Kauno apygardos teismo nuosprendis

2020-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-230-478/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-05-14Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-17Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-14
Bylos Nr.
1-230-478/2020
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00005-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kaltinamasis
D. S.
Advokatai
Singrida Samoškienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-230-478/2020Proceso Nr. 1-03-6-00005-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.;1.2.29.1.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Kristinai Vitunskienei, Daivai Aliulienei, Rimantei Litvinavičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Ovidijui Vasiliauskui,kaltinamajam D. S., jo gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ vairuotoju, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , teistas:

1. 2011-07-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL bauda, teistumas išnykęs;

2. 2016-01-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs

3. 2019-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – areštu 40 parų, bausmę atlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

susitaręs su faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), direktoriumi - asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, kad siekiant pateisinti grynųjų pinigų trūkumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), direktoriumi pasirašys dokumentus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie grynųjų pinigų sumokėjimą pardavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamai perkamą mobilųjį mokymo centrą Notel 1500 pagal fiktyvią 2016-03-22 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja iš pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkti mobilųjį mokymo centrą Notel 1500, už 575 000 Eur, sumokant 156 000 Eur avansą, bei iš šio asmens gavęs minėtus dokumentus ir nurodymą juos pasirašyti, 2016 m. kovo-balandžio mėn., Vilniaus m., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, pasirašymas pagamino netikrus dokumentus:

- 2016-03-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija PIC Nr. 40, kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. P. jam (D. S.) - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui sumokėjo avansą 80 000 Eur pagal 2016-03-22 pirkimo-pardavimo sutartį, nors minėtų pinigų negavo,

- 2016-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija PIC Nr. 41, kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. P. jam (D. S.) - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui sumokėjo avansą 76 000 Eur pagal 2016-03-22 pirkimo-pardavimo sutartį, nors minėtų pinigų negavo.

Po ko minėtus dokumentus grąžino asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, kuris dokumentus per UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkantį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją A. K., nežinančią apie daromą nusikalstamą veiką, perdavė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ formaliam direktoriui N. P., kuris, pasirašęs netikrus dokumentus, asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, nurodymu juos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkančiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. K., dėl ko netikri dokumentai buvo įtraukti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

D. S. kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino pilnai ir parodė, kad nepalaiko jokių santykių su kitais kaltinamaisiais, A. K. nepažįsta, kaltinamąjį V. Š. yra matęs gal kokius 4-5 kartus. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo direktorius už atlygį. Nevadovavo įmonei, jai tik atstovavo. K. N. už šį darbą pasiūlė normalų atlyginimą. Ryšium su tuo, kad pats K. N. negali būti įmonės direktoriumi, sutiko už atlygį būti įmonės direktoriumi. Nežino, kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė, buvo vienintelis darbuotojas. Buhalterinę apskaitą vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskui vedė kažkas kitas. Neturėjo galimybės prieiti prie įmonės sąskaitų, kaip jos direktorius. Kai K. N. pasakydavo pasirašyti dokumentus, pasirašydavo, kadangi pasakydavo, kad reikia. Viskam vadovavo K. N., kuris atvažiavo pas jį į namus ir papasakojo, kad jo kažkokiems pažįstamiems Kaune, t. y. V. Š. reikia pagalbos, kadangi vyksta mokestinis tyrimas ir reikia jiems neva į kasą pasidėti popierinius pinigus, po to tie pinigai bus grąžinti. Susitiko su V. Š. ir N. P., tikriausiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Su juo nei direktorius, nei V. Š. nieko nekalbėjo, K. N. sėdėjo su jais „(duomenys neskelbtini)“, kai atvažiavo, jie jau viską buvo suderinę. K. N. jam sakė, kad neva už tą pasaugojimą bus atlygis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Savaitės bėgyje prie „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su K. N., V. Š. ir dar kažkokiu žmogumi. Jau buvo paruoštos sutartys ir kasos pajamų orderiai. Juos pasirašė, už tai pinigų negavo, viską atidavė K. N.. Sutartis buvo pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kažkokio mobilaus mokymo centro pardavimo, bet buvo paaiškinta, kad tai daroma tik tam, kad jie mokestinio patikrinimo metu išvengtų kažkokių problemų. Visi puikiai suprato, kad jokio centro nėra ir nebus. Pajamų orderiai buvo du, vienas 70 000 eurų sumai, kitas 80 000 eurų sumai. Už kokią sumą buvo perkamas mokymo centras, nežino. Abu orderiai su sutartimi buvo duoti pasirašyti kartu, balandžio mėnesį. Jie buvo pasirašyti atbuline data, buvo kovo mėnesio datos. Kasos pajamų orderiai buvo pasirašyti (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjimo aikštelėje ant V. Š. autobusiuko kapoto, su kuriuo jis atvažiavo iš Kauno. Jam atvežė pasirašyti dokumentus, kurie jau buvo pasirašyti. Realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekuo neužsiima. K. N., kaip ir buvo žadėjęs, mėnesio bėgyje persirašė iš jo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Suprato, kad elgiasi neteisėtai, bet jam buvo įtikinamai paaiškinta, kad po mokestinio tyrimo popieriniai pinigai grįžta atgal, kad kas antras UAB taip daro, kadangi grynųjų pinigų niekas nepaėmė ir jokia vagystė nevyksta.

Liudytojas N. P. parodė, kad su kaltinamaisiais darbiniai santykiai, nepiktuoju. V. Š. buvo jo darbdavys, A. K. buvo buhalterė. Su D. S. buvo vienas sandoris Vilniuje, jis kaip direktorius turėjo važiuoti, šiaip jo nepažinojo. Įsidarbino (duomenys neskelbtini) asociacijoje (toliau (duomenys neskelbtini)) procesų ir kokybės vadovu, po to tapo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Pasirašinėjo ant dokumentų, bet realiai kas vyko, nelabai žino. Vykdė visas direktoriaus funkcijas. Pasirodo, kur dėdavo parašus, buvo fiktyvių sandorių. Prieš sandorius derybų nevedė. Parašus dėjo, nes jo prašydavo V. Š., jo darbdavys. Neįvykę sandoriai buvo susiję su mokymais. Kad „(duomenys neskelbtini)“ kasoje trūksta grynųjų pinigų, jam pasakė buhalterė, nes jau buvo atėję FNTT pareigūnai. Iki tol nežinojo, kokia situacija. Dėl to trūkumo su V. Š. važiavo į Vilnių. V. Š. sakė, kad jam reikės padėti tik parašą, o jis viską sutvarkys, kad padengs tas skolas. Skolos dydis buvo virš 200 000 eurų. V. Š. nuvedė jį pas advokatą A. M., ir tada buvo tie sandoriai, kurie jo pasirašyti. D. S. žinojo, nes juos kažkas suvedė, ir jie padėjo parašus. Viską derino V. Š., pats nieko nepažinojo. D. S. pirmą kartą pamatė, kai reikėjo padėti parašus. Vilniuje su D. S. susitiko (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Ten buvo ir K. N.. Dėl mobilaus centro sutartį pasirašė kavinėje (duomenys neskelbtini), kur vyko susitikimas, jokių grynų pinigų nematė. Kai buvo susitikę su tais žmonėmis, jokių piniginių operacijų nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį ir „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų orderį gavo iš A. K., atvykus į Kauną, neprisimena, ar abu orderius pasirašė vienu metu. Pasirašydamas sutartis dėl automobilio pirkimo ir mobilaus centro pirkimo suprato, kad tą reikia padaryti, kad padengti grynųjų pinigų trūkumą. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus t. 2, b. l. 98-101, kad pagal sutartį dėl mobilaus mokymo centro pirkimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigų niekam nemokėjo.

Liudytojas K. N. parodė, kad D. S. pažįsta, nepiktuoju. V. Š. kreipėsi dėl mokymų organizavimo, taip pat prašė tarpininkauti surandant įmones, nes turėjo finansinių sunkumų. V. Š. pasakė, kad jo įmonės kasoje yra daug popierinių pinigų ir laikinai reikia tuos pinigus išleisti. Nurodė, kad kasoje yra grynųjų pinigų trūkumas, paklausė, ar rekomenduotų įmonę, kuri laikinai galėtų priimti pinigus, o po kelių mėnesių vėl grąžinti. Jam rekomendavo dvi įmones, viena įmonė buvo „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius D. S., kita įmonė - „(duomenys neskelbtini)“. Tada buvo organizuotas susitikimas Vilniuje, dalyvavo V. Š., N. P., D. S. ir pats. Apsitarė, kad „(duomenys neskelbtini)“ reikia išleisti tuos pinigus ir po trijų mėn. juos grąžins į kasą. Paklausė, ar nėra problemų, tyrimų, atsakė, kad nieko nėra. Jo neinformavo, kad tuo metu jau tikrino FNTT. Neprisimena, ar to susitikimo metu buvo pasirašyti kokie dokumentai. Tada apsitarė, koks galėtų būti objektas, buvo mobilus mokymo centras. Antras susitikimas neprisimena, kur įvyko, susitikime dalyvavo V. Š., D. S. ir pats, N. P. nedalyvavo. Pasirašinėjant sandorio dokumentus su „(duomenys neskelbtini)“, vieną kartą pasirašinėjo sutartis, tuo metu nebuvo direktorius. „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius, susijusius su „(duomenys neskelbtini)“, į buhalteriją neperdavė, jų neturėjo.

Juridinio asmens duomenimis (t. 2, b. l. 154-157) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius laikotarpiu nuo 2014-01-17 iki 2019-09-19 buvo N. P..

Juridinio asmens duomenimis (t. 5, b. l. 55-56) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini).“ direktorius laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2016-08-18 buvo D. S., nuo 2016-08-18 - K. N..

Dokumentų paėmimo aktu (t. 2, b. l. 142), UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu (t. 2, b. l. 141), kratos protokolais (t. 3, b. l. 70-73, 146-149), reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (t. 4, b. l. 11-13), UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 114 (t. 4, b. l. 43), A. K. raštu (t. 4, b. l. 5), pažymomis dėl dokumentų pateikimo (t. 4, b. l. 14, 44) nustatyta, kad paimti 2015-2017 m. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai.

Pirkimo – pardavimo sutartimi (t. 2, b. l. 143-149, t. 5, b. l. 163-168) nustatyta, kad ši sutartis surašyta 2016-03-22 apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamuosius daiktus - mobilųjį mokymų centrą (NOTEL1500) už 575 000 EUR, iš kurių 156 000 EUR privalo būti sumokėta avansu. Sutartyje už pirkėją pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. P. vardu, o už pardavėją pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. S. vardu.

2016-03-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 169) nustatyta, kad jame įrašyta „išduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 80 000 EUR“ nurodant pagrindą avansas pagal sutartį. Kasos išlaidų orderyje eilutėje „išdavė kasininkas“ pasirašyta nenurodant pavardės, eilutėje „gavėjo parašas“ nepasirašyta, vyr. buhalterė nurodyta A. K..

2016-03-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitu Nr. 40 (t. 5, b. l. 170) nustatyta, kad jame įrašyta, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. P. priimta 80 000 EUR avansas, o eilutėje „gavo kasininkas“ pasirašyta D. S. vardu.

2016-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 171) nustatyta, kad jame įrašyta „išduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 76 000 EUR“, nurodant pagrindą - avansas pagal sutartį. Kasos išlaidų orderyje eilutėje „išdavė kasininkas“ pasirašyta nenurodant pavardės, eilutėje „gavėjo parašas“ nepasirašyta, vyr. buhalterė nurodyta A. K..

2016-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitu Nr. 41 (t. 5, b. l. 172) nustatyta, kad jame įrašyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. P. priimta 76 000 EUR avansas, o eilutėje „gavo kasininkas“ pasirašyta D. S. vardu.

Kasos knygos išrašu (t. 5, b. l. 173) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiai Nr. KIO16-09 ir KIO16-10/1 bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitai Nr. 40 ir Nr. 41 įtraukti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą.

Specialisto išvada (t. 5, b. l. 73-18, 163-168, 170, 172) nustatyta, kad pagal 2016-03-22 ir 2016-03-29 kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovės kasos knygoje ir apskaitos registre žiniaraštis sąskaitai „272 kasa“ 156 000 EUR suma sumažintas buhalterinis pinigų likutis kasoje, kasos išlaidos 156 000 EUR sumai apskaitytos kaip avansinis mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2016-10-03 pretenzija (t. 5, b. l. 174) nustatyta, kad ji adresuota bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2016-03-22 pirkimo –pardavimo sutarties vykdymo, kurioje prašoma informuoti, dėl kokių priežasčių iki šiol nėra įvykdyta 2016-03-22 pirkimo pardavimo sutartis ir iki kada ketinama įvykdyti 2016-03-22 pirkimo-pardavimo sutartį ir pirkėjui pristatyti Mobilų centrą. Pretenzijoje ranka įrašyta „Gauta: 2016-10-04 K. N. parašas“.

2016-10-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-10-03 pretenziją (t. 5, b. l. 175) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakydama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenziją dėl 2016-03-22 pirkimo-pardavimo sutarties, prašo pratęsti terminą iki 2017-01-13. Atsakymas pasirašytas K. N. vardu.

FNTT KAV ŪFVTS specialisto išvada Nr. 5-2/178/2017 (t. 5, b. l. 73-90) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų duomenimis pagal kasos išlaidų orderius 2016-03-22 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-03-29 Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaiduota viso 156 000 EUR ir apskaityta kaip avansinis mokėjimas. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenis pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius 2016-03-22 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-03-29 Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiais 2016-03-22 Nr. 40 ir 2016-03-29 Nr. 41, pinigai viso 156 000 EUR bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo mokėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-03-22 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas tarp jame nurodytų ūkio subjektų neįvykusiai 80 000 EUR išmokėjimo iš bendrovės kasos ūkinei operacijai pateisinti; 2016-03-29 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas tarp jame nurodytų ūkio subjektų neįvykusiai 76 000 EUR išmokėjimo iš bendrovės kasos ūkinei operacijai pateisinti; 2016-03-22 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys 80 000 EUR sumai ir 2016-03-29 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys 76 000 EUR sumai nepagrįstai įregistruoti bendrovės kasos knygoje ir tvarkomos apskaitos registruose 156 000 EUR sumažinant buhalterinį pinigų likutį kasoje ir apskaitant avansinius mokėjimus, negalima nustatyti nuo kasos likučio nurašytų 156 000 EUR panaudojimo ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 ir 2017 metus.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 7, b. l. 36-39) nustatyta, kad D. S. atpažino V. Š. kaip asmenį, su kuriuo 2016 m. kovo – balandžio mėnesiais K. N. nurodymu buvo susitikęs Vilniuje ir pasirašė 2016-03-22 pirkimo-pardavimo sutartį tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

D. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta jo paties parodymais, duotais teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina rašytiniai bylos įrodymai: kratos protokolų, reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolų duomenys, buhalteriniai dokumentai, specialisto išvados. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad D. S., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y. pasirašė fiktyvią 2016-03-22 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja iš pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi jis tuo metu buvo, pirkti mobilųjį mokymo centrą Notel 1500 už 575 000 Eur, sumokant 156 000 Eur avansą, bei pasirašė 2016-03-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija PIC Nr. 40, kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. S. sumokėjo avansą 80 000 Eur pagal 2016-03-22 pirkimo-pardavimo sutartį, nors minėtų pinigų negavo, ir 2016-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija PIC Nr. 41, kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. S. sumokėjo avansą 76 000 Eur pagal 2016-03-22 pirkimo-pardavimo sutartį, nors minėtų pinigų negavo, po ko pasirašytus dokumentus perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, kurio nurodymu šie pasirašyti tikrovės neatitinkantys dokumentai buvo įtraukti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumentas yra kiekvienas rašytinis aktas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad D. S. pagamino netikrus dokumentus: 2016-03-22 pirkimo-pardavimo sutartį, 2016-03-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija PIC Nr. 40, 2016-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija PIC Nr. 41, kuriuose buvo įrašyti fiktyvūs duomenys apie tai, jog jo vadovaujama bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri neturėjo darbuotojų ir jokios veiklos nevykdė, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduoda mobilųjį mokymo centrą už 575 000 Eur, sumokant 156 000 Eur avansą, ir kad gavo per du kartus 156 000 Eur avansą, nors jokio mobilaus mokymo centro nepardavė ir realiai pinigų negavo. Šie D. S. pasirašyti netikri dokumentai buvo įtraukti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kad pateisinti bendrovės kasoje buvusį pinigų trūkumą. Teismas vertina, kad D. S. suvokė, kad gamina netikrus dokumentus ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

D. S. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis teisiamas trečią kartą (t. 6, b. l. 187-200, t. 7, b. l. 1-21, t. 8, b. l. 167-170, t. 9, b. l. 5-10), baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 7, b. l. 22-29), dirba, duomenų apie įrašymą į psichiatrinę ir narkologinę įskaitą byloje nėra, jo atsakomybę lengvina ir sunkina po vieną aplinkybę. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Ankstesniais teismų nuosprendžiais D. S. yra baustas tiek bauda, tiek areštu, tačiau šios švelnesnės bausmės jo nuo nusikalstamų veikų nenustabdė, todėl teismas sprendžia, kad tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali sustabdyti D. S. nuo naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo atsakomybę lengvina ir sunkina po vieną aplinkybę, todėl laisvės atėmimo bausmės trukmė, atsižvelgiant į tai, kad D. S. nebuvo šio nusikaltimo iniciatorius, nuo nusikaltimo padarymo praėjo ketveri metai, nustatytina mažesnė, nei sankcijos vidurkis.

Šiame nuosprendyje aprašytą nusikalstamą veiką D. S. padarė neįsiteisėjus 2016-01-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiui (įsiteisėjo 2016-06-06) bei prieš priimant 2019-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo paskirta bausmė nebuvo subendrinta su 2016-01-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu subendrintina su 2016-01-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir 2019-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, taikant bausmių apėmimo principą, nes 2016-01-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu D. S. buvo nuteistas už apysunkį ir sunkų nusikaltimus, o 2019-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nesunkų nusikaltimą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, po 2016-01-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, D. S. naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu sudarant galimybę kaltinamajam pasitaisyti, dirbti. Atidėjus bausmės vykdymą, D. S. bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai. Įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam 1 (vienerių) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant D. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. S. paliktina rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s pr endžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2016-01-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir 2019-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę D. S. skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. S. tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atveju, į bausmės laiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti visiškai atliktą bausmę pagal 2019-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. S. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Jūratė Jakubonienė