Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato Algio Lukoševičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir D. S. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant D. S. tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės vykdymo atveju, į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. baudžiamąjį įsakymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. S. pripažintas kaltu ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent: susitaręs su faktiniu uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas Kauno r., (duomenys neskelbtini), direktoriumi - asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, kad siekiant pateisinti grynųjų pinigų trūkumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini), direktoriumi pasirašys dokumentus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie grynųjų pinigų sumokėjimą pardavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamai perkamą mobilųjį mokymo centrą (duomenys neskelbtini) pagal fiktyvią 2016 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja iš pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkti mobilųjį mokymo centrą (duomenys neskelbtini), už 575 000 Eur, sumokant 156 000 Eur avansą, bei iš šio asmens gavęs minėtus dokumentus ir nurodymą juos pasirašyti, 2016 m. kovo-balandžio mėn., Vilniaus m., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, pasirašydamas pagamino netikrus dokumentus: 2016 m. kovo 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. P. jam (D. S.) - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui sumokėjo avansą 80 000 Eur pagal 2016 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį, nors minėtų pinigų negavo; 2016 m. kovo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. P. jam (D. S.) - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui sumokėjo avansą 76 000 Eur pagal 2016 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį, nors minėtų pinigų negavo. Po ko minėtus dokumentus grąžino asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, kuris dokumentus per UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkantį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją A. K., nežinančią apie daromą nusikalstamą veiką, perdavė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ formaliam direktoriui N. P., kuris, pasirašęs netikrus dokumentus, asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, nurodymu juos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkančiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. K., dėl ko netikri dokumentai buvo įtraukti į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.8. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu asmuo pripažįstamas kaltu dėl padaryto nusikaltimo, nuo to momento prasideda teistumas ir pradedama vykdyti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2006, 2K-279/2007). Pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 335 straipsnis). Todėl teismas BK 63 straipsnyje nustatytas taisykles gali taikyti tik subendrindamas bausmę su įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-365/2011).

2.9. Skunde gynėjas pažymi, kad pagal teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, taip pat vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-220/2008, Nr. 2K-280/2012, Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. 1A-273-245/2018). Skundžiamu nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu dėl dviejų 2016 m. kovo 22 d. ir 2016 m. kovo 29 d. padarytų nusikalstamų veikų. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. birželio 6 d. Gynėjo nuomone, šioje byloje susidaro situacija, jog D. S. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, kuomet dar nebuvo įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendis. Be to, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendis buvo įsiteisėjęs ir juo paskirta bausmė atlikta 2019 m. birželio 6 d. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai ir neteisėtai šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir jau atlikta bausme. Pasak gynėjo, tokiu būdu susidaro padėtis, kai D. S. jau atliktą bausmę turės atlikti dar kartą, o tai nėra suderinama su protingumo bei teisingumo principais. Teisingumo principas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir pripažinus asmenį kaltu jam skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Paskirtoji bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir paskirta tiksliai vadovaujantis BK bendrosios dalies teisės normomis.

2.10. Apeliantas pabrėžia, kad D. S. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Gynėjas pažymi ir tai, kad nuo 2016 m. kovo 22 d. ir 2016 m. kovo 29 d. nusikalstamų veikų padarymo praėjo ketveri metai. Nuo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo jau praėjo beveik vieneri metai. Tai rodo, kad D. S. jam paskirtas bausmes atlieka ir nevengia atsakomybės dėl savo neteisėtų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. S. gynėjo advokato A. Lukoševičiaus apeliacinis skundas atmetamas

3. Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo D. S. gynėjo apeliaciniame skunde.

4. Nuteistojo D. S. gynėjas skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės. Apeliantas nurodo, kad nuteistasis D. S. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo atlikęs jam Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu skiriant D. S. galutinę bausmę, ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės negalėjo būti bendrinamos. Be to, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog D. S. bausmės yra bendrinamos taikant bausmių apėmimą, tačiau bausmės buvo subendrintos jas visiškai sudedant - prie Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

5. Kauno apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu subendrindamas nuteistajam atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes atsižvelgė į tai, kad šiuo nuosprendžiu D. S. nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neįsiteisėjus Vilniaus apygardos 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiui bei prieš priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo paskirta bausmė nebuvo subendrinta su ankstesniu – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu D. S. buvo nuteistas už apysunkį ir sunkų nusikaltimus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nesunkų nusikaltimą. Skundžiamu nuosprendžiu bausmės buvo subendrintos pagal BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimus, taikant bausmių apėmimo principą.

6. BK 63 straipsnyje išdėstytos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Teismų praktikoje pažymima, kad ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-519/2013, 2K-133/2012, 2K-585/2010, 2A-7-3/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008).

7. BK 64 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, taip pat vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K–220/2008, 2K-133/2010, 2K-280/2012).

8. Bylos duomenys patvirtina, kad ankstesniu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu D. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 3 dalį už nusikalstamas veikas, padarytas 2010 m. balandžio 8 d. ir 2010 m. rugsėjo 28 d., galutine subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi atidėtas trejiems metams (t. 7, b. l. 11-21). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. birželio 6 d., D. S. į probuojamųjų asmens duomenų registrą įtrauktas 2016 m. birželio 13 d., o 2019 m. birželio 7 d. iš šio registro išregistruotas (t. 9, b. l. 5-8, 53). Taip pat ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, už nusikalstamą veiką padarytą 2015 m. rugpjūčio 14 d. - 2016 m. rugpjūčio 18 d., šešiasdešimties parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė D. S. paskirta keturiasdešimt parų arešto (t. 8, b. l. 167-170). Šią paskirtą bausmę D. S. atliko (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. vasario 28 d. (t. 9, b. l. 54). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri padaryta - 2016 m. kovo 22 d. - 2016 m. kovo 29 d., t. y. dar neįsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiui, bet prieš priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. baudžiamąjį įsakymą. Taigi byloje buvo visos sąlygos D. S. bendrinti bausmes taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas. Neteisus apeliantas nurodydamas, jog ta aplinkybė, kad nuteistasis D. S. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo atlikęs ankstesniu nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu jam paskirtas bausmes, rodo, kad skundžiamu nuosprendžiu skiriant D. S. galutinę bausmę, ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės negalėjo būti bendrinamos. Jau minėta, kad teismų praktikoje pažymima, kad BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos patvirtina, jog ir tais atvejais, kai nuteistasis ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę yra visiškai atlikęs, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bei atlikta bausme, ją visiškai įskaitydamas į skiriamos galutinės bausmės laiką.

9. Skirtingais nuosprendžiais D. S. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu dėl apysunkio ir sunkaus nusikaltimų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu ir skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu dėl nesunkių nusikaltimų padarymo. Skirdamas galutinę bausmę ir šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrindamas apėmimo būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas. Šiuo atveju, skirdamas galutinę bausmę pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir bendrindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu bei skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, kurios nesiskiria pagal pavojingumą ir priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų kategorijai, turėjo taikyti dalinį bausmių suėjimo būdą ir šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Vis tik, nesant prokuroro apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas negali bloginti nuteistojo teisinės padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

10. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nepagrįstai tvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu D. S. bausmės buvo subendrintos ne jas apimant o visiškai sudedant, t. y. prie Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o taikant bausmių apėmimą turėjo būti paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. griežčiausia iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas. Pagal BK 63 straipsnio 2 dalį, kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Jau buvo minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu D. S. nuteistas subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi atidėtas trejiems metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu galutinė bausmė D. S. paskirta keturiasdešimt parų arešto. Skundžiamu nuosprendžiu D. S. nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taigi pirmosios instancijos teismas subendrindamas atskirais nuosprendžiais D. S. paskirtas bausmes taikant bausmių apėmimą ir nustatydamas galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams, BK 63 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

11. Kauno apygardos teismas skundžiamame 2020 m. gegužės 14 d. nuosprendyje nurodė, jog D. S. paskirtos bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaitoma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. baudžiamąjį įsakymą D. S. visiškai atlikta bausmė. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes į bausmės laiką neįskaitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir jau atliktos trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, buvo atidėtas trejų metų terminui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apelianto argumentas taip pat yra nepagrįstas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu D. S. nuteistas galutine subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, buvo atidėtas trejiems metams. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nustatyta bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarka ir sąlygos. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Pagal to paties įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, atlikusiu bausmę laikomas probuojamasis (nuteistasis), kuris probacijos laikotarpiu įvykdė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nepadarė Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas, tai sąlyginis atleidimas nuo bausmės, kai sąlyginai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės asmuo bausmės toliau neatlieka, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vykdoma probuojamojo asmens priežiūra pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą. Pirmiau minėta, kad bendrinant bausmes BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, tačiau pagrindo įskaityti į bausmės laiką ir laikotarpį, kuriuo nuteistajam bausmės vykdymas buvo atidėtas, baudžiamasis įstatymas nenustato. Įvertinus tai, kad įstatymas numato tik paskirtos ir atliktos bausmės ar jos dalies atlikimo įskaitymą į vėlesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, bausmės atidėjimo laiko įskaitymas negalimas.

12. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad D. S. paskirta galutinė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga, per griežta ir neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tokie apelianto argumentai taip pat yra nepagrįsti, todėl atmetami.

13. Skundžiamu nuosprendžiu D. S. už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymą paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis griežtesnei bausmei apimant švelnesnes ir galutinė bausmė D. S. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skyrimo motyvus, taip pat galutinės subendrintos bausmės skyrimo argumentus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę D. S., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, taip pat pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto, 9 dalies bei BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skiriant bausmę už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, kad byloje buvo nustatyta viena D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skundžiamu nuosprendžiu D. S. už minėtą nusikalstamą veiką paskirta bausmė, o taip pat galutinė subendrinta bausmė dydžiu nėra aiškiai per griežta, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistojo gynėjas, ji yra teisinga ir ją keisti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo D. S. gynėjo advokato Algio Lukoševičiaus apeliacinį skundą.