Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. S. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimo netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. S. atlieka bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis pakeistas: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir paskirta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2 veikos) paskirta bausmė sumažinta iki 2 metų laisvės atėmimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš naujo, paskiriant galutinę – 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 1 metai 6 mėnesiai 11 dienų. Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 21 d., pabaiga – 2024 m. birželio 19 d.

2. Komisijos 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi, nustatyti kriminogeniniai veiksniai, o teigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog jis jau savo elgesiu įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartimi nuteistojo gynėjo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Skundu apygardos teismui nuteistojo R. S. gynėjas advokatas Bogdan Chranovskij prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartį, Komisijos 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde nurodo, kad teismas tik formaliai pasisakė dėl kai kurių reikšmingų aplinkybių, tačiau savo išvadų neargumentavo ir tinkamai nemotyvavo, tuo šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) normų reikalavimus. Teismas nesigilino į Komisijos nutarime ir skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, faktines aplinkybes išdėstė tik formaliai, nepasisakydamas dėl nesutikimo su skundo argumentais priežasčių, kai kurias svarbias aplinkybes nepaminėjo ir dėl jų nepasisakė, kai kurias iškraipė. Teismo išvados iš esmės grindžiamos tik prielaidomis ir formalaus pobūdžio pasisakymais.

3.2. Skunde pažymima, kad Komisija nepakankamai motyvavo savo išvadas, vadovavosi aplinkybėmis, kurios neatitinka tikrovės, nutarime išdėstė neteisingus duomenis, kai kurios aplinkybės tiesiog nutylėtos, kas sukliudė Komisijai priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nuteistasis nuo 2022 m. lapkričio 8 d. bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, o tai turi esminę reikšmę sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina, kad Komisijos nutarime nutylėta ir nevertintos aplinkybės, kad jau du kartus nuteistais buvo išleistas į 3 dienų trukusias trumpalaikes atostogas, nuo 2023 m. sausio 14 d. iki 2023 m. sausio 17 d. jis vėl buvo išleistas 3 dienų atostogas bei šiuo metu, t. y. nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. sausio 30 d. vėl išleistas į trumpalaikes atostogas. Tai reiškia, kad jis vertas pasitikėjimo ir gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

3.3. Skunde akcentuojama, kad Pravieniškių pataisos namai buvo įpareigoti iki bylos nagrinėjimo teisme dienos pateikti teismui duomenys apie nuteistajam paskirtas nuobaudas ir paskatinimus, tačiau jokių duomenų nepateikė, kas sutrukdė visapusiškai ir objektyviai įvertinti ir išnagrinėti lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Nuteistasis 2022 m. gruodžio 28 d. buvo paskatintas, tačiau tokių duomenų teismas negavo. Pabrėžtina, kad teismo nutartyje nurodyti netikslūs duomenys, jog neva nuteistasis buvo UAB „P.“ akcininkas, tačiau tokių duomenų nuteistais Pravieniškių pataisos namams neteikė, nurodė tik tai, kad dirbo minėtoje įmonėje.

3.4. Gynėjo teigimu, Komisijos nutarime nėra nurodyti ankstesnės ir dabartines rizikos balai, jie nepalyginti. Nors minėtas vertinimas turi reikšmingą įtaką lygtinio paleidimo klausimui spręsti, nei Komisijos nutarime, nei teismo nutartyje visiškai neatsižvelgta į pačių Pravieniškių pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2022 m. lapkričio 7 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas, o būtent, kad „stebimas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas įvardinamose srityse“. Toks formalus požiūris į lygtinio paleidimo reikšmingos medžiagos nagrinėjimą negali būti pripažintas tinkamu ir parodo Komisijos nutarimo bei teismo nutarties priėmimo neobjektyvumą, nevisapusiškumą ir neatitikimą įstatymų reikalavimams.

3.5. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nutartyje neteisėtai nurodyta, kad jis neturi jokių pastovių, nuolatinių pajamų ir daro išvadą, jog tai apsunkins jo integraciją visuomenėje bei paskatins jį kartoti nusikaltimus. Nuteistajam paskirta šalpos neįgalumo išmoka iki 2032 m., kuri jam reguliariai (kas mėnesį) mokama nuo 2018 m., be to jis taip pat pastoviai gauna vienišo asmens išmoką. Teismo nutartyje daroma visiškai nieko nepagrįsta išvada, o būtent, kad „nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme“, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų. Atvirkščiai, nei teigia teismas, jokių nuobaudų per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis neturėjo, buvo skatintas, charakterizuojamas tik teigiamai.

3.6. Gynėjas taip pat pažymi, kad nei Komisija, nei teismas nekreipė dėmesio į tai, kad nuteistojo atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo taikyti apribojimai, kurie buvo įskaityti į bausmės laikotarpį. Per minėtą laikotarpį nebuvo gavęs jokios drausmės, ar kitokios nuobaudos ir tai turi būti taip pat vertintina sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. 2015 m. spalio 25 d. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į namų areštą griežtomis sąlygomis, tai yra tam tikru metu būti namuose, vėliau, t. y. 2017 m. vasarą, namų arešto taikymas buvo nuimtas. Be to, nebuvo atsižvelgta į nuteistojo sveikatos būklę (turi invalidumą, darbingumo lygis siekia tik tai 20 procentų). Atlikdamas nuo 2022 m. kovo 21 d. bausmę jau du kartus buvo paguldytas į LAVL, kur jam teikiama med. pagalba, tačiau pasak medicininės išvados minėtas aukštas kraujospūdis fiksuojamas nuolat jau kelis mėnesius.

3.7. Skunde gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nutarime ir nutartyje nurodyta, kad skundžiamo sprendimo priėmimui padarė įtaką ir tokios aplinkybės, kaip kaltės nepripažinimas. Aplinkybės, kad nuteistasis neprisipažino padaręs nusikaltimus yra aktualus sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą nuosprendžio priėmimo metu ir neturi lemiamos įtakos priimant sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo institutą bei turi aiškių prielaidos požymių.

4. Nuteistojo R. S. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą, įvertinęs skundžiamą nutartį ir nuteistojo gynėjo skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam R. S. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.

6. Iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius nuteistąjį R. S. charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pagal OASys metodiką, yra priskiriama vidutinei. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kartu akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje.

8. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis R. S., atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko dirbti pataisos įstaigos siūlomą apmokamą darbą, raštu kreipėsi į įstaigos administraciją dėl galimybės įsidarbinti, tačiau dėl riboto darbingumo lygio įdarbintas nebuvo. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su žmona, dukromis, bendrauja skambučių pagalba, yra lankomas pasimatymų metu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo baustas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose ir užsiėmimuose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį paklusti įkalinimo įstaigoje esančioms vidaus tvarkos taisyklėms ir rėžimo reikalavimams, tačiau nėra pakankamos nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui, t. y. lygtinio paleidimo taikymui, kadangi kiti byloje esantys duomenys teisėjų kolegijai kelia pagrįstas abejones dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Be to, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo pastangas pasitaisyti. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. S. lygtiniam paleidimui vis tik nepakako. Nors skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad nebuvo atsižvelgta į R. S. elgesį, taikant kardomąją priemonę – namų areštą, tačiau pažymėtina, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vertinamas nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju vis dar išlieka net 8 kriminogeniniai veiksniai: būdingas teisės pažeidimų modelis, anksčiau arba šiuo metu jam įtaką darė asocialios grupės, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai vertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju nustatyti 7 dinaminiai ir 1 statinis kriminogeninis veiksnys.

10. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. S. atlieka bausmę už tai, kad organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo, dalyvavo jo veikloje, nusikaltimai buvo planuoti. Taigi, nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už itin pavojingas ir sunkias nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį tiek jo paties, tiek ir nusikalstamų veikų pavojingumą. Nors ankstesni teistumai, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

11. Neigiamai nuteistąjį R. S. charakterizuoja ir aplinkybė, kad kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo jis neigia, savo elgesį pateisina ir teigia, kad nusikaltimai įvykdyti dėl draugų įtakos. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Be to, tai kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių padarinių nukentėjusiesiems, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Socialinio tyrimo išvadoje gausu ir kitų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Nurodoma, kad R. S. labiau linkęs pateikti save iš gerosios pusės, negeba įvardinti neigiamų bruožų, asmens savivaizdis neatitinka realios situacijos, trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių. Nuteistasis nesiekia analizuoti nusikalstamo elgesio priežasčių bei pasekmių, nemano, kad turi kokių nors sunkumų, o su jais susidūręs, pasirenka netinkamas sprendimo strategijas. Taigi, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, savo elgesio pasekmių neįvertinimas, orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, todėl šios savybės gali nulemti pakartotinį nusikalstamumą, apsunkinti adaptaciją visuomenėje, probacijos taikymo galimybę.

12. Kolegijos vertinimu, neatliktos bausmės dydis (1 metai 6 mėnesiai 11 dienos) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

13. Skunde gynėjas teigia, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad nuteistajam R. S. pataisos įstaiga jau du kartus suteikė teisę vykti trumpalaikių atostogų į metus, todėl nuteistasis vertas pasitikėjimo ir gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Iš nuteistojo gynėjo kartu su skundu pateiktų duomenų matyti, kad iš tiesų R. S. buvo suteikta teisė parvykti į namus trims paroms nuo 2022 m. gruodžio 24 d. iki gruodžio 27 d., nuo 2023 m. sausio 14 d. iki sausio 17 d., nuo sausio 27 d. iki sausio 30 d., tačiau šių aplinkybių Komisija net negalėjo vertinti, kadangi Komisijos nutarimas priimtas 2022 m. gruodžio 12 d., t. y. prieš trumpalaikes išvykas. Skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys apie nuteistojo turimus paskatinimus/nuobaudas, kadangi Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pateikti duomenys patvirtina apie R. S. 2022 m. gruodžio 28 d. gauta paskatinimą už gerą elgesį.

14. Minėta, kad vadovaujantis BVK 157 straipsnio nuostatomis, lygtinis paleidimas R. S. gali būti taikomas tik nustačius pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimo nepakito, ji išliko vidutinė. Nors, kaip teisingai pažymėjo gynėjas, rizikos balai nenurodyti, tačiau pažymėtina, kad nusikalstamo elgesio riziką sudaro ne tik statiniai veiksniai, kurių nuteistasis negali pakeisti, bet ir dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Pateikta bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo, jog būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis R. S. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, jog ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyti net 7 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, todėl nuteistasis turi dėti pastangas juos eliminuojant.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo R. S. gynėjo skundą dėl Komisijos nutarimo, savo sprendimą argumentavo, jį pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis Socialinio tyrimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo R. S. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.