- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-22
- Bylos Nr.
- 2K-280/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01506-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Olegas Fedosiukas, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- A. K., ir A, A. S., V. V., UAB „Kilobaitas“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (A. K.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat A. K. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta treji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2011 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta ketveri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta 2011 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir A. S. (A. S.) bei V. V. (V. V.), tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.
Iš nuteistųjų A. S., V. V. ir A. K. UAB „Kilobaitas“ naudai solidariai priteista 3 499,89 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt devyni litai aštuoniasdešimt devyni centai) nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su A. S. ir V. V., 2010 m. spalio 14 d., apie 3.33 val., išlaužę apsaugines žaliuzes ir akmeniu sudaužę lango stiklą, įsibrovė į UAB „Kilobaitas“ patalpas, esančias Vilniuje, Švitrigailos g. 5, iš kur pavogė 17 nešiojamųjų kompiuterių: LENOVO G550 INTEL, 1 160,39 Lt vertės, ASUS N61JA–JX13GP, 3 156,90 Lt vertės, ACER ASPIRE 551G, 1669,80 Lt vertės, SAMSUNG R528, 1 899,70 Lt vertės, DELL N5030 271803028, 1 536,70 Lt vertės, DELL N5010 271797959, 1 996,50 Lt vertės, DELL N5010 271798030, 2 190,10 Lt vertės, DELL N5010 271797970, 2 190,10 Lt vertės, LENOVO G550 T6600, 1 600,01 Lt vertės, ACER ASPIRE 551G, 1 796,85 Lt vertės, HP PAAVILLION DV6–025SY, 2 589,40 Lt vertės, ACER ASPIRE 5741G, 2 081,20 Lt vertės, ACER ASPIRE 5741G, 1 796,49 Lt vertės, ASUS K50IP T4500, 1 928,76 Lt vertės, ASUS K40IJ–T4500, 1 666,17 Lt vertės, ASUS N61JV–1AJX, 2 718,87 Lt vertės, HP G62–105SA, 1 681,90 Lt vertės. Tokiais bendrais veiksmais nuteistieji pagrobė UAB „Kilobaitas“ priklausantį didelės vertės – 33679,93 Lt – turtą.
A. K. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas kartu su A. S. ir V. V., sugadino svetimą turtą: 2010 d. spalio 14 d., apie 3.33 val., tyčia išlaužė UAB „Kilobaitas“, esančios Vilniuje, Švitrigailos g. 5, apsaugines žaliuzes (1300 Lt vertės), akmeniu sudaužė lango stiklą (254,66 Lt vertės) ir sudaužė nešiojamą kompiuterį ACER ASPIRE 5734Z–453G32MnKK (1464 Lt vertės), taip sugadindami UAB „Kilobaitas“ priklausantį 3018,66 Lt vertės turtą.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį bei sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Šalies argumentai
Pasak kasatoriaus, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 ir 64 straipsnių normas – taip padarydami esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, t. y. esant nusikalstamų veikų sutapčiai, o BK 64 straipsnis nustato bausmės skyrimo taisykles asmeniui, kuris neatlikęs nuosprendžiu paskirtos bausmės padarė naują nusikalstamą veiką. Skirdamas bausmę pagal nuosprendžių sutaptį teismas iš pradžių paskiria bausmę už naują nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, o vėliau ją subendrina su neatliktos bausmės dalimi. Nustatant neatliktos paskirtos bausmės dalį asmeniui, pasak kasatoriaus, imama ta bausmės dalis, kuri asmeniui liko atlikti nuo tada, kai dėl naujos nusikalstamos veikos priimtas nuosprendis, t. y. neatliktos bausmės dalimi laikytina bausmės dalis, kuri liko asmeniui atlikti, o ne laikotarpis iki nuosprendžiu paskirtos bausmės pasibaigimo.
Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu A. K. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirta dvidešimt parų arešto. Galutinę subendrintą bausmę teismas paskyrė laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2011 m. vasario 25 d., ir į paskirtą bausmę įskaitė laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki 2011 m. vasario 25 d. Kasatorius nurodo, kad pagal šį įsiteisėjusį Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendį, skundžiamo Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo dieną – 2011 m. rugsėjo 26 d. – jis jau buvo atlikęs 10 mėnesių ir 22 dienas paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, t. y. neatliktos bausmės dalis pagal Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendį buvo vienas mėnesis ir aštuonios dienos. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyręs jam bausmę už naujus nusikaltimus ir subendrindamas ją dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2011 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nepagrįstai pagal nuosprendžių sutaptį prie bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, pridėjo visą nuteistajam ankstesniu nuosprendžiu paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. netinkamai subendrino bausmes BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu. Kasatoriaus nuomone, šiuo konkrečiu atveju teismas turėjo taikyti BK 64 straipsnio 3 dalį ir prie bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, pridėti ne visą, o tik dalį bausmės, neatliktos pagal pirmesnį nuosprendį, t. y. vieną mėnesį ir aštuonias dienas. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, šios klaidos neištaisė.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo skiriant galutinę subendrintą bausmę pagal nuosprendžių sutaptį. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas ir buvo pažeistas BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tai pripažintina esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu.
Atsiliepimu į nuteistojo A. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Olga Zabelina prašo šį skundą atmesti.
Prokurorės nuomone, teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, Baudžiamojo kodekso normos, reglamentuojančios bausmių skyrimą, pritaikytos tinkamai, dėl to nėra pagrindo keisti nurodytų teismų sprendimų. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad BK 64 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nuteistajam asmeniui. Nuteistojo sąvoka pateikta BPK 22 straipsnio 4 dalyje: „kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju“. Taigi šiuo atveju įstatymo taikymui turi reikšmės nusikalstamų veikų padarymo laikas ir teismo nuosprendžių datos. Atsiliepime nurodoma, kad 2011 m. vasario 25 d. nuosprendis A. K. priimtas dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2010 m. rugsėjo 30 d., o 2011 m. rugsėjo 26 d. skundžiamasis nuosprendis – dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2010 m. spalio 14 d. Taigi nuteistuoju A. K. tapo tik 2011 m. vasario 25 d. Nusikalstamos veikos, dėl kurių jis nuteistas 2011 m. rugsėjo 26 d., buvo padarytos 2010 m. spalio 14 d., t. y. iki 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžio priėmimo. Tai reiškia, kad šiuos vėlesnius nusikaltimus, dėl kurių nuosprendį skundžia A. K. , jis padarė dar nebūdamas nuteistuoju, todėl, pasak prokurorės, jam negali būti taikomos BK 64 straipsnio nuostatos.
Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas A. K. bausmes, pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį. Pagal šio straipsnio taisykles bausmė skiriama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, tą ir padarė Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismas.
Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apeliaciniame skunde A. K. prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę, manė, kad teismas neteisingai pritaikė visišką bausmių sudėjimo principą su ankstesniu nuosprendžiu, tačiau tokios savo nuomonės jokiais argumentais nepagrindė ir motyvų dėl, jo nuomonė, abejotino BK 63 straipsnio taikymo, nenurodė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, pasak prokurorės, neturėjo išsamiai motyvuoti bausmės subendrinimo A. K. teisingumo ir pagrįstai apsiribojo nuoroda į tai, kad V. V. ir A. K. bausmės subendrintos teisingai, todėl šiuo atveju negalima laikyti, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bausmių bendrinimo (BK 63, 64 straipsnių taikymas)
Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnis). Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). BK 64 straipsnis nustato bausmių bendrinimo taisykles tiems atvejams, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, taip pat vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (kasacinė nutartis Nr. 2K–220/2008).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K. 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2010 m. rugsėjo 30 d. Jam paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamu 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2010 m. spalio 14 d. Taigi, prieš priimant pirmąjį – 2011 m. vasario 25 d. – nuosprendį, A. K. jau buvo padaręs kitus nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nuteistas vėliau – skundžiamu nuosprendžiu. Esant tokiai situacijai darytina išvada, kad minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės negalėjo būti bendrinamos taikant BK 64 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas skundžiamu 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu jis padarė ne po ankstesniojo (2011 m. vasario 25 d.) nuosprendžio priėmimo, o iki jo. Taigi 2010 m. spalio 14 d. nusikalstamas veikas A. K. padarė dar nebūdamas nuteistuoju, ar asmeniu, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, ar asmeniu, lygtinai atleistu nuo bausmės prieš terminą, nes nuosprendis už anksčiau jo padarytus nusikaltimus dar nebuvo priimtas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismai negalėjo taikyti ir pagrįstai netaikė BK 64 straipsnio nuostatų.
Pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu A. K. paskyrė bausmes už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir, jas subendrinęs, galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Šią bausmę teismas pagal BK 63 straipsnyje nustatytas taisykles subendrino su 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką teismas įskaitė ankstesniu Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir V. K. atliktos bausmės dalį. Toks teismo sprendimas visiškai atitinka teismų praktiką ir Baudžiamojo kodekso reikalavimus, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad iki pirmojo nuosprendžio priėmimo A. K. buvo padaręs kitas nusikalstamas veikas.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo A. K. ir kitų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, susijusius su bausmių skyrimu, ir konstatavo, kad bausmės nuteistiesiems paskirtos ir subendrintos teisingai. Kasacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, taip pat neturi pagrindo tenkinti A. K. prašymo ir švelninti jam paskirtos bausmės. Skirdami bausmę teismai atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (nuteistojo asmenybę, nusikaltimų sunkumą, kaltės rūšį ir formą bei kt.) bei laikėsi visų įstatyme nustatytų bausmės skyrimo ir bendrinimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistojo teisės nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistos. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, todėl keisti ar naikinti skundžiamų sprendimų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. K. kasacinį skundą.