Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas jam taikomos kardomosios priemonės – namų arešto, terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. liepos 27 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo R. S. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. S. kaltinamas tuo, jog dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2008 m. pradžios iki 2012 m. sausio 25 d. organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat kartu su V. B. (V. B.), R. J. (R. J.), R. P., A. K. (A. K.), J. F. (J. F.) ir kitais nusikalstamo susivienijimo nariais neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, sprogmenimis ir šaudmenimis, įsibrovęs į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas pagrobė svetimą turtą, padarė plėšimus, sukčiavimus, prievartavo svetimą turtą, sugadino svetimą turtą, organizavo fizinės ir psichinės prievartos panaudojimą prieš nusikalstamo susivienijimo narius, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos bei padarė kitus nusikaltimus, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (65 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (7 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (19 nusikalstamų veikų), 187 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 289 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti ir kitiems asmenims, tačiau nagrinėjamas kardomosios priemonės – namų arešto kaltinamajam R. S. termino pratęsimo klausimas su jais nėra susijęs.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. S. 2012 m. sausio 25 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi kaltinamajam R. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo nepratęstas ir paskirtos kitos, švelnesnės kardomosios priemonės – namų areštas bei 15 000,00 Eur užstatas. Kaltinamajam namų arešto terminas buvo nustatytas 6 mėnesiams ir nustatytos tokios namų arešto sąlygos: būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo 20.00 val. iki 8.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi stacionare; nesusitikinėti, nebendrauti, neieškoti ryšių bet kokiais būdais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su baudžiamosios bylos bendrakaltinamaisiais. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi buvo pakeista pirmesne nutartimi nustatyta sąlyga dėl buvimo kitoje gyvenamojoje vietoje. Šios kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi, paliekant tas pačias namų arešto sąlygas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi kaltinamajam R. S. taikomos kardomosios priemonės – namų arešto terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. liepos 27 d.

Kaltinamasis R. S. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: pakeisti kardomąją priemonę – namų areštą į švelnesnę kardomąją priemonę, paliekant apribojimą neieškoti ryšių ir nebendrauti su kitais byloje kaltinamais asmenimis. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Kaltinamais pažymi, kad nuo 2015 m. spalio 27 d. nei karto nepažeidė teismo nustatytų apribojimų ir namų arešto sąlygų, nors baudžiamasis procesas prieš jį vyksta jau penkerius metus. Kaltinamojo vertinimu, jam šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – namų areštas su sąlyga būti namuose nuo 20.00 val. vakaro iki 08.00 val. ryto yra per daug griežta, neproporcinga. Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad jis įsidarbino ir dirba darbą slenkančiu grafiku. Dėl tokių teismo apribojimų kaltinamasis jau buvo priverstas išeiti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dabar dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ klostosi analogiška situacija. Skunde pažymima, kad darbdaviui priimant kaltinamąjį į darbą tenka patirti papildomus nepatogumus, t. y išduoti pažymas ir patvirtinančius dokumentus teismui. Kadangi dirbant pagal slenkantį grafiką dėl darbo pobūdžio kaltinamasis gali laiku nespėti grįžti namo (jis gyvenu Trakų rajone, o darbas Vilniuje), darbdaviui lengviau priimti į darbą darbuotoją, kuris neturi jokių įsipareigojimų teismui. Kaltinamojo nuomone, šiuo metu jam taikoma kardomoji priemonė pažeidžia proporcingumo principą, suvaržo jo teises, nes trukdo normaliai dirbti. Pasak kaltinamojo, atsižvelgiant į aplinkybių visumą ir jo darbo pobūdį, teismas turėjo sušvelninti jam paskirtą kardomąją priemonę ir paskirti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Teismo posėdyje kaltinamasis prašė skundą patenkinti.

Kaltinamojo R. S. skundas netenkinamas.

BPK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad namų areštas yra įpareigojimas įtariamajam nustatytu metu būti savo gyvenamojoje vietoje, nesilankyti viešosiose vietose ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad namų areštas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kaltinamųjų V. L., J. F., V. B. ir kt., liudytojų R. J., R. P., V. K., S. R. ir kt., nukentėjusiųjų parodymai, duomenys, užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje, kratų, daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, atkreipdamas dėmesį į kaltinamojo R. S. galimai padarytų nusikaltimų kiekį, pobūdį, pavojingumą ir kitas aplinkybes, taip pat į tai, kad jis kaltinamas padaręs labai sunkų, sunkius ir apysunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, o BK 249 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę net iki gyvos galvos, daro išvadą, kad taikoma kardomoji priemonė (namų areštas) yra adekvati, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Baudžiamojo proceso kodekso normų. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam taikoma esant BPK 132 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pagrindams.

Pažymėtina, kad R. S. taikomos kardomosios priemonės sąlygos neproporcingai neriboja jo teisių. Kaltinamajam nustatytos tokios namų arešto sąlygos: būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaimas, Lentvario seniūnija, Trakų rajonas, nuo 20.00 val. iki 8.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi stacionare; nesusitikinėti, nebendrauti, neieškoti ryšių bet kokiais būdais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su baudžiamosios bylos bendrakaltinamaisiais. Taigi jis iš esmės gali pilnavertiškai (su nedideliais, tačiau būtinais apribojimais) naudotis teise į darbą, taip pat jis gali gyventi pakankamai aktyvų socialinį gyvenimą. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad namų arešto sąlyga būti namuose nuo 20.00 val. vakaro iki 08.00 val. ryto yra per daug griežta, nes kaltinamasis įsidarbino ir dirba darbą slenkančiu grafiku, todėl darbdavys, priimdamas jį į darbą, gali patirti papildomus nepatogumus, t. y. išduoti pažymas ir kitus, jo darbo valandas patvirtinančius dokumentus. Tačiau apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog R. S. prievolė būti namuose nuo 20.00 val. iki 08.00 val. yra sąlyginė – kaltinamasis turi pareigą būti namuose nurodytu laiku, jei tai nėra susiję su darbu ar gydymųsi stacionare. Darbinių pareigų atlikimas tuo laiku, kai kaltinamasis pagal nustatytą namų arešto sąlygą turi būti namuose, nebus tokios prievolės pažeidimas. Kiekvienas nenumatytas atvejis, susijęs su darbinių pareigų atlikimu, nesant kaltinamojo R. S. tyčinių veiksmų, nebus vertinamas kaip kardomosios priemonės pažeidimas. Kita vertus iš byloje esančios 2016 m. birželio 6 d. darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 6 matyti, kad darbdavys priimdamas R. S. į darbą, nustatė jam nepilną - 4 valandų darbo dienos laiką. Taigi akivaizdu, kad esant tokiai darbo dienos trukmei, R. S. nustatytos ir skundžiama nutartimi pratęstos namų arešto sąlygos, pasirinktam darbui trukdyti negali. Todėl kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės negali būti pakankamas pagrindas keisti nustatytas namų arešto sąlygas. Nustatytos kardomosios priemonės sąlygos yra pagrįstos ir būtinos tam, kad būtų pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai, todėl naikinti ar keisti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.