Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. O. (S. O.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 24 d. nutarties, kuria S. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 27 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. O. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, (4 epizodai), 181 straipsnio 3 dalyje (3 epizodai), 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

S. O. kaltinamas tuo, kad ne vėliau kaip 2010 m. sausio mėnesį įsitraukė į J. V. vadovaujamo šaunamuoju ginklu ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklą ir dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje. Veikdamas kartu su šio, o taip pat ir kito R. S. vadovaujamo šaunamaisiais ginklais bei sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariais skirtingomis sudėtimis ir laiku padarė tokias nusikalstamas veikas:

2011 m. rudenį prievartavo S. R. turtą; 2011 m. lapkričio mėnesį apgaulės būdu įgijo K. R. turtą; 2011 m. vasario mėnesį bei 2011 m. rudenį apgaulės būdu įgijo J. J. turtą; 2011-12-28 pagrobė L. S. turtą ir reikalavo L. S. perduoti turtą; 2011 m. lapkričio – gruodžio mėn. apgaulės būdu užvaldė T. S. turtą; 2011-12-16 prievartavo M. Š. turtą; 2012-01-25 prie Belmonto g. 34B, Vilniuje pasikėsino išreikalauti iš A. M. šiam priklausantį didelės vertės turtą; 2011 metais pasisavino valstybės tarnautojo – policijos pareigūno - funkcijas atliekančio asmens vardą ir padarė neteisėtus veiksmus; tyrimo nenustatytu laiku iki 2012-03-16 neteisėtai, neturint leidimo, įgijo ir laikė A kategorijos šaunamąjį ginklą bei šaudmenis.

S. O. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2012 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi S. O. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartimi kaltinamajam S. O. suėmimo terminas dar kartą pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 27 d. Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas motyvavo tuo, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, taip pat daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatyti tikslai nebus pasiekti.

Kaltinamasis S. O. skundu prašo pakeisti jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą į 40000 Lt užstatą. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika kaltinamasis nurodo, kad nusikalimo sunkumas pats savaime nėra pakankamas pagrindas skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą ir teigti, kad asmuo padarys dar vieną nusikaltimą ar bandys pasislėpti. Pagrindų, kurie yra pakankami skiriant suėmimą pirmą kartą, praėjus tam tikram laikotarpiui, jau nepakanka, turi būti nustatyti tinkami ir pakankami papildomi pagrindai, pagrindžiantys laisvės ribojimą. Šioje byloje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, didele užstato suma. Teismas nemotyvavo, kokios bylos aplinkybės leido manyti, jog BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti. Kaltinamasis skunde nurodo, kad turi pagrįstų įtarimų, jog suėmimo terminas jam tęsiamas dėl to, kad jis neduoda parodymų. Prokuroro pareiškime pratęsti jam (S. O.) suėmimo terminą išdėstyti pagrindai yra formalūs, todėl jais remiantis jam negalėjo būti pratęstas suėmimo terminas.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.

Kaltinamojo S. O. skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apie šią sąlygą savo skunde užsimena ir kaltinamasis, tačiau nenurodo, ar šiuo atveju tokių duomenų byloje nepakanka ir ar buvo pažeisti BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Iš pateiktos teismui baudžiamosios bylos matosi, kad joje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, jog S. O. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tie duomenys (liudytojų parodymai, kratų protokolai ir kt.) yra išdėstyti kaltinamajame akte.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 121, 122, 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Vilniaus apygardos teismas S. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. padaręs išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus nusikaltimus, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. O. suėmimo terminą, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai jas įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. Spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, teismas atsižvelgė į tai, kad S. O. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, didžioji dauguma jų priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už jas baudžiamieji įstatymai numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, o BK 249 straipsnio 2 dalies sankcija numato netgi laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų ,,kitų aplinkybių“. Vadovaujantis teismų praktika, jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Teismas šiuo pagrindu S. O. suėmimą terminą pratęsė įvertinęs ir tai, kad kaltinamasis nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

Pagal teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Šiuo atveju S. O. yra kaltinamas padaręs ne vieną, o daugiau kaip 10 nusikalstamų veikų, tarp jų ir sunkius bei labai sunkų nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. S. O. kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo, skirto sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti, veikloje bei šio nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose. Jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad S. O. lėšų pragyvenimui galimai gaudavo iš nusikalstamų veikų.

Nurodytų aplinkybių visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje S. O. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Priešingai nei nurodoma kaltinamojo S. O. skunde, suėmimo taikymo pagrindai nėra formalūs, jų buvimas skundžiamoje nutartyje yra motyvuotas, o pratęsiant kaltinamajam suėmimo terminą buvo įvertinta ne vien tik nusikaltimų sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas. Tuo tarpu kaltinamojo skundo argumentas apie tai, kad jam suėmimas tariamai taikomas dėl to, kad jis neduoda parodymų, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas.

Kaltinamojo skunde akcentuojama tai, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima būtų pasiekti ir paskiriant jam švelnesnę kardomąją priemonę, konkrečiai, piniginį užstatą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytus suėmimo taikymo pagrindus, pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, o esant neišnykusiems suėmimo taikymo pagrindams, pagrįstai nesvarstė klausimo dėl švelnesnės kardomosios priemonės S. O. taikymo.

Ši baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, be to, šiuo metu ji su kaltinamuoju aktu jau yra perduota teismui, todėl BPK 127 straipsnio 2 dalies reikalavimai dėl ikiteisminio tyrimo metu taikomo suėmimo trukmės taip pat nepažeisti.

Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Skundžiama nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo S. O. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.