone, jis padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. įsidarbino UAB „M.“ pagalbiniu darbininku, su darbdaviu yra sudaryta neterminuota darbo sutartis.

7.3. Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko pastovius ryšius su artimaisiais, gyvenimo drauge, jo vardu nėra gauta vykdomųjų dokumentų. Savo praeities klaidas jis pilnai pripažįsta, gailisi, šiuo metu laikosi nustatytų taisyklių ir galiojančių įstatymų, nori grįžti į visuomenę ir kurti prasmingą ateitį. Skundo autorius pažymi, kad šiuo metu yra perkeltas bausmės atlikimui iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą-atvirąją koloniją.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

8. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apylinkės teismas Komisijos nutarimo nepatvirtino ir aukštesnės instancijos teismas šiam sprendimui pritaria.

9. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad būtų galima padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. A. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Nors, A. K. vertinimu, skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta į bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principus, tačiau skundą nagrinėjantis teismas tokių aplinkybių nenustatė. Apylinkės teismas aiškiai išdėstė motyvus, kodėl nepritaria Komisijos nutarime nurodytam sprendimui, t. y. buvo aptartos lygtinio paleidimo taikymą reglamentuojančios įstatymo nuostatos ir A. K. asmens bylos medžiagos (ne)atitikimas šioms nuostatoms. Apygardos teismas sutinka, jog šiuo metu tikėtis sėkmingos nuteistojo probacijos nėra pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, jog A. K. vis dar minimizuoja savo padarytus nusikaltimus, juos racionalizuoja, nors tam nėra jokio pagrindo. Laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už penkiolikos nusikalstamų veikų (pagal du subendrintus nuosprendžius), susijusių su vagystėmis, sukčiavimais, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, pelnymusi iš kito asmens prostitucijos, dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarymą. Nors laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, tačiau šis teistumas jam jau antrasis. Skunde apygardos teismui A. K. nurodo besigailintis dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau socialinio tyrimo išvados rengėjai, įvertinę pokalbio su nuteistuoju metu išsakytas jo mintis, padarė išvadą, kad nuteistasis nevisiškai suvokia savo veikų pasekmes aukoms ir visuomenei, ieško pasiteisinimų. Jam būdingas nusikaltimų modelis, kurį sudaro noras pasipelnyti neteisėtais būdais.

11. Apygardos teismas pažymi, jog A. K. nėra būdingas smurtinis elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, impulsyvumas ar konfliktiškumas, jo padarytos nusikalstamos veikos buvo gerai apgalvotos, suplanuotos, jų vykdymui detaliai pasiruošta. Kadangi pagrindinis priešingų teisei veiksmų motyvas buvo finansinis, todėl teismas didesnį dėmesį skiria nuteistojo darbinės motyvacijos įvertinimui, lėšų tvarkymui ir pajamoms, gyvenimo stiliui, mąstysenai bei turimoms nuostatoms. Socialinio tyrimo išvados duomenimis A. K. turima oficialaus darbo patirtis nėra didelė, dažniausiai jis dirbdavo neoficialiai. Jo mėnesinės pajamos sudarė apie 500–700 Eur, kurių neužtekdavo ne tik taupymui, bet trūkdavo ir kasdieniam pragyvenimui, dėl to buvo vykdomos finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, jis nedirbo, Pravieniškių kalėjime taip pat abejojo darbo nauda, buvo išrankus darbo pobūdžiui, nuo 2022 m. gruodžio 13 d. vykdė individualią veiklą – papuošalų gamybą, o 2023 m. rugsėjo 28 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį su UAB „M.“ pagalbinio darbininko pareigoms užimti. Iš teismui pateiktos darbo sutarties (b. l. 47–49) matyti, kad A. K. bus mokamas 840 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Ar tai darbo užmokestis prieš mokesčius ar po mokesčių, nenurodyta. Bet kokiu atveju numatomas atlyginimas nėra didelis, juo labiau, kad nuteistasis turi nemažai skolinių įsipareigojimų.

12. Socialinio tyrimo išvados duomenimis teisės pažeidėjas nurodo turintis apie 8000 Eur įsiskolinimą antstoliams, tačiau iš 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžio turinio matyti, kad priteistos sumos yra gerokai didesnės, t. y. iš nuteistojo priteista 3197,60 Eur V. S. turtinei žalai atlyginti, taip pat solidariai iš A. K. ir kitų nuteistųjų priteista 39 582,37 Eur, 6168,90 Eur, 5415,90 Eur, 31 965,36 Eur ir 810,94 Eur nukentėjusiųjų turtinei žalai atlyginti. Nors įkalinimo įstaigoje A. K. vardu nėra gauta vykdomųjų dokumentų, tai nereiškia, jog priteistų ieškinių jam nereikia atlyginti. Duomenų, jog nuteistasis savanoriškai būtų atlyginęs bent dalį priteistų sumų, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Skolas, nuteistojo teigimu, jis ruošiasi išmokėti, kai išeis į laisvę ir įsidarbinęs gaus atitinkamas pajamas, tačiau, šioje nutartyje jau minėta, kad būsimos A. K. pajamos nebus didelės, kas verčia abejoti jo galimybėmis jas racionaliai paskirstyti. Teismo vertinimu, turimi finansiniai įsipareigojimai ir objektyvaus plano jų padengimui neturėjimas gali paskatinti nuteistąjį pakartotinai nusikalsti.

13. Probacijos sėkme teismą verčia abejoti ir pateiktoje medžiagoje esantys duomenys apie tai, kad nuteistasis pasižymi tam tikrą kriminalinę elgseną palaikančiomis nuostatomis, t. y. nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, atliko apgalvotai, planuotai, tačiau teisme kaltės nepripažino, vertinimo metu kaltės neneigė, bet ją minimizavo. Socialinio tyrimo išvados rengėjų nuomone, A. K. nematė prasmės suvaržyti savo elgesio dėl kitų, aplinkinių gerovės, nors vertinimo metu teigia, jog visuotinas, socialiai priimtinas vertybes yra linkęs pripažinti. Taigi, nuteistasis stengiasi save pateikti iš palankesnės pusės, vis dėlto, savo veiksmų jis nesureikšmina iki nusikaltimo fakto, t. y. stokoja kritiškumo. A. K., nors ir stengiasi nesilaikyti kriminalinės subkultūros, tačiau iš dalies jai pritaria, tikėtina, dėl asmeninio komforto bausmės atlikimo metu. Ši aplinkybė neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę, ypač įvertinus tai, kad nusikalstamas veikas jis darė ir veikiant sudėtingiausios bendrininkavimo formos – nusikalstamo susivienijimo – sudėtyje. Nors A. K. nebuvo šio nusikalstamo susivienijimo organizatorius, tačiau bausmės atlikimo metu jam yra svarbus jo statusas bei autoritetas. Nuteistasis bausmę atlieka tame pačiame būryje, kaip ir susivienijimo organizatorius, duomenų, kad jie nepalaikytų tarpusavio ryšių, nėra. Taigi, probacijos vykdymą neabejotinai gali apsunkinti nuteistojo negebėjimas atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių asmenų.

14. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bausmę A. K. atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Jis nėra baustas drausmine tvarka, tačiau tinkamai ir sąžiningai atlikti paskirtą bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl ši aplinkybė necharakterizuoja jo išimtinai teigiamai. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, jam nustatyta vos pora apsauginių nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio veiksnių, kurie egzistavo ir nusikaltimų padarymo metu, tačiau nesulaikė nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, tuo tarpu kriminogeninių veiksnių sąrašas yra keturis kartus didesnis – išskiriami du statiniai (nekintantys) ir devyni dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos jis privalo aktyviau koreguoti teigiama linkme. Teismo vertinimu, šiuo metu nuteistasis dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos, ką patvirtina ir jo asmens bylos medžiagoje esanti informacija apie negebėjimą išskirti neigiamų savo būdo bruožų, per didelį pasitikėjimą turimais gebėjimais atsispirti negatyviam aplinkos poveikiui ir apskritai pernelyg gerą savęs vertinimą.

15. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas atsisakyti patvirtinti Komisijos 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. RV-23-7212, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų nacionalinių ar tarptautinių įstatymų nuostatas, todėl nuteistojo A. K. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. (A. K.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Jankauskienė