Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. (toliau – ir nuteistasis) gynėjo advokato Bogdan Chranovskij (toliau – ir nuteistojo gynėjas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisijos) 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2022 m. kovo 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 19 d.

3. Komisija pateikė Kauno apylinkės teismui tvirtinti 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatlikus 6 mėnesių 6 dienų (skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 13 d.), pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nurodė, kad nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Komisijos nuomone, nurodytos aplinkybės, taip pat teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei.

4. Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi nuteistojo daroma pažanga dar nėra tokia įtikinanti ir ilgalaikė, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistojo gynėjas Kauno apygardos teismui pateiktu skundu prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

5.1. Nuteistojo gynėjo nuomone, Kauno apylinkės teismas tik formaliai pasisakė dėl kai kurių jo požiūriu reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindų nepatvirtino Komisijos nutarimo, tačiau savo išvadų neargumentavo ir tinkamai nemotyvavo, tuo šiurkščiai pažeisdamas BVK normų reikalavimus, teismo išvados iš esmės grindžiamos tik prielaidomis ir formalaus pobūdžio pasisakymais.

5.2. Skunde pažymima, kad Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą nagrinėjusi teisėja gali būti nusiteikusi prieš R. S., nes ta pati teisėja iš esmės analogiškais argumentais ir motyvais jau yra pasisakiusi dėl nuteistojo lygtinio paleidimo savo pačios priimtoje 2023 m. liepos 20 d. nutartyje. Pasisakyti ir pareikšti nušalinimą šiai teisėjai nuteistajam galimybės suteikta nebuvo.

5.3. Skunde nurodoma, 2022 m. spalio 6 d. vertinime nuteistajam buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika su žemėjimo tendencijomis. Be to, kadangi R. S. įsitraukė į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose bei užsiminimuose, nėra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, todėl atvirkščiai nei nurodo Kauno apylinkės teismas, jau antrame vertinime yra patikimų duomenų, kad nuteistojo teigiamo elgesio dinamika, praėjus 6 mėnesiams nuo laisvės atėmimo bausmės pradžios, aiškiai buvo kreipiama išimtinai teigiamai. 2023 m. gegužės 24 d. vertinimo metu nuteistajam vėl nustatyta vidutinė rizika, tačiau joje buvo konstatuojama, kad R. S. ir toliau nuosekliai įsitraukė į resocializacijos procesą, visos laisvės atėmimo bausmės metu rodo pastangas koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, nepažeidė įstaigos tvarkos taisyklių, atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja įstaigos psichologų bei pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose užsiėmimuose bei renginiuose. Be to, (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus 2022 m. lapkričio 7 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad stebimas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas.

5.4. Skunde tai pat nurodoma, kad 2022 m. lapkričio mėnesį R. S. buvo perkeltas iš paprastos į lengvąją grupę, kas parodo, jog jau tada buvo nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Taip pat 2023 m. rugpjūčio 16 d. R. S. perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kas rodo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai sumažėjo. Be to, R. S. nuolat be palydos išleidžiamas išvykti iš bausmės atlikimo vietos į namus.

5.5. Skundo autoriaus nuomone, nuteistojo bausmės atlikimo vietos, kur nuteistojo elgesys vertinamas neatsietai ir betarpiškai, Komisijos sprendimas turi prioritetą prieš teismo vertinimus, nes Komisija priėmė sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, remiantis nustatytais duomenimis. Teismas šiuo atveju yra atitolęs nuo pačios nuteistojo bausmės atlikimo vietos, nepakankamai supažindintas su realia situacija, vertina Komisijos priimtą sprendimą formaliais pagrindais ir toks vertinimas nėra pakankami objektyvus.

5.6. Skunde teigiama, kad teismas privalėjo įvertinti nusikaltimų padarymo laikotarpį, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laiką bei anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytus apribojimus, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų net nepasisakė. R. S. buvo sulaikytas 2012 m. sausio 25 d. bei laikomas suėmime daugiau nei 3 metus ir 9 mėnesius (minėtas laikotarpis įskaitytas į bausmės laiką), per minėtą laikotarpį jis, kaip ir pataisos įstaigoje, nebuvo gavęs jokios drausmės ar kitokios nuobaudos ir tai turi būti vertintina, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Nuteistajam kardomoji priemonė – suėmimas 2015 m. spalio 25 d. buvo pakeista į namų areštą griežtomis sąlygomis, kuri 2017 metais buvo panaikinta. Per visą minėtą laikotarpį, t. y. būdamas laisvėje, nuteistais nepadarė nei vieno nusižengimo ir administracinio pažeidimo, taigi, sprendžiant dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, būtina atsižvelgti į visą minėtą laikotarpį ir vertinti kartu su šiuo metu atliekamos bausmės laikotarpiu.

5.7. Nuteistojo gynėjo teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė į visas nuteisto asmens byloje įvardytas aplinkybes, kurios parodo jo pastangas visais įmanomais būdais mažinti nurodytą riziką, reabilituotis ir pasitaisyti, dėl šių aplinkybių net nepasisakė, todėl šiurkščiai pažeidė reikalavimus į bylos nagrinėjimo lygiagretiškumą ir proporcingumą. Skundžiamos nutarties argumentavimas negali būti pripažintas tinkamu ir teisėtu, jos išvados neatitinka įstatymo, teismas padarė niekuo nepagrįstą, klaidingą ir prielaidų požymių turinčią išvadą, o tokia išvada nutartis negali būti grindžiama.

6. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Nuteistojo R. S. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundas atmestinas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, savaime neįpareigoja teismo tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Nesutiktina su skundo argumentais dėl teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, nusiteikimo prieš nuteistąjį. Nuteistojo gynėjas skunde akcentuoja, kad ta pati teisėja jau sprendė nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą ir skundžiamą nutartį argumentuoja tais pačiais motyvais, kaip ir prieš tai priimtą procesinį sprendimą, tačiau šios aplinkybės savaime nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos bei nepagrįstos. Akivaizdu, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą tam tikri klausimai ir argumentai sutampa su tais, kurie jau buvo nagrinėti anksčiau, todėl ir teismo padarytos išvados bei nurodyti motyvai gali būti panašus ar net tapatūs. Vis dėlto, tai nereiškia, kad nagrinėjamu atveju aktualūs duomenys, sprendžiant R. S. lygtinio paleidimo klausimą, Kauno apylinkės teismo iš naujo nebuvo apsvarstyti ir įvertinti.

9. Kritiškai vertintina ir nuteistojo gynėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad nuteistajam nebuvo suteikta galimybė pasisakyti ir pareikšti nušalinimą Kauno apylinkės teismo teisėjai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 m. gruodžio 27 d. buvo priimta Kauno apylinkės teismo nutartis dėl posėdžio laiko paskyrimo, kurioje nuteistajam buvo išaiškinta teisė per 14 dienų nuo pranešimo apie teismo posėdžio laiką išsiuntimo dienos pareikšti teismui nušalinimus ar kitus prašymus, taip pat iš šios nutarties akivaizdu, koks teisėjas buvo paskirtas nagrinėti Komisijos nutarimo pagrįstumą (b. l. 20). Minėta 2023 m. gruodžio 27 d. nutartis buvo pasirašytinai įteikta nuteistajam R. S. 2023 m. gruodžio 28 d. Šią aplinkybę patvirtina Kauno apylinkės teismui atsiųstas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo patvirtinimas (b. l. 22-26). Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą bei koks teisėjas spręs Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, tačiau jokių prašymų (pareiškimų) iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos nuteistasis Kauno apylinkės teismui nepateikė.

10. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Priešingai nei nurodoma skunde, Kauno apylinkės teismo nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Kauno apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą R. S., yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

11. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti ir su nuteistojo gynėjo skundo teiginiu, kad Komisijos sprendimas turi prioritetą prieš teismo procesinį sprendimą. BVK 85 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismui kartu su nuteistojo asmens byla. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Taip pat BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, akivaizdu, kad nuteistojo gynėjo teiginys prieštarauja imperatyviam teisiniam reglamentavimui, todėl skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju Komisijos sprendimas turi prioritetą prieš skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį atmetamas kaip nepagrįstas.

12. Įvertinus apygardos teismui pateiktus ir skunde nurodomus R. S. charakterizuojančius bei kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, priskiriama žemai. Nors stebima teigiama rizikos dinamika, kas akcentuojama ir nuteistojo gynėjo skunde bei nurodoma prie jo pridėtame Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. sausio 23 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-53), tačiau pažymėtina, kad esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

13. Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie beje akcentuojami ir nuteistojo gynėjo skunde, teismui nekyla, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakanka daryti išvadai, kad R. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka baustas nebuvo, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo R. S. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Šiame kontekste pažymėtina, kad tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, todėl skundo argumentai dėl nuteistojo perkėlimo iš paprastos į lengvąją grupę, o po to ir į atvirto tipo bausmės atlikimo vietą bei tai, kad nuteistajam suteikiamos išvykos į namus nelaikytini pakankamu pagrindu naikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis.

14. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam R. S. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos 2023 m. gruodžio 5 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti keturi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai pagal „OASys“ metodiką ir tik ketvirtojo vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, ką teisingai pažymėjo ir Kauno apylinkės teismas. Priešingai nei nurodo nuteistojo gynėjas, antrojo vertinimo metu nustatyta vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika su žemėjimo tendencijomis nesudaro pagrindo konstatuoti nuteistojo akivaizdžios pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi jo nusikalstamo elgesio rizika iš vidutinės tapo žema per daugiau nei metus laiko.

15. Kad nuteistasis dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam R. S. nustatyti šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu.

16. Socialinio tyrimo išvadoje, nurodoma, kad dabartinė laisvės atėmimo bausmė R. S. paskirta už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas – plėšimus, nuteistasis, nesusidurdamas su išskirtiniais finansiniais sunkumais, neteisėtais būdais siekė įgyti didesnį lėšų kiekį, tad šis veiksnys yra tiesiogiai susijęs su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nusikalstamos veikos atliktos organizuotame nusikalstamame susivienijame, būnant susivienijimo lyderiu. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (laisvalaikio praleidimo būdai ir pažįstamieji – draugai) turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba, kadangi turi sveikatos problemų, nustatytas darbingumo lygis yra (duomenys neskelbtini) procentų, tačiau finansiškai išsilaiko iš gaunamos neįgalumo pensijos, finansinės paramos sulaukia ir iš žmonos bei dukrų. Nuteistasis palaiko artimą ryšį su šeimos nariais, šiuo metu sulaukia paramos ir palaikymo iš jų, tačiau pažymima, kad nuteistasis glaudžius santykius palaikė ir prieš įvykdant nusikalstamą veiką, tad šių ryšių negalima būtų įvardinti kaip apsauginio veiksnio. Nuteistasis save vertina subjektyviai, nekritiškai, labiau linkęs pateikti save iš gerosios pusės, kaip ramų, racionalų, šeimos žmogų be žalingų įpročių, tačiau negeba įvardinti neigiamų bruožų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pokalbio su nuteistuoju metu stebima, jog savęs vertinimas neatitinka realios situacijos, o nuteistojo požiūris į patį save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis, jam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių. Taip pat nurodoma, kad siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo gebėjimų atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas. Socialinio tyrimo išvadą surašiusi specialistė, atsižvelgdama į R. S. nusikalstamo elgesio istoriją, teigia, jog jis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, neįvertindamas ankstesnio patyrimo, jo nusikalstamos veikos buvo planuotos (disponavimas ginklais bei sprogstamosiomis medžiagomis, nusikalstamo susivienijimo organizavimas, plėšimai), stebima, jog jis nusikalto apgalvodamas savo veiksmus, vykdė tęstinę veiklą nesigilindamas į tai, kokias pasekmes jo elgesys sukels. Be to, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas, taip pat orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą. Įvertinus išdėstytų duomenų visumą, pritartina Kauno apylinkės teismo argumentams, jog nuteistajam nustatytus apsauginius kriminogeninius veiksnius įvertinus jo dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, negalima išvada, jog nuteistasis gali tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės.

17. Taigi, nors nuteistasis ir įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais, dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog vertinamojo pokalbio su nuteistuoju metu pastebima, jog nuteistasis nėra linkęs pateikti visos informacijos apie save, stengiasi save pateikti iš pozityvesnės pusės, vengia detalizuoti nusikaltimą ar jį lėmusias aplinkybes. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

18. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentu, kad teismas, spręsdamas dėl nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, privalėjo įvertinti nusikaltimų padarymo laikotarpį, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laiką bei anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytus apribojimus, t. y. kad nuteistasis, būdamas laisvėje (po baudžiamojoje byloje paskirtų kardomųjų priemonių panaikinimo), nepadarė nei vieno nusižengimo ir administracinio pažeidimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vertinamas nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, o ne nuteistojo elgesys iki paskirtos bausmės atlikimo momento. Atkreiptinas dėmesys, kad į nuteistojo gynėjo nurodomas aplinkybes yra atsižvelgiama, priimant asmens atžvilgiu apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį, kas nuteistojo atžvilgiu ir buvo padaryta, priimant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžius ir skiriant bausmę, kurią šiuo metu R. S. ir atlieka.

19. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

20. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą R. S. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teisės pažeidimai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta Kauno apylinkės teismo, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, o būtent, kad jis nuteistas už tai, jog organizavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje (betarpiškai vadovavo šio nusikalstamo susivienijimo veiklai ir jo narių daromiems nusikaltimams, koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus, prižiūrėjo vidinių elgesio taisyklių ir drausmės laikymąsi, sprendė konfliktus su kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, rinko informaciją apie didelėmis pinigų sumomis, vertingomis prekėmis ir akcizais neapmokestintomis cigaretėmis disponuojančius asmenis, sistemino ją, rengė pats ir patvirtindavo kitų susivienijimo narių jau parengtus nusikalstamos veiklos planus, rūpinosi ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ir kitokių techninių priemonių įgijimu ir saugojimu, rinko ir kaupė lėšas, gautas iš nusikalstamos veiklos, paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams vaidmenis, be to, siekdamas užtikrinti netrukdomą nusikalstamo susivienijimo veiklą, organizavo fizinės bei psichinės prievartos panaudojimą prieš nusikalstamo susivienijimo narius, nevykdžiusius jo, kaip vadovo, reikalavimų), neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Pažymėtina, kad į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika, vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu nėra pažeidžiamos. Taigi, nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti, ką teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.

22. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius dinaminius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis, priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo skunde, yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo gynėjo skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. S. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 19 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.