Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau - Komisija) 2024 m. liepos 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. atlieka bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 249 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 254 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 180 straipsnio 3 dalį (3 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 289 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę – 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis, sumažinant bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 254 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 289 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį ir panaikinant nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais ir A. K. paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė ir turto už 351,17 Eur konfiskavimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 6 metų laisvės atėmimo bausmė ir turto už 351,17 Eur konfiskavimas.

1.2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi A. K. nusikalstamos veikos, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, kvalifikuotos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), perkvalifikuotos į BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (2 veikos); pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (3 veikos) – į BK 180 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (3 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį – į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija); pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 3 dalį – į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir palikta nepakeista galutinė subendrinta – 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.3. Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 21 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 21 d.

2. Komisijos 2024 m. liepos 29 d. nutarimu nuspręsta taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis A. K. šiuo metu dar nedaro pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2024 m. liepos 29 d. nutarimą.

3.1. Skunde nurodo, kad elgesys ir daroma pažanga buvo vertinama subjektyviais samprotavimais, selektyviai, padarant prieštaringas ir deklaratyvaus pobūdžio išvadas, kuomet visiškai nebuvo įsigilinta į reikšmingų faktinių duomenų, bylojančių apie jo elgesio pokyčius, visetą, patvirtinančius akivaizdžią pažangą, siekiant išvengti pakartotinio nusikalstamo elgesio. Nuteistasis atliko 3/4 paskirtos bausmės, nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja, įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones, yra matomos teigiamos nuostatos, neigiamų apraiškų nefiksuota, stebimi tik pozityvūs pokyčiai, demonstruojama aukšta darbinė motyvacija. Galima vertinti, kad buvo pakankamai nubaustas, dėl ko bausmės tikslai jau yra pasiekti.

3.2. Skunde pažymi, kad sutiktų dėl intensyvios priežiūros taikymo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį, tačiau teismas šios galimybės nesvarstė. Taikant intensyvią priežiūrą, jo elgesys būtų papildomai kontroliuojamas, nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą, todėl tokia kontrolės forma būtų efektyvi prevencinė priemonė, eliminuojanti net menkiausią tikimybę pakartotinai nusikalsti, kuri turėtų teigiamos įtakos, siekiant resocializacijos tikslų, kadangi jis nebūtų atskirtas nuo šeimos (savo mažametės dukros A. K., kuriai vos 4 m.), platesnių darbo pasiūlymų. Teismas nevertino jo charakterizuojančių duomenų, pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei galimybės pakartotinai nusikalsti skirtinos intensyvios priežiūros kontekste. Iš esmės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vertino jo praeities klaidas. Padarytų nusikalstamų veikų sunkumas jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, todėl šiuo atveju turėtų būti vertinama, ar teigiama linkme pakito jo elgesys ir kokia apimtimi. Nutartyje dėstomi argumentai ir motyvai nėra įtikinantys, jog jis vis dar privalo būti izoliuotas nuo visuomenės ir tai, kad bausmės tikslai dar nėra pasiekti.

3.3. Nuteistojo teigimu, charakterizuojančių duomenų visetas turi būti įvertintas teisingai, kas, priimant skundžiamą nutartį, nebuvo padaryta. Vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas, jau yra pasiektas, kadangi jo laisvė yra suvaržyta pakankamai ilgą laiko tarpą. Savo kaltę visiškai pripažįsta ir aiškiai suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, problemų neneigia ir yra motyvuotas jas spręsti. Dalyvauja tiksliniuose užsiėmimuose, gerina socialinius įgūdžius, lankė individualias konsultacijas „Elgesio keitimo terapija“, nepriekaištingai elgėsi, mažino nusikalstamo elgesio riziką. Bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, buvo skatintas 3 kartus, įgijo kvalifikaciją, baigus ,,D.“, tęsia darbinę veiklą, tikslu padengti turimus įsiskolinimus. Neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, įsitraukia į pozityvaus ugdymo užimtumo programas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

3.4. Nuteistojo vertinimu, jis bausmės atlikimo metu dėjo visas pastangas suprasti priežastis, kurios atvedė į nusikaltimą (-us) ir surasti teisingą elgesio modelį, kad nusikaltimai nepasikartotų. Savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori visapusiškai integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu. Turi ne tik norą gyventi normalų gyvenimą, bet ir tinkamas tam išorines sąlygas, t. y. ilgametę gyvenimo draugę V. D., mažametę dukrą, su kuria palaiko ir nori palaikyti artimus ryšius, santykius ir kuriai, atsižvelgiant į jos jauną amžių, yra ypatingai reikalingas. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Būdamas laisvėje, turėtų galimybę betarpiškai prisidėti ir dalyvauti nepilnametės dukros gyvenime ir auklėjime, padėti rūpintis jos priežiūra ir išlaikymu. Jo socialiniai ryšiai su artimaisiais labai geri, palaikantys, šilti, sulaukia didelio artimųjų palaikymo ir paramos. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, pasitiki savo jėgomis, savęs vertinimas yra objektyvus, remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis, geba kritiškai žvelgti į savo poelgius, atpažindamas pagrindinius veiksnius, turėjusius įtakos nusikalstamam elgesiui. Neturi galiojančių drausminių nuobaudų ar neįvykdytų administracinio poveikio priemonių.

3.5. Nuteistasis skunde pažymi ir tai, kad supranta turintis didelių finansinių įsipareigojimų ir jų nesikrato, turi nuolatinį darbą UAB „A.“, kurioje užima pagalbinio darbuotojo pareigas. Vienareikšmiškai galima teigti, jog yra suinteresuotas kaip įmanoma daugiau uždirbti, tikslu greičiau atsiskaityti su antstoliais. Savo ateities planus sieja su darbine veikla, lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietos atveju, turi garantuotą darbo vietą. Kartu su savo ilgamete gyvenimo drauge kiekvieną mėnesį mažina antstoliams turimą skolą, įnešdami į depozitinę sąskaitą nuo 100-500 Eur (susidarę skoliniai įsipareigojimai pradžioje siekė 16 000 – 17 000 Eur, šiai dienai – apie 7 000 Eur), todėl akivaizdu, kad dedamos pastangos pagal turimas galimybes yra pakankamos.

4. Atsiliepimu į nuteistojo A. K. skundą, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras N. B. prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad nėra pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nepaneigia teismo nutartyje nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą.

5. Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnyje yra išdėstyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Nagrinėjamu atveju Komisija priėmė sprendimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. atlikus pusę paskirtos bausmės, kai paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, nustačius akivaizdžią pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai nepasisakė dėl intensyvios priežiūros taikymo galimybės pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, kadangi nagrinėjamu atveju Komisijos nutarimas buvo priimtas vadovaujantis kitu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pagrindu – BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir intensyvios priežiūros taikymas pagal šio straipsnio 4 dalį Komisijos posėdyje nebuvo svarstomas.

7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių teigiamai nuteistąjį A. K. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, yra priskiriama vidutinei. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga ją mažinant.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. bausmės atlikimo metu tris kartus skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, drausmine tvarka nebaustas, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualią veiklą, kuri nuo 2023 m. gegužės 12 d. prilyginta darbinei veiklai. Nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. nuteistasis atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir dirba UAB ,,B.“. A. K. palaiko socialinius ryšius su tėvais, seserimi, ilgamete drauge, su kuria susilaukė dukros, yra lankomas pasimatymų metu, taip pat su artimaisiais bendrauja ir telefoninių pokalbių metu. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra pakankamos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymui.

9. Svarbu pažymėti, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma nemažai duomenų, keliančių abejonių išimtinai tik teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Nagrinėjamu atveju vis dar išlieka net aštuoni kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; turi mažą darbo patirtį; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; stinga tinkamų problemų sprendimų įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Nagrinėjamu atveju yra nustatyti du statiniai ir šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis A. K., tęsdamas bausmės atlikimą, turi dėti maksimalias pastangas dinaminių kriminogeninių veiksnių eliminavimui. Ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad praeityje A. K. teistas vieną kartą, nusikalstama veika buvo susijusi siekiu pasipelnyti neteisėtais būdais (pelnymasis iš kito asmens prostitucijos), būdingas nusikaltimų modelis. Ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistasis nepadarė išvadų dėl savo netinkamo ir teisei priešingo elgesio, kartoja tas pačias klaidas ir laisvėje gali daryti nusikalstamas veikas, siekdamas pasipelnyti.

10. Nuteistasis A. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už penkiolikos tyčinių nusikalstamų veikų padarymą: vagystes, plėšimus, dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, turto prievartavimą. Šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei. Sutiktina su nuteistuoju, kad padarytų nusikalstamų veikų sunkumas jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

11. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma ir tai, kad nuteistasis A. K. nevisiškai suvokia savo nusikalstamų veikų pasekmes nukentėjusiesiems ir visuomenei, gali būti lengvai paveikiamas už save psichologiškai stipresnių asmenų, pasiduoti neigiamai jų įtakai. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, gebėtų atsiriboti nuo neigiamą įtaką jam darančių asmenų, juo labiau, įvertinus tai, kad nuteistasis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir šiuo metu bausmę atlieka tame pačiame būryje su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi. Nors skunde nuteistasis akcentuoja, kad pripažįsta savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau svarbu pažymėti, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, kaltės nepripažino, o šiuo metu stengiasi kaltę minimalizuoti ir ieško tai pateisinančių priežasčių. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo asmenybės, nesupranta savo elgesio priešiškumo visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, įstatymams, negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių negrįžtamų padarinių, todėl būdamas laisvėje taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas kalėjime.

12. Sėkminga probacijos taikymo galimybe verčia abejoti ir tai, kad nuteistajam laisvėje stigo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais, pozityviose veiklose, negebant susikurti struktūros savo gyvenime. A. K., kalbėdamas apie save, negeba išskirti neigiamų savo būdo bruožų, teigia, kad yra visiškai savimi patenkintas ir nemato, ką savyje norėtų pakeisti. Taigi, nuteistasis nėra savikritiškas, priežasčių dėl priešingo teisei elgesio savyje neieško. Nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo stoka, orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą. Priešingai, nei skunde nurodo nuteistasis, bylos duomenimis, jis pasižymi tam tikrą kriminalinę elgseną palaikančiomis nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos buvo iš anksto planuotos, apgalvotos, nuteistasis nevaržė savo elgesio dėl kitų asmenų gerovės ir pritarė nusikalstamam elgesiui. Be to, nuteistasis iš dalies pritaria nuteistųjų subkultūrai, tikėtina, dėl asmeninio komforto bausmės atlikimo metu. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo teigiamą požiūrį į nuteistųjų susikurtų vidinių, netinkamų elgesio taisyklių laikymąsi, kas gali ateityje būti paskata vėl nusikalsti.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. K. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Visiškai nesutiktina su skundo argumentu, kad apylinkės teismas nuteistojo elgesį ir daromą pažangą vertino subjektyviais samprotavimais, selektyviai, padarant prieštaringas ir deklaratyvaus pobūdžio išvadas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad, priešingai, nei teigiama skunde, apylinkės teismas savo sprendimą grindė objektyviais byloje esančiais duomenimis, vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nurodyti motyvai, pagrindžiantys teismo manymą, kad šiuo metu nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Pažymėtina, kad vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgiama į lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, tarp jų ir į nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius. Šie pokyčiai turi būti akivaizdūs ir pakankami išvadai, kad nuteistajam taikomos resocializacijos priemonės jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangos ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui.

14. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. K. lygtinis paleidimas šiuo metu dar negali būti taikomas. Byloje esančios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis turės pakankamai motyvacijos laikytis jam skirtų įpareigojimų, įstatymų ir nenusikalsti. Nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nesudaro ir nuteistojo turimi socialiniai ryšiai su šeima, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas ir motyvacija darbui. Akivaizdu, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau vis tiek nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju, taikant A. K. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tai gali būti apsauginis faktorius nuo galimo pasikartojančio nusikalstamo elgesio. Be to, asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Taigi, apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.