Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo R. S. gynėjo advokato B. C. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 27 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo R. S. gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (65 nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (7 nusikalstamos veikos), BK 178 straipsnio 3 dalį (4 nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį (19 nusikalstamų veikų), BK 187 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 180 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 180 straipsnio 3 dalį (4 nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 181 straipsnio 3 dalį (4 nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 182 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), BK 214 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 253 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), BK 253 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), BK 254 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 289 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2008 m. pradžios iki 2012 m. sausio 25 d., organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat kartu su V. B. (V. B.), R. J. (R. J.), R. P., A. K. (A. K.), J. F. (J. F.) ir kitais nusikalstamo susivienijimo nariais neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, sprogmenimis ir šaudmenimis, įsibrovęs į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas pagrobė svetimą turtą, padarė plėšimus, sukčiavimus, prievartavo svetimą turtą, sugadino svetimą turtą, organizavo fizinės ir psichinės prievartos panaudojimą prieš nusikalstamo susivienijimo narius, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos bei padarė kitus nusikaltimus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka R. S. buvo sulaikytas 2012 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi R. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, trims mėnesiams. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas R. S. buvo tęsiamas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo, terminas kaltinamajam R. S. pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 27 d. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis R. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo R. S. gynėjas advokatas B. C. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį.

Skunde nurodo, kad šiuo metu baudžiamoji byla yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Kaltinamieji, liudytojai, nukentėjusieji apklausti, tačiau, gynėjo nuomone, jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių R. S. kaltę, byloje nenustatyta. Vilniaus apygardos teismo skundžiamoje nutartyje tik formaliai nurodyta, kad byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Remdamasis BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltinamojo gynėjas skunde pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tik formaliai išdėstė suėmimo pratęsimo klausimui spręsti reikšmingas, BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, savo išvadų nemotyvavo ir pernelyg sureikšmino nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas R. S., sunkumą bei gresiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog R. S. būtų linkęs pasislėpti. Be to, kaltinamasis anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, iki sulaikymo buvo registruotas darbo biržoje, dalyvavo aktyviose darbo rinkos programose, yra gautas sutikimas priimti kaltinamąjį į darbą, jei jis būtų paleistas į laisvę. R. S. turi rimtų sveikatos problemų, tačiau joks gydymas jam neteikiamas arba teikiamas nepakankamai, jis yra susaistytas stipriais socialiniais ryšiais su savo šeima.

Gynėjo manymu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus R. S. namų areštą, užstatą, ar kelias kardomąsias priemones.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu R. S. suėmimas trunka jau daugiau nei trejus metus ir tris mėnesius, o bylos nagrinėjimas gali objektyviai užsitęsti. Šiuo metu posėdžiai yra numatyti iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, t. y. dar penkių mėnesių laikotarpiui. Gynėjas mano, kad pernelyg ilgas kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas kaltinamajam R. S. pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir kitas žmogaus teises, įtvirtintas minėtoje konvencijoje.

Kaltinamasis R. S. ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo R. S. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam R. S. BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis (įtariamasis) galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, kad šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, jog kaltinamasis R. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys. Apeliacinis teismas atkreipia gynėjo dėmesį į tai, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl įrodymų vertinimas yra ne Apeliacinio teismo kompetencija, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti R. S. dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo R. S. pareikšti kaltinimai, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

Pažymėtina, kad šios kardomosios priemonės taikymo teoriniai pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, detaliai išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 27 d. ir 2014 m. lapkričio 21 d. nutartyse, todėl netikslinga dar kartą analizuoti šių argumentų ir kartoti ankstesnėse nutartyse išdėstytus motyvus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo R. S. gynėjas šiame skunde naujų ir įtikinamų argumentų, kurie paneigtų Vilniaus apygardos teismo nurodytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą ir būtų pakankamas pagrindas panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę, nenurodo. Skunde nurodomi iš esmės analogiški argumentai, kaip ir ankstesniuose gynėjo skunduose.

Bylos duomenys patvirtina, kad R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių, sunkių ir labai sunkaus nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5, 6 dalys). Taip pat nustatyta, kad R. S. galbūt organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą bei jam vadovavo ir dalyvavo, kurio veika buvo susijusi su plėšimais, sukčiavimu, svetimo turto prievartavimu bei narkotinių medžiagų disponavimu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis iki suėmimo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, niekur nedirbo, inkriminuojami nusikaltimai galbūt susiję su lėšų gavimu iš nusikalstamos veikos.

Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo bausmės, kaltinamasis R. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinis teismas atsižvelgia į kaltinamojo R. S. gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis anksčiau neteistas, yra paveldėjęs nekilnojamąjį turtą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo buvo registruotas darbo biržoje, dalyvavo aktyviose darbo rinkos programose, turi galimybę įsidarbinti, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamosios nutarties nustatomojoje dalyje nurodė, jog kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Tačiau iš skundžiamosios nutarties turinio matyti, kad kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas tik BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pažymėtina, kad R. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nepratęstas, todėl nesvarstomas.

Apeliacinis teismas sutinka su gynėjo pastebėjimais, kad kaltinamajam R. S. griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas tęsiasi ilgą laiką. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas, todėl suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias jos savybes. Be to, besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisinamas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad ši pirmosios instancijos teismo nagrinėjama baudžiamoji byla yra ypatingai sudėtinga (kaltinimai pareikšti dvidešimt devyniems kaltinamiesiems, daug nukentėjusiųjų, liudytojų) ir didelės apimties (bylą sudaro apie septyniasdešimt aštuoni tomai), todėl privaloma užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.

Skundo argumentai dėl kaltinamojo R. S. sveikatos būklės ir jo gydymo taip pat nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl yra atmetami kaip nepagrįsti. Pritartina Vilniaus apygardos teismo išvadai, šiuo metu nėra galimybės konstatuoti, ar kaltinamasis R. S. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas, kadangi byloje paskirtas tyrimas, ar kaltinamasis R. S. pagal savo sveikatos būklę yra tinkamai gydomas, ar gali būti tinkamai gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kuris dar nėra baigtas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, jog suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, o medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Duomenų, kad R. S. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas ar būti gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kol kas byloje nėra.

Apeliacinis teismas įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad kaltinamojo R. S. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei teisėtumo principų bei laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ir toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta, todėl nėra jokių teisinių argumentų naikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį. Be to, apygardos teismas pratęsdamas kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą atsižvelgė į nacionalinę bei EŽTT jurisprudenciją, nepažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. S. gynėjo advokato B. C. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.