Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria 3 mėnesiams, ši terminą skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 19 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į atliekant kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), seife rastas lėšas – 7 000 Lt, uždraudžiant nurodytas lėšas valdyti, jomis disponuoti bei jas naudoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 289 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, nuo 2008 m. pradžios iki 2012 m. sausio organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, sprogmenimis ir šaudmenimis, įsibrovęs į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas pagrobė svetimą turtą, padarė plėšimus, sukčiavimus, prievartavo svetimą turtą, sugadino svetimą turtą bei padarė kitus nusikaltimus.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 1 d. nutarimu laikinai buvo apribotos S. S. nuosavybės teisės į jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. S. gyvenamojoje vietoje, 2012 m. sausio 25 d. atliekant kratą seife rastas lėšas – 7 000 Lt, taikant joms visišką nuosavybės teisių apribojimą, t. y. uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti. Vėliau teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo terminui pratęsti, nepažeidė nei BK 72³ straipsnio, nei BPK 151 ir 152 straipsnio normų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas R. S. nuosavybei taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – terminą 3 mėnesiams, įvykdė realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. S. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, byloje gali būti taikomas turto konfiskavimas, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: kitų kaltinamųjų (V. B., A. G. ir kt.), nukentėjusiųjų (R. R. ir kt.), liudytojų (R. J., R. P., V. K. ir kt.) parodymai, kratų protokolai, specialistų išvados, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad aplinkybė, ar turtas – 7 000 Lt – buvo gautas ir (ar) įgytas nusikalstamu būdu, ar tai yra S. S. ir jos dukros asmeninė nuosavybė, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant teismui galutinį procesinį sprendimą. Todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad apygardos teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl S. S. laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo, pažeidė bendruosius ir specialiuosius šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimus. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados nepaneigia ir skunde akcentuojamos aplinkybės, kad S. S. ir dukra nėra atsakingos už R. S. veiksmus nei baudžiamojo, nei civilinio procesų prasme, jog jokie įtarimai R. S. ir (ar) jos dukrai šioje byloje nėra pareikšti, kad R. S. S. S. nuosavybės teise priklausančiame bute nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, jame nėra ir nebuvo jam priklausančių daiktų bei pinigų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę ir kaltinamojo šeimos nariams (BK 72³ straipsnis).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę ir (ar) pasikeitę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindai ir sąlygos. Galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).

Taikant procesines prievartos priemones, be abejonės, visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Kaip minėta, aptariamu atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. S. S. teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Taikyta procesinė prievartos priemonė yra adekvati R. S. tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir sunkumui. Aplinkybė, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau S. S., nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti apskųstą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. S. skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.