Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 29 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-7313 nutarta taikyti nuteistajam A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 4 mėnesių 26 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad nuteistojo atžvilgiu atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau yra stebimas nuoseklus rizikos mažėjimas, jos valdymas, teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu, įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, šiuo metu elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo skatintas, tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, stebima nuteistojo kaip asmenybės, orientacija į pokytį, įsitraukiant į pozityvaus užimtumo priemones, mokslus, darbinę veiklą, intervencinių priemonių taikymą. Šiuo metu nuteistasis geba išsamiau analizuoti savo elgesio pasekmes ir stengiasi rinktis problemų sprendimus atsižvelgdamas į jas, yra motyvuotas tinkama linkme planuoti savo ateitį bei siekti savo planų įgyvendinimo, esant poreikiui kreipiasi dėl tikslinių konsultacijų. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, Komisijos nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals

A. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK ) 249 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 254 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 180 straipsnio 3 dalį (3veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 289 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pakeistas 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis, sumažintos bausmės paskirtos už BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 254 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 289 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį ir panaikinta dalis dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos iš naujo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pakeistas 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, veika perkvalifikuota iš BK 253 straipsnio 1 dalies (2 veikos) į BK 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), iš BK 180 straipsnio 3 dalies (3 veikos) į BK 180 straipsnio 2 dalį (3 veikos), iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį, iš BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 3 dalies, į BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė nepakeista – galutinė bausmė 6 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 21 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 21 d.

Anksčiau teistas.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Privenienė pateiktu teismui atsiliepimu prašo netvirtinti Komisijos nutarimo ir netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisija nutarime akcentuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose, bei pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo skatintas, tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, stebima nuteistojo kaip asmenybės, orientacija į pokytį, įsitraukiant į pozityvaus užimtumo priemones, mokslus, darbinę veiklą, intervencinių priemonių taikymą, geba išsamiau analizuoti savo elgesio pasekmes ir stengiasi rinktis problemų sprendimus atsižvelgdamas į jas, yra motyvuotas tinkama linkme planuoti savo ateitį bei siekti savo planų įgyvendinimo, esant poreikiui kreipiasi dėl tikslinių konsultacijų, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas. Ir nors šios aplinkybės nepaneigiamai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad toks nuteistojo elgesys ir privalo būti siekiant nusikalstamo elgesio korekcijos. Teismas pritaria, tik Komisijos nutarime nurodytai aplinkybei, tai yra, kad nuteistasis jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuri patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesyje fiksuojamos akivaizdžios pastangos nustatytąją riziką mažinant.

Tuo tarpu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip atitinkanti kriterijų vidutinį, kuri nėra pakitusi nuo pirminio jos vertinimo. Pažymėtina, kad pirminis vertinimas nuteistojo atžvilgiu buvo atliktas 2022 m. balandžio 7 d., ir nuo to laiko rizika vis dar išlieka vidutinė, kas BVK 82 straipsnio prasme nesudaro materialiojo pagrindo, kuris yra būtinas lygtinio paleidimo instituto taikymui. Be kita ko, paskutinis atliktas nuteistojo atžvilgiu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atskleidžia, jog nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi mažą darbo patirtį; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas), kurie turi tiesioginės reikšmės nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai. Minėti veiksniai parodo, kurios nuteistojo elgesyje vyraujančios probleminės sritys yra aktualios ir privalo būti koreguojamos taip, jog nekiltų abejonės dėl išskirtinai teigiamos nuteistojo elgesio dinamikos, kas šiuo atveju vis tik nėra nustatyta. Tai, kad nuteistojo elgesyje yra nustatyti ir apsauginiai, tai yra riziką pakartotinai nusikalsti, mažinantys veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta; palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais), teismo vertinimu, nėra laikytina išimtinai nuteistąjį saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad nuteistasis ir prieš darydamas nusikaltimus nesusidūrė nei su gyvenamosios vietos sunkumais, nei su socialinių ryšių atskirtimi, tačiau vis tiek nusikalto.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 2 kartus, kas nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau vertinant vidutinės rizikos ir vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, ši aplinkybė niekaip išimtinai nuteistojo necharakterizuoja, nes teigiamas nusikalstamo elgesio pokytis negali apsiriboti vien tik nuteistojo atžvilgiu gaunamais paskatinimais. Todėl šiuo metu, tiek rizikos vertinimas, tiek ir nustatyta, nuteistojo elgesyje, vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa, neleidžia daryti išvados, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui jau egzistuoja. Teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistojo dedamos pastangos siekiant minėtą riziką valdyti ir mažinti yra akivaizdžios bei įtikinančios, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Įvertinus A. K. neatliktos bausmės dalį ir nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustačius jokių duomenų apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis A. K., šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. RV- 22-7313.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. RV-22-7313 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.