Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo K. K. (K. K.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria laikinai – trims mėnesiams apribota kaltinamojo A. K. (A. K.) nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 19 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Jis kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo R. S. vadovaujamo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje ir kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pagrobė svetimą turtą, ginklus, sugadino svetimą turtą, padarė plėšimus, sukčiavimus, prievartavo svetimą turtą bei padarė kitus nusikaltimus.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti ir kitiems kaltinamiesiems, tačiau nagrinėjamas laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimas su jais nėra susijęs.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 24 d. nutarimu laikinai apribotos A. K. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą – 21700 litų, 1745 eurus ir juvelyrinius dirbinius, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, naudoti, juo disponuoti. Perdavus bylą nagrinėti teisme šios procesinės prievartos priemonės taikymas buvo tęsiamas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi laikinai – trims mėnesiams apribota kaltinamojo A. K. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą: pinigus – 21700 litų, 1745 eurus ir juvelyrinius dirbinius. Nutartyje nurodyta, kad A. K. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, byloje yra galimas turto konfiskavimas bei civilinių ieškinių priteisimas, todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę.

Pareiškėjas K. K. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį, kuria jo sūnui A. K. laikinai apribota nuosavybės teisė. Tvirtina, kad turtas, į kurį laikinai apribota A. K. nuosavybės teisė, priklauso ne sūnui, o jam (pareiškėjui) ir jo sutuoktinei. Pareiškėjo teigimu kratos metu paimti pinigai yra jų asmeninės santaupos, paimtos iš jų namų, o juvelyriniai dirbiniai – ilgametis šeimos turtas. Šis turtas nėra ir negalėjo būti nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, todėl negali būti turto konfiskavimo objektu. Pasak K. K. formaliai taikant procesinę prievartos priemonę pažeidžiama jo konstitucinė teisė į nuosavybę.

Pareiškėjo K. K. skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam/kaltinamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad bylą perdavus į teismą, nuosavybės teisės apribojimo arba jo termino pratęsimo klausimą sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojimas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese arba galimas turto konfiskavimas. Skundžiamoje nutartyje konstatuoti neišnykę BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai – tiek galimas turto konfiskavimas, tiek civilinių ieškinių užtikrinimas. Byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad A. K. gali būti taikomas turto konfiskavimas ir priteista atlyginti žalą, nes jis kaltinamas sunkių ir labai sunkių savanaudiškų nusikaltimų padarymu, didelis kiekis nukentėjusiųjų (fizinių ir juridinių asmenų) pareikštų civilinių ieškinių. Apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, visi šie klausimai bus išspręsti bylą išnagrinėjus teisme ir priėmus nuosprendį. Taip pat tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima daryti išvadą dėl turto, į kurį laikinai apribota A. K. nuosavybės teisė, gavimo ir priklausomumo aplinkybių. Kartu su skundu pareiškėjo K. K. pateikto jo banko sąskaitos išrašo duomenys nei patvirtina, nei paneigia laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ir civilinių ieškinių įvykdymas.

Pagal BPK 151 straipsnį teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeidžiamas. Tokiu asmens teisių suvaržymu siekiama užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į pareiškėjo sūnaus – kaltinamojo A. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai), laikinas nuosavybės teisių apribojimas negali būti vertinama kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, jos taikymo sąlygos ir pagrindai neišnyko. Ši procesinė prievartos priemonė A. K. taikoma nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad laiku nepratęsus A. K. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino, ši procesinė prievartos priemonė pagrįstai paskirta iš naujo, esant tam BPK 151 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Naikinti šią nutartį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo K. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.