Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. S. gynėjo advokato B. C. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 27 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. S. kaltinamas tuo, jog dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2008 m. pradžios iki 2012 m. sausio 25 d. organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat kartu su V. B. (V. B.), R. J. (R. J.), R. P., A. K. (A. K.), J. F. (J. F.) ir kitais nusikalstamo susivienijimo nariais neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, sprogmenimis ir šaudmenimis, įsibrovęs į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas pagrobė svetimą turtą, padarė plėšimus, sukčiavimus, prievartavo svetimą turtą, sugadino svetimą turtą, organizavo fizinės ir psichinės prievartos panaudojimą prieš nusikalstamo susivienijimo narius, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos bei padarė kitus nusikaltimus, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (65 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (7 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (19 nusikalstamų veikų), 187 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 289 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. S. 2012 m. sausio 25 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi R. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi kaltinamajam R. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamojo R. S. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį.

Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta, šališka ir neteisėta, grindžiama tik prielaidomis. Skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas tik formaliai nurodė, jog byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad R. S. galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byla šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, apklaustas ginamasis, liudytojai, nukentėjusieji, tačiau jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, byloje iki šiol nenustatyta. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai šia aplinkybe remiantis galima padaryti išvadą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. tokią išvadą turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės. Advokato įsitikinimu, vien tai, kad R. S. kaltinamas padaręs labai sunkų ir sunkius nusikaltimus, nėra pakankamas pagrindas manyti, kad jis gali bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis linkęs pasislėpti, nors vieną kartą bandė tai padaryti. Skunde akcentuojama, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuosavybės teise jam priklauso nekilnojamasis turtas – sodo namas, kuriame yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Be to, gynėjo teigimu, R. S. pastoviai stengėsi susirasti darbą, buvo įsiregistravęs darbo biržoje, dalyvavo aktyviose darbo rinkos programose. Skunde pažymima, kad kaltinamasis jo paleidimo atveju galėtų dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo pareigose, taip pat S. S. individualioje veikloje. Minėtas darbas yra susijęs su pardavimais paštu arba internetu būnant namuose, todėl būtų galima svarstyti klausimą dėl namų arešto paskyrimo kaltinamajam. Vilniaus apygardos teismas neįvertino to, kad R. S. palaiko ryšius su buvusia žmona ir dviem vaikais. Advokato manymu, teismo argumentas, kad kaltinamasis nėra susaistytas stipriais socialiniais ryšiais, yra nepagrįstas. Suimtasis turi sveikatos problemų, jam atlikta rimta operacija, atliekamas pooperacinis gydymas, o diagnozavus hipertoniją bei bambos išvaržą, joks gydymas jam neteikiamas arba teikiamas nepakankamai. Gynėjo teigimu, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo R. S. klausimą, teismas pernelyg sureikšmino jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą ir galimai gresiančią bausmę.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismo padaryta išvada, kad R. S., būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nepatvirtinta bylos medžiaga, jokiais argumentais, tai yra tik nemotyvuota prielaida, nes kaltinamasis neteistas, jokių duomenų, pagrindžiančių polinkį daryti nusikalstamas veikas, nėra. Taip pat nėra jokių duomenų, kad R. S. lėšas pragyvenimui gaudavo iš nusikalstamų veikų, nes turėjo santaupų, gaudavo bedarbio pašalpą, o 2007 m. paveldėjęs brangų nekilnojamąjį turtą, jį nuomojo ir gavo nuomos mokestį. Gynybos nuomone, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti R. S. paskyrus namų areštą, ar užstatą, ar kelias kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu. Kaltinamasis suėmime laikomas jau 3 metus ir 6 mėnesius, o bylos nagrinėjimas tęsiamas, posėdžiai yra numatyti iki 2015 m. gruodžio mėn. Gynėjo nuomone, pernelyg ilgas kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas kaltinamajam R. S. pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir kitas žmogaus teises, įtvirtintas minėtoje konvencijoje. Ilgalaikis R. S. izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti kaltinamojo asmenybę, jo socialinius ryšius, be to, yra iškilęs realus pavojus R. S. sveikatai ir gyvybei.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo R. S. gynėjo advokato B. C. skundas atmetamas.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, šioje byloje tokie duomenys yra kaltinamųjų V. L., J. F., V. B. ir kt., liudytojų R. J., R. P., V. K., S. R. ir kt., nukentėjusiųjų parodymai, duomenys, užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje, kratų, daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Kartu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, kai byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo gynėjo skundo argumentai, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu nesurinkta duomenų, patvirtinančių R. S. kaltę, šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam R. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Priešingai nei teigiama skunde, Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. S. suėmimo terminą šiuo pagrindu, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. R. S. yra kaltinamas padaręs labai sunkų, sunkius ir apysunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, o BK 249 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę net iki gyvos galvos. Be to, iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis galimai organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą bei jam vadovavo ir dalyvavo, kurio veikla buvo susijusi su plėšimais, sukčiavimu, svetimo turto prievartavimu bei narkotinių medžiagų disponavimu. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Vilniaus apygardos teismas, skundžiama nutartimi kaltinamajam R. S. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Baudžiamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. yra išsiskyręs, iki suėmimo niekur nedirbo ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės, taip pat nusikalstamų veikų, kurių padarymu R. S. kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, kiekis, pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad papildomas lėšas pragyvenimui jis galimai gavo iš nusikalstamų veikų. Šios pirmosios instancijos teismo pagrįstai padarytos išvados nepaneigia gynėjo skunde nurodytos aplinkybės apie R. S. gautą bedarbio išmoką bei pajamas iš nuomos sutarties. Šių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamasis R. S. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ar šeiminiais ryšiais. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, R. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šio pagrindo buvimo nepaneigia taip pat skunde nurodyta aplinkybė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis linkęs pasislėpti, nors vieną kartą bandė tai padaryti. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad įtariamasis (kaltinamasis), būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino slėptis nuo proceso.

Skundo argumentai dėl kaltinamojo R. S. sveikatos būklės ir jo gydymo taip pat nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl yra atmetami kaip nepagrįsti. Pritartina Vilniaus apygardos teismo išvadai, šiuo metu nėra galimybės konstatuoti, ar kaltinamasis R. S. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas, kadangi byloje paskirtas tyrimas, ar kaltinamasis R. S. pagal savo sveikatos būklę yra tinkamai gydomas, ar gali būti tinkamai gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kuris dar nėra baigtas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, jog suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, o medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Duomenų, kad R. S. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas ar būti gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kol kas byloje nėra.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. R. S. inkriminuoti labai sunkus, sunkūs ir apysunkiai nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. R. S. kaltinamas organizavęs šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklą, taip pat jam vadovavęs ir dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje. Kaltinamasis jam inkriminuotus nusikaltimus galimai padarė veikdamas pačia sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis, sudėtyje. Todėl kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, vykdyti kelerius metus, siekiant neteisėtai gauti pajamų. Kaip minėta, R. S. iki suėmimo niekur nedirbo ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio, o kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis ir didelis jų kiekis leidžia daryti išvadą, jog jis galimai pragyvenimui gaudavo lėšų iš nusikalstamų veikų. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šių pagrįstai nustatytų suėmimo taikymo pagrindų nepašalina skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, yra paveldėjęs nekilnojamąjį turtą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su buvusia žmona ir dviem vaikais, iki sulaikymo buvo registruotas darbo biržoje, dalyvavo aktyviose darbo rinkos programose, turi galimybę įsidarbinti. Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau jos nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos ir, esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti R. S. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas pateikė kvitą, patvirtinantį 15000 eurų sumokėjimą į teismo depozitinę sąskaitą, ir prašė esant galimybei kaltinamajam R. S. suėmimą pakeisti į užstatą. Šis kaltinamojo gynėjo prašymas netenkintinas. Pažymėtina, kad kaltinamajam R. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir ypač jų kiekis (virš 100 veikų) rodo ypatingą R. S. asmenybės pavojingumą, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti taikant kitą, švelnesnę kardomąją priemonę - užstatą.

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, jog R. S. suėmime laikomas jau ilgą laiką (3 metus ir 6 mėnesius), o tolimesnis kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės gali būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo R. S. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikaltimų, kuriais kaltinamas R. S., pobūdį, sunkumą ir kiekį, viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę ir viešasis interesas leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas tampa nebereikalingas, būtina vertinti konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei šios bylos didelę apimtį, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei kiekį, kaltinamųjų, liudytojų skaičių, tyrimo sudėtingumą, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas pakankamai ilgą laiką, t. y. apie trejus metus ir šešis mėnesius, yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Bylos nagrinėjimas iki šio laiko nėra nepateisinamai ilgas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Be kaltinamojo R. S. teisės į laisvę suvaržymo šiuo atveju nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundžiama nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. S. gynėjo advokato B. C. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.